Lina Batulevičiūtė: „Medicinos studijos padėjo suprasti, ko reikia sportui“

Aigustė Tavoraitė
2018-01-26
„Šiandien didžiausia svajonė yra sudalyvauti olimpiadoje, iš pradžių – kaip sportininkei, vėliau – kaip sporto medikei“, – sako Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės sporto medicinos gydytoja Lina Batulevičiūtė (28 m.), prieš trejetą metų tapusi šiuolaikinės penkiakovės pasaulio vicečempione estafečių varžybose.
Lina Batulevičiūtė: „Medicinos studijos padėjo suprasti, ko reikia sportui“
„Grąžinti traumą patyrusį sportininką į trasą turi per tris minutes, taigi reikia labai geros reakcijos. Tad adrenalino pakanka, tačiau tokia darbo specifika man patinka“, - sako Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės sporto medicinos gydytoja Lina Batulevičiūtė.

- Kaip nutiko, kad būdama profesionali sportininkė pasukai sporto medicinos gydytojos keliu? 
- Nors mokykloje sekėsi daug dalykų, rinkdamasi profesiją nenorėjau per daug nutolti nuo sporto, juolab man iš prigimties patinka padėti žmonėms. Aišku, atradusi sporto medicinos studijas sužinojau, kad pirmiausia dar reikės šešerius metus krimsti nelengvus medicinos mokslus, tačiau ryžausi. Kartu norėjosi įrodyti, kad sportininkai irgi daug žino bei gali mokytis kartu su kitais. Studijuodama retai kada sakydavau, kas esu, nes dauguma gydytojų nepripažįsta, kad sportininkas gali mokytis.
 
- Tačiau patys sportininkai greičiausiai yra priešingos nuomonės – džiaugiasi patekę į tokios gydytojos rankas?
- Jie tavimi labiau pasitiki, nors kiekvienas yra individuali, reikli asmenybė, reikalaujanti atskiro priėjimo. Daugiau dirbu su sportuojančiais mėgėjiškai. Profesionalūs sportininkai yra pakankami „tinginiai“, mažiau rūpinasi sveikata, tik paklūsta imperatyviems nurodymams. Be to, kalbą reikia rasti ir su treneriu. Jie dar nelinkę pasitikėti, laikosi savo nuomonės, patys gydo, o tau telieka pritariamai linksėti. Reikia įrodyti, kad turi žinių, nori padėti, kad nuo to sportininkui bus tik geriau. Taigi su treneriu reikia bendrauti panašiai kaip vaikų gydytojams su tėvais (juokiasi).
 

O mėgėjai labiau linkę savimi rūpintis ir nori iš sporto medicinos gydytojo kuo daugiau sužinoti. Susidomėjimas šiandien didžiulis, žmonės sako nežinantys, kur kreiptis patarimų. Šeimos gydytojai apie sportą daug ko nežino, be to, yra užkrauti darbais, tiesiog neturi tam laiko. Todėl būtų naudinga sporto medikams poliklinikose paskaityti paskaitėles ne vien apie fizinį aktyvumą, bet ir apie pačius sportininkus, jų traumas ir specifiką.


Lina Batulevičiūtė ir Emilija Serapinaitė

- Dažnai sulauki mėgėjų klausimų, kaip įveikti maratoną jam specialiai nesiruošus?
- Tikrai taip. Ir to klausia neretai jį išbandę ir nusivylę. Maratoną be išankstinio pasiruošimo galima įveikti, tačiau su didelėmis pasekmėmis sveikatai. Viena tokių – stresinis lūžis, kuris įvyksta, nes kaulai tiesiog neatlaiko per didelės įtampos. Šiaip sporto mediko specialybė daug platesnė, nei kai kurie galvoja. Šios srities gydytojas specializuojasi sporto traumų prevencijoje ir gydyme, diagnozuoja judėjimo-atramos, širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų sutrikimus, kuriuos sukelia per didelis ar nepakankamas fizinis aktyvumas. Įvertina organizmo pasirengimo ir galimybių ribas, parenka sporto šakas, sudaro reabilitacijos programas. Taip pat – konsultuoja mitybos, maisto papildų vartojimo, sporto psichologijos klausimais ir kt. Sporto medikas ne tik gydo, bet turi visada lydėti sportininką – tiek treniruočių, tiek varžybų metu.
 
- Daugiau nervų kainuoja varžybos, kai pati esi dalyvė ar kai kaip gydytoja prižiūri sportininkus?
- Gal kitiems gali pasirodyti, kad sporto medicinos gydytojas nieko nedaro, tačiau jį lydi didžiulis atsakomybės jausmas. Kai sportuoju pati, nejaučiu tokios didelės atsakomybės.
Dar rezidentūros metu derinau darbą varžybose, sėmiausi žinių ir patirties, tačiau pasitaikydavo situacijų, kai nežinojau ką daryti. O grąžinti traumą patyrusį sportininką į trasą turi per tris minutes, taigi reikia labai geros reakcijos. Tad adrenalino pakanka, tačiau tokia darbo specifika man patinka.
 
- Sunku derinti sportininkės karjerą ir darbą ligoninėje?

- Profesionaliai užsiimti šiuolaikine penkiakove pradėjau dvyliktoje klasėje, taigi jau studijų metais teko derinti sportą ir mokslą. Medicinos fakultetas ir lengvosios atletikos maniežas yra netoliese, taip vis ir lakstydavau. Sportas padeda smegenų veiklai, mažina depresiją, taigi dėl to ir su krūviu buvo lengviau susitvarkyti, nebuvo daug bemiegių naktų. Sportas išmoko susikoncentruoti į vieną dalyką, ugdo savidiscipliną, režimą, atsakomybę – tiesiog žinojai, kad turi iš pirmo karto išlaikyti egzaminą. Be to, medicinos studijos padėjo suprasti, ko reikia sportui, kaip tobulėti. Kai buvau jaunesnė, dariau daug klaidų, galvojau, kad reikia kuo daugiau sportuoti, o svarbiausia yra laikytis tinkamo režimo. 


 
- Sporto medicinos gydytojo profesija šiandien populiari?
- Sporto medikų konkurencija nėra didelė, nes atlyginimai maži. Aišku, viliuosi, kad situacija keisis. Svajoju Lietuvoje įkurti didelį aukščiausio lygio sporto medicinos centrą. Pavyzdžiui, neseniai buvau Katare, kur yra viena pasaulinio lygio sporto medicinos ligoninių. Čia sportininkas gali gauti visas paslaugas: nuo dantų gydymo iki magnetinio rezonanso tyrimo. Mes turime sporto medicinos centrus, tačiau jie išsimėtę skirtinguose miestuose, jiems reikėtų daugiau paramos, naujesnės aparatūros. O gydytojai, personalas labai geri. Sporto gydytojų padėtis priklauso ir nuo sportininkų. Dabar olimpinis sporto centras kaip ir sužlugdytas, taigi ir gydytojai nuo to kenčia. Dauguma pažįstamų turi aukštąjį išsilavinimą, nes žino, kad vien iš sporto nepragyvens.

 
- Baigus rezidentūrą pajamos stipriai pasikeitė?
- Dabar dirbu nepilnu etatu, bet rezidentė būdama gaudavau iki keturių šimtų eurų. Nesakau, kad buvo blogai, nes dar stipendiją gaudavau. Aišku, dabar uždirbi per pusę mažiau. Šiaip esu patriotė, neįsivaizduoju, kad galėčiau kur išvažiuoti ilgesniam laikui. Vien ką reiškia tas jausmas stovėti per apdovanojimą ir girdėti šalies himną ir matyti kylančią vėliavą. Aišku, neatmetu galimybės kažkuriam laikui išvažiuoti į stažuotę ir pasitobulinus sukurti minėtąjį centrą.

 
Dosjė
2008–2014 m. Medicinos gydytojo magistras, Vilniaus universitetas.
2014–2017– sporto medicinos rezidentūra, VU. 
2015–2017 – Vilniaus sporto centras - sporto renginių medicininė priežiūra (imtynės, dziudo, tenisas, gimnastika, sambo, lengvoji atletika, snieglenčių sportas, krepšinis)
Lietuvos sporto medicinos federacijos narė, Krašto apsaugos savanorė.
Daugybės įvairių čempionatų prizininkė, pernai pelnė auksą šiuolaikinės penkiakovės pasaulio kariškių čempionate Lenkijoje. Prieš trejus metus šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionate moterų estafečių varžybose medikė iškovojo sidabro medalį (kartu su Ieva Serapinaite).


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica