Ne tokios diagnozės tikėjosi
„Nuo šeimos gydytojo pas neurologą, pro otolaringologą, – pasakoja Laurynas, – nes iš pradžių galvojom, kad nosies pertvara iškrypo. Mat reisuose nemažai visko pasitaiko, buvau ir per nosį gavęs. Bet ne, ne pertvaroje reikalas.“
 
Reikalas buvo šiek tiek giliau – užpildęs klausimyną ir praleidęs naktį ligoninėje, apipintas jutikliais, registravusiais kiekvieną jo organizmo krustelėjimą, Laurynas sužinojo, kad jį kankina lengva obstrukcinė miego apnėja, kilusi dėl kelių priežasčių. Pagrindinės jų, kaip išvardijo pacientui gydytojas neurologas, – antsvoris, cigaretės alkoholis: „Nors reiso metu stengiuosi negerti, – prisipažįsta Laurynas, – bet grįžus poilsio būdavo visaip.“
 
Simptomų būta ir anksčiau
Pats to nežinodamas, dar prieš diagnozuojant ligą Laurynas jau kovojo su miego apnėjos pasekmėmis: jis nuolat jautėsi neišsimiegojęs, jau būdavo sunkiau susikaupti nei anksčiau, kraujo spaudimas dažnai būdavo aukštokas. „Ne per geriausias tas mano gyvenimas, tai ir sveikata ne per geriausia, – filosofiškai gūžteli jis pečiais. –Atsikeli, apsidžiaugi kad gyvas, kavos išgeri ir pirmyn į darbą.“
 
Dabar, kai jis prisimena maždaug metus ar dvejus prieš gydymą, jis gali išvardyti ir daugiau apnėjos požymių, į kuriuos tuo metu visiškai nekreipė dėmesio. O juk dažnokai pabusdavo nuo knarktelėjimų, išpiltas šalto prakaito, nesuvokdamas, kur yra – lyg slogutis būtų kankinęs. „Tas slogutis, matyt, ir būdavo tas padusimas“, – spėja jis.



Gera pradžia – pusė darbo
Šiuo metu darbo pakeisti Laurynas negali – nuo jo priklauso šeimos materialinė gerovė. Bet gali mesti rūkyti ir vartoti alkoholį bei pabandyti numesti svorio. „Reisuose, kaip sakiau, negeriu, – pasakoja jis. – Dabar teliko ir namie neragauti. Pasakiau žmonai, kad išdalintų visą barą. Laikysiuos, kiek pajėgsiu. Rūkyti mesti sunkiau, smalinu kaip pečius.“
 
Kažką daryti teks ir su antsvoriu, pripažįsta patyręs vairuotojas. Kol kas jis tik išstudijavo mitybos specialistų medžiagą apie kaloringumą, riebalų, baltymų ir angliavandenių santykį ir bando sau sudaryti kelioninius mitybos planus. „Kaip kokia fyfa“, – kvatoja.

---

 
Interviu su specialistu
RVUL gydytojas neurologas dr. Rytis Daukšys
 
- Kas dažniausiai rizikuoja susirgti miego apnėja?
‑ Serga ir jaunesnio, ir vyresnio amžiaus žmonės, bet pastarieji dažniau, o vyrai dažniau už moteris. Svarbūs rizikos veiksniai, lemiantys miego apnėją, yra antsvoris, kaklo ir kvėpavimo takų anatomija, raminamųjų vaistų, alkoholio vartojimas ir rūkymas, taip pat Parkinsono liga ir kt. Deja, visuomenei senstant ir gerėjant gyvenimo sąlygoms, dėl kurių žmonės dažniau tunka, miego apnėjos atvejų ir šios ligos sukeliamų problemų ateityje tik daugės.
Praktikoje esu susidūręs su atveju, kai paciento kvėpavimas dėl miego apnėjos sustodavo net 65 sekundėms. Esant lengvai apnėjai, kvėpavimo pauzės gali kartotis kelis kartus per valandą, o sunkiai – net kas dvi minutes. Šios pauzės ištinka miego metu atsipalaidavus raumenims ir užsidarius viršutiniams kvėpavimo takams, o žmogus, negalėdamas įkvėpti oro, atsibunda. Prabudimai trumpi, žmogus jų paprastai net neprisimena, bet būtent jie suardo vientisą miego struktūrą, neleidžia kokybiškai išsimiegoti ir pailsėti.
 
‑ Apnėjos negydant, kokios pasekmės žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei?
‑ Dėl miego apnėjos susilpnėjus arba nutrūkus kvėpavimui vyksta desaturacija: deguonies įsisotinimas organizme sumažėja bent 3–4 proc., o kai kuriais atvejais pasitaiko ir iki 60 proc. Smegenims ir širdžiai negaunant reikiamo kiekio deguonies, ilgainiui didėja insulto ir infarkto tikimybė. Negydoma miego apnėja taip pat didina kitų ligų, pavyzdžiui, hipertenzijos, II tipo diabeto, širdies nepakankamumo, depresijos riziką.
Nereikia pamiršti ir žmogaus gyvenimo kokybės, socialinių ryšių. Miego apnėjos sukeltas nuovargis mažina darbingumą ir darbo kokybę, gali prisidėti prie blogėjančių santykių šeimoje ir trūkinėjančių socialinių ryšių, nes žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, jam pasireiškia nuotaikos svyravimai. Deja, didesnis išmiegotų valandų skaičius nieko nekeičia – net jei žmogus miegos daugiau valandų, vis tiek jaus nuovargį, nes naktį nustojęs kvėpuoti jis prabus, miegas taps fragmentišku ir nekokybišku.
 
‑ Kaip diagnozuojate miego apnėją?
‑ Tai kompleksinis procesas, kuriame bendradarbiauja gydytojai otorinolaringologai, gydytojai neurologai ir gydytojai pulmonologai. Įvertinamas paciento kūno masės indeksas, kvėpavimo takų ir gomurio struktūra bei kiti parametrai. Pacientas turi užpildyti Epworth’o mieguistumo skalės klausimyną, pagal kurį nustatomas mieguistumo lygis balais. Jei surinktų balų skaičius viršija dešimt, tai jau yra susirūpinimą keliantis ženklas.
Be to, miego apnėjos diagnozei reikalingas ir polisomnografinis tyrimas. Tai yra viso miego ciklo nakties metu įrašas su kvėpavimo registravimu, kuris laikomas „auksiniu standartu“ diagnozuojant miego apnėją ir kitus miego sutrikimus.
 
‑ Kaip vyksta polisomnografinis tyrimas?
‑ Pacientas vakare atvyksta į ligoninę, polisomnografinis miego tyrimas trunka visą naktį. Jam skirtinguose galvos taškuose ir kūno vietose pritvirtinami davikliai. Polisomnografinio tyrimo metu registruojama elektroencefalograma ir elektrokardiograma, akių, kojų, kvėpavimo judesiai, kraujo įsotinimas deguonimi ir kiti duomenys. Miegantys pacientai dar ir filmuojami, kad būtų galima užfiksuoti neįprastus judesius. Gautus duomenis peržiūri, įvertina ir apibendrina gydytojas neurologas.
 
‑ Kaip apnėja gydoma? Ar žmogus gali sau padėti ir savarankiškai?
‑ Lengva ar vidutinio sunkumo miego apnėja gali būti pagydoma chirurgiškai – tarkim, gomurio, liežuvėlio ar nosies pertvaros korekcija. Jei miego apnėja sunki, rekomenduojame gydyti teigiamo oro slėgio aparatu. Jis skirtas naudoti namuose: prieš miegą žmogus užsideda kaukę, o aparatas nuolatos tiekia orą pagal individualius parametrus nustatytu slėgiu. Tai padeda išvengti kvėpavimo pauzių, prabudimų ir deguonies desaturacijos.
Kalbant apie profilaktiką, žmonės turėtų rūpintis savo svoriu ir subalansuota mityba, būti fiziškai aktyvūs, vengti alkoholio, nevartoti narkotinių medžiagų ir migdomųjų vaistų, nerūkyti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!