- Prasidėjus pandemijai dirbote priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, vėliau grįžote prie šeimos gydytojo pareigų, galbūt galite palyginti skirtingas patirtis?
- Priėmimo skyriuje matėme ženklų pacientų skaičiaus sumažėjimą, ypač sergančiųjų lėtinėmis ligomis. Šeimos gydytojo darbas taip pat keitėsi, nes pirmosios bangos metu perėjome prie nuotolinių konsultacijų ir kontaktinių susitikimų išliko mažai – tik būtinieji. Manau, kad nuotolinės konsultacijos yra išnaudojamos pakankamai efektyviai, o ir pacientai prie jų priprato.
 
- Paminėjote technologinę kaitą – konsultacijos tapo prieinamos telefonu ar kompiuteriu. Sakote pacientai irgi prie jų priprato. Negi žmonės nepasiilgo gyvų apsilankymų pas šeimos gydytojus?
- Be abejo, gyvų apsilankymų pacientai yra pasiilgę, laisvėjant karantinui jie noriai registruojasi į kontaktines konsultacijas. Jiems akių kontaktas ir susitikimas tikriausiai labiau reikalingas iš psichologinės pusės. Visgi aš inovatyvius pasikeitimus vertinu, manau, kad bėgant laikui žmonės prie to pripras, o įdiegti procesai tikrai liks, nes tai patogu tiek žmogui, tiek gydytojui.
 
- Pacientai vangiai eina pasitikrinti profilaktiškai ir bėdas kaupia, ar nėra taip dėl to, kad dabar mes kiekvienas pats sau gydytojas, galime įsijungti ,,Google“ ir patys nustatyti diagnozę?
- Ateiti pasitikrinti profilaktiškai užtrunka, reikia suplanuoti laiką, išeiti iš darbo, atsiranda kitų įvairių problemų. Visgi, kai atsiranda skausmas, išeitis tampa viena – apsilankyti pas šeimos gydytoją ir tikėtis pagalbos. Beje, jauni žmonės, kaip ir jūs sakote, neretai ateina apie galimos ligos simptomus prisiskaitę internete, dažnai sudėtinga net ir perkalbėti. Mano nuomone, interneto šaltinius reikėtų apeiti, nes ten galime rasti pačią blogiausią ir jums netinkančią diagnozę.
 
- Kai buvo kuriama šeimos gydytojo institucija, tikėtasi, kad jie bus pagrindiniai ligų valdytojai. Tačiau dabar pasigirsta nuomonių, kad šeimos gydytojai – specialistai, kurie išmano visko po truputi, bet tuo pačiu nieko. Kodėl pacientams atrodo, kad jūsų profesijos atstovai yra tik nieko neišmanantys siuntimų rašinėtojai?
- Toks požiūris atėjęs iš senesnių laikų. Tačiau džiaugiuosi, kad rezidentūros metu yra tobulinamos įvairios jaunųjų kolegų kompetencijos – tiek teorinės, tiek praktinės. Taigi, bėgant laikui pacientai vis dažniau mano ir pastebi, kad gydytojas ne tik gali išrašyti siuntimą, bet sugeba pats diagnozuoti ligas ir jas gydyti. Norėčiau paskatinti kolegas imtis didesnės iniciatyvos ir išeiti iš komforto zonos, kad galėtume padėti žmogui ir keisti požiūrį į mūsų specialybės atstovus.
 
- Pas vienus šeimos gydytojus prisiregistruoja daugybė pacientų, kiti gi jų turi gerokai mažiau. Ar galima sakyti, kad tas šeimos gydytojas, pas kurį prisirašę daug pacientų, yra profesionalas, o tas, kuris turi mažai, – prastas specialistas?
- Darbo pradžioje, prieš metus perėmiau gydytojos pediatrės pacientus – tai buvo beveik penki šimtai penkiasdešimt vaikų, įskaitant kūdikius. Šiuo metu turiu keliais šimtais daugiau, per aštuonis šimtus pacientų. Kaip nežinomam ir nepopuliariam gydytojui, tai yra didžiulis džiaugsmas, kad jie išgirsta apie mane ir pasitiki. Tačiau, manyčiau, kad didelis turimų pacientų skaičius dar neįrodo jo kompetencijų.
 
- O pastebite tai, kad suveikia jaunystės fenomenas – jus renkasi tik dėl to, kad esate jaunas gydytojas?
- Žmonės yra pasiskirstę į dvi dalis: viena mano, kad jaunas žmogus, tik pabaigęs universitetą turi nemažai naujų žinių ir jis labiau padės, kiti gi įsitikinę, kad jaunas neturi patirties bei įgūdžių ir rinksis specialistą su ilgamete darbo patirtimi. Taigi, jaunystė gali suveikti, bet tai yra paciento pasirinkimas.
 
- Kodėl pasirinkote darbą būtent Kauno miesto poliklinikoje?
- Čia atlikau praktiką rezidentūros metu, dirbau su keliais gydytojais, su jais susibendravau, patiko atmosfera. Su mano atėjimu, keitėsi ir vadovybė, mane žavėjo jų požiūris į jaunus gydytojus, jų poliklinikos ateities viziją. Poliklinikos valdžia leidžia mums dalyvauti mokymuose, ji visuomet užtaria ir nors esi jaunas, dažnai prašo patarimų. Man svarbu jaustis visaverčiu komandos nariu. O baigęs praktiką čia įsidarbinau dar nebaigęs rezidentūros, buvau medicinos gydytoju. Kai tik gavau licenciją, persikvalifikavau į šeimos gydytojus ir esu patenkintas.
 
- Užsienis pasiruošęs mūsų šalies medikus sutikti nutiesęs raudoną kilimą ir pasiūlęs puikias darbo sąlygas. Nepagalvojote apie galimybę padirbėti svetur?
- Tokių minčių dabar nekyla, nes esu sukūręs šeimą, bet studijų metu gal ir buvo pamąstymų su grupiokais... Bent trečdalis mokslo kolegų yra pasirinkę tokį kelią. Bet kokios nors valstybės, į kurią turėtume lygiuotis pagal pirminės sveikatos priežiūros sistemos ypatumus, tikrai neturiu.

- Teko ne kartą matyti, kaip pas šeimos gydytojus pacientai atsiveža įvairių dovanų: kaimiškų kiaušinių, obuolių, medaus...
- Puikiai įvardijote tai, ką dažniausiai žmonės neša, tai – kaimiški maisto produktai. Visuomet mandagiai atsisakau tokių dovanų, nes suprantu, kad atėję pacientai turi vaikus, anūkus, šeimos narius, o mes gauname atlyginimą ir mums jų sveikata yra didžiausias ačiū. Bet vis dar gajus galvojimas, kad atneštas medaus kibirėlis padės išrašyti geresnį vaistą, tačiau taip tikrai nebūna.

---

 
Dosjė
Išsilavinimas
2017 – 2020 LSMU įgytas mokslinis laipsnis -  Šeimos medicinos rezidentūros studijos
2011 – 2017 LSMU Įgytas mokslinis laipsnis - Magistrantūros studijos, medicina
Darbo patirtis
2020-07-20 – dabar Šeimos gydytojas. Kauno miesto poliklinika Kalniečių padalinys.
2020 m. – dabar - darbas Karščiavimo klinikoje bei vakcinavimo centre.
2020-01-01 – 2020-07-20 – Medicinos gydytojas. Kauno miesto poliklinika Kalniečių padalinys.
2017 –2020 Gydytojas rezidentas. LSMUL KK Šeimos medicinos klinika.
2018 – 2019 - Medicinos gydytojas. Respublikinės Šiaulių ligoninės skubiosios pagalbos – priėmimo skyriuje.
Narystės
VšĮ Kauno miesto poliklinikos LEAN sistemos diegimo programos narys
Europos kardiologų draugijos narys

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!