Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

Aneta Vaitkienė
2021-10-21
Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esmės jame aptartos temos daugiausiai lietė sveiką gyvenseną, priešvėžinę mitybą bei mitybą aktyvios vėžio gydymo stadijos ir remisijos metu, rasta laiko paminėti ir iššūkius, su kuriais koronaviruso pandemijos kontekste susiduria vėžio prevencijos ir ankstyvojo diagnozavimo programos.
Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą
„Jau yra apskaičiuota, kad, kritus prevencinių patikrų skaičiui, ateityje mūsų garantuotai laukia keli šimtai papildomų vėžio atvejų. Vien tik dėl to, kad jie nebuvo nustatyti laiku“, – sako NVI prevencinių programų koordinatorė, gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė.

Kreipėsi drastiškai mažai moterų
NVI prevencinių programų koordinatorė, gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė pateikė liūdnus skaičius: pernai pasaulyje pirmą kartą gyvenime krūties vėžio diagnozę išgirdo daugiau kaip 2,3 mln. moterų. Beveik kaip viena Lietuva. „O pačioje Lietuvoje šiuo metu kasmet turime maždaug po tūkstantį šešis šimtus naujų atvejų“, – priminė ji. Kad ši liūdna statistika būtų sumažinta kaip galima smarkiau, o diagnozuoti susirgimai turėtų kuo daugiau šansų būti greitai ir sėkmingai išgydyti, ji pabrėžė ankstyvos diagnostikos ir prevencinių tyrimų svarbą.
 
„Institute kasmet atliekama apie dešimt tūkstančių prevencinių vėžio tyrimų, – priminė ji. – Savityra rekomenduojama nuo seno, bet užčiuoptas gumbelis jau gali būti nebe pirmosios stadijos, todėl be galo svarbu tikrintis profilaktiškai. Tam tereikia šeimos gydytojo siuntimo. Nuo keturiasdešimties metų amžiaus moterims rekomenduojama atlikti pirmąją mamografiją, o nuo penkiasdešimties jos kas dvejus metus kviečiamos pasitikrinti nuo krūtų vėžio.“
 
Tačiau per praėjusius, pirmuosius pandemijos metus, į NVI kreipėsi drastiškai mažiau pageidaujančių profilaktinio tyrimo moterų. „Per pirmuosius pandemijos metus jų buvo tik trys tūkstančiai, palyginti su standartiniu metiniu dešimties tūkstančių vidurkiu, – pasakojo R.Briedienė. – Ir jau yra apskaičiuota, kad, kritus prevencinių patikrų skaičiui, ateityje mūsų garantuotai laukia keli šimtai papildomų vėžio atvejų. Vien tik dėl to, kad jie nebuvo nustatyti laiku. 
 
Todėl be galo svarbu net ir COVOD-19 karantinų, suvaržymų ir baimių sąlygomis nedelsti ir tikrintis. O kol nepasitikrinote, pasistengti kuo sveikiau gyventi, kuo sveikiau maitintis ir... visgi rasti laiko pasitikrinti.“

L.S. skaičius:
90
- daugiau nei proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų.

 

Sveika ir nesveika mityba
Kalbėdama apie maiste esančius kancerogenus, epidemiologė dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt minėjo, kad maždaug 35 proc. visų mirčių nuo vėžio galima būtų buvę išvengti, koreguojant mitybą, atsikratant antsvorio bei nutukimo. „Buvo inicijuoti didžiulės apimties tyrimai, nustatyti tam tikri veiksniai, turintys įtakos vėžio atsiradimo rizikai, – pasakojo ji, – ir tais duomenimis remiantis parengtos rekomendacijos. Jose kalbama ne tiek apie atskirus kancerogenus ar draustinus maisto produktus. Mūsų maiste galima rasti daugiau kaip dvidešimt penkis tūkstančius bioaktyviųjų medžiagų, ir gana sudėtinga kiekvienos įtaką tiksliai nustatyti. Kalbama veikiau apie sveiką ar nesveiką mitybą.“
 
Vyresnioji vėžio epidemiologijos laboratorijos mokslo darbuotoja teigė, kad sveika priešvėžinė mityba leidžia išlaikyti kuo mažesnį (normos ribose) kūno svorį, arčiau žemutinės normalios kūno masės ribos. Valgiaraštyje turėtų būti gausu vaisių ir daržovių, viso grūdo produktų, ankštinių ir kito augalinio maisto – jo turėtų būti ne mažiau 500 g per dieną. Raudonos mėsos – priešingai, mažai, apie 500 g per savaitę, praturtinant valgiaraštį riebia žuvimi, paukštiena ar ankštiniais. Išvis nėra subproduktų ir rūkytų produktų. „Krūties vėžio atveju alkoholis arba smarkiai ribojamas, – pasakojo ji, – arba jo išvis atsisakoma bei ribojamas druskos vartojimas.“ 
 
Iš maiste esančių kancerogenų, kurių buvimas jau yra įrodytas, dr. R.Petrauskaitė-Everatt minėjo policiklinius aromatinius angliavandenilius, susidarančius apdorojant mėsą aukštoje temperatūroje ir kepant ją ant atviros ugnies, nitrozo- grupės junginius subproduktuose ir transriebalus, esančius pramoniniu būdu gaminamuose kepiniuose, pyraguose, sausainiuose ar padažuose. „Yra tyrimų duomenų, rodančių, kad šios medžiagos didina krūties vėžio riziką“, – perspėjo ji.
 
Mityba priklauso nu nuo fazės
Dietistė Vaida Kurpienė vėžio kontekste išskiria dvi nepriklausomas maisto produktų grupes. Ir, jei paskutinieji praverčia norint sumažinti vėžio riziką ar atgavus jėgas po sėkmingos vėžio terapijos, pirmieji naudingi aktyvaus gydymo metu, kai pacientui taikoma chemoterapija bei kitas agresyvus gydymas. Tuo metu jis jaučiasi išties prastai: viduriuoja, jį pykina, dėl pažeistos skrandžio gleivinės gali kilti skrandžio rūgštys, o apetitas blogas arba jo išvis nėra. 
 
Tokioje kovos su vėžiu fazėje ji nerekomenduoja rūpintis kūno svorio mažinimu. Priešingai, kadangi apetito ir taip nedaug, kad svoris pernelyg nekristų, aktyvaus gydymo stadijoje pacientams ji pataria valgyti švelnios tekstūros, bet kaloringą maistą – avižinių dribsnių košes be pagardų, avokadus, avinžirnių užtepėles, sultinius, trintus kokteilius su pridėtu baltymu, trintas sriubas ir pan. 
 
„Maistas – tai tokia tema, kurioje reikia išlaikyti sveiką protą, kuris, susirgus vėžiu, šiek tiek pametamas. Viduje kyla chaosas, begalė klausimų... Pirmiausia visgi patarčiau truputį iškvėpti ir nusiraminti, ir tik tada pradėti žiūrėti,   kalbėjo V.Kurpienė. – Pažiūrim, ką jau ir taip darom gerai. Juk nėra žmonių, kurie daro viską blogai! Tada pažiūrim, kas yra ne visai gerai, ir tų dalykų stengiamės sumažinti iki minimumo. Bet be fanatizmo: jei ką nors sau labai draudžiam, vėliau būna nutrūkimas.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris