„Iš pradžių tai buvo tiesiog peršalimas, tiesiog sloga, – pasakoja Giedrė. – Tiesiog sunki sloga. Nojukas prastai miegojo, dažnai pabusdavo – galvojau, kad dėl užgultos nosies. Ir ausytes trynė, bet paklaustas, ar skauda, sakydavo „ne“.“ Nojus kaip tik to amžiaus, kai mažylis išmoksta sakyti „ne“ ir nepraleidžia progos tą pasakyti, tad sunerimo Giedrė tik smarkiai vėliau, kai jis nustojo reaguoti į jos balsą – bet tai buvo ne neklusnumas.
 

Kai sloga tęsėsi jau antrą savaitę, o sūnui vis kilo kvėpavimo problemų, naktį ji miegojo neramiai, net knarkė kaip diktas vyras, mama nuvedė Nojų pas otolaringologą – „grynai dėl šventos ramybės“, sako ji. Ramybė neatėjo: otolaringologas diagnozavo išsivystantį kurtumą dėl vidurinio eksudacinio otito. Paprastais žodžiais šnekant, Nojui išsivystė lėtas, neskausmingas (ir dėl to pernelyg vėlai pastebimas) ausies uždegimas, už ausies būgnelio kaupėsi skystis, kuris sutrikdė garso perdavimą.
 

„Gera naujiena ta, – nuo diagnozės ir gydymo pradžios praėjus keliems mėnesiams džiaugiasi Giedrė, – kad šitoks kurtumas praeina, kai atkuriamas skysčių balansas. Mes ties tuo dabar dirbame. O klausos aparatas – laikinai, kad Nojus pasaulio pažinime neatsiliktų nuo bendraamžių ir darželio draugų.“ 
 

Nojus šypsosi ir kraipo galvą: kairės ausies būgnelyje jam įstatyta mažytė drena, padedanti pašalinti skystį, bet tam tikras jo kiekis vis dar užsilieka. Ir, Nojui kraipant galvą, bulksi ausyje – mes galime tą pajusti po maudynių, kai į ausį pateko vandens. Mažylis bando pamėgdžioti lūpomis tą garsą: „bul bul“. Jam juokinga, o mama tiesiog užsimerkia ir stipriau jį apkabina: jei konservatyvus gydymas antibiotikais bei drenažas pasirodys neveiksmingi, uždegimas gali tapti lėtinis, ausies būgnelyje gali atsirasti sąaugų, o kurtumas – tapti nuolatiniu.

„Tačiau turime tikrai puikią gydytoją, – pakelia į mane optimizmo kupinas akis Giedrė. – Ji tikrai daro viską, kad Nojukui taptų geriau, ir aš taip pat darau viską. Jei laikysimės plano, nugalėsime.“

---

Specialisto interviu:
 

Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėja-gydytoja otorinolaringologė Vaiva Mickevičienė:

 

- Teigiama, kad dažniausia vaikų kurtumo priežastis – vidurinės ausies uždegimas. Dėl kokių priežasčių taip atsitinka, kad vaiko Eustachijaus vamzdelis nepašalina ar nepakankamai pašalina skysčius?
 

- Skysčio kaupimosi priežastys būna įvairios, dažnai tai būna po persirgto ūminio virusinio ar bakterinio ausies uždegimo, taip pat skystis gali kauptis, kuomet sutrinka jo nutekėjimas į nosiaryklę kanalu, vadinamu Eustachijaus vamzdžiu. Ūmios slogos atveju, Eustachijaus vamzdį blokuoja paburkę adenoidai, paburkusios kitos nosies struktūros, gleivės susikaupusios aplink adenoidus. Negana to, jei skystis už būgnelio laikosi labai ilgą laiką, jis klampėja, todėl mažėja ir natūralaus jo nutekėjimo galimybės net atsivėrus Eustachijaus vamzdžio angai.

Bendrai ši būklė itin dažna tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų, ir jei po slogos vaikas staiga pradeda neatsiliepti kalbinamas, skaityti iš lūpų, girdėti tik šaukiant, tėvus tai labai neramina. Vis dėlto, dažniausiai slogai lengvėjant, klausa pamažu gerėja, o galiausiai visiškai grįžta. Tik nedidelei daliai pacientų, skystis už būgnelio laikosi ilgesnį laiko (kelis mėnesius). Tokiu atveju rekomenduojama klausos specialisto konsultacija, kad būtų įvertintas ne tik būgnelis ar skystis už jo, tačiau ir klausos pažeidimo lygis. 

- Kokiais atvejais gali išsivystyti nebepagydomas kurtumas? Tai būna dažniau dalinis ar visiškas klausos praradimas? 
 

- Priklausomai nuo skysčio kiekio už būgnelio, priklausomai nuo jo klampumo, klausa sutrinka nuo minimalaus iki vidutinio pažeidimo. Didžioji dalis atvejų, kuomet skystis susikaupęs už būgnelio lieka apskritai nediagnozuoti, nes ligoniui nepasireiškia joks klausos pažeidimas. Vis dėlto būna atvejų, kuomet vaikas negirdi ne tik šnabždesio, tačiau ir normalios kalbos ar garsios kalbos triukšme. Dažnai tėveliai bijo, kad užsitęsus seroziniam otitui, vaiko klausa tik blogės ir taps nebegrįžtama. Taip nėra, klausos pažeidimas nestiprėja ir netampa nepagydomas. Gydymą esant klausos sutrikimui pradedame todėl, kad kuo ilgiau skystis laikysis už būgnelio ir klampės, tuo didesnė tikimybė, kad reikės ir ausies būgnelio operacijos. Todėl iškart skiriami vaistai į nosį, pratimai Eustachijaus vamzdžiui atidaryti, ir siekiama, kad skystis ištekėtų pats. Arba suplanuojama adenoidų šalinimo operacija, jei medikamentiškai jų sumažinti nepavyksta. Ir tik skysčiui užsilaikius ilgesnį laiką, atliekama ausies operacija, tačiau ji nėra sudėtinga. Jos metu pro mažytę skylę, padarytą būgnelyje, ištraukiamas susikaupęs klampus skystis, ir įstatomas vamzdelis, kuris po pusės metų, metų pašalinimas. Būgnelis vėliau užgyja, o klausa atkuriama iškart po operacijos. 
 

- Kokiame amžiuje persirgtas sunkesnis otitas sukelia daugiausiai žalos vaiko raidai? Ir kokios? Ir ar yra būdų susirgimo išvengti arba bent jau sumažinti jo tikimybę?
 

- Statistikos duomenimis apie pusė vaikų ūminiu ausies uždegimu suserga bent kartą gyvenime jau pirmaisiais dvejais gyvenimo metais. Sekrecinis ausies uždegimas, matyt, bent kartą gyvenime būtų diagnozuotas visiems vaikams. Vis dėlto tai yra dvi skirtingos ligos, nors abi vadinamos otitais, tačiau tiek ligos priežastis, tiek eiga ar gydymas skiriasi. Praktikoje, žodžiu otitas tėveliai vadina ūminį ausies uždegimą, pasireiškiantį stipriu skausmu, karščiavimu, su ar be būgnelio trūkimo ir pūlingo skysčio tekėjimu iš ausies. Dažniausiai būtent otitą su būgnelio pratrūkimu įprasta tėvams vadinti sunkiu. Jei klausiate apie tokį, tai jokiame amžiuje persirgtas ūminis ausies uždegimas neturi didesnės įtakos vaiko raidai. Tai yra tokia pati virusinė ar bakterinė infekcija kaip ir kitos, ji trumpalaikė, pagerėjanti po gydymo. Daugelis išgyvena dėl būgnelio trūkimo, tačiau dažniausiai per kelias dienas ar kelias savaites būgnelis užgyja nepalikdamas jokių pasekmių. 

Kita vertus, sezoninis otitas, kurio metu klausos sutrikimas trunka kelis mėnesius, gali turėti nemažos įtakos ypač kalbos raidai. Įprastai svarbiausi gyvenimo metai kalbos suvokimo, žodyno, kalbėjimo raidai yra pirmieji treji, todėl šiuo laikotarpiu atsiradęs ir ilgai nepastebėtas bei nekoreguotas sezoninis otitas su klausos sutrikimu gali lemti kalbos vėlavimą, ar lėtą logopedinės terapijos efektą.



lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!