Kompetencijos centro prostatos vėžiui gydyti Lietuvoje pagrindas – didžiulė patirtis ir profesionalumas

Aigustė Tavoraitė
2017-11-20
Nacionaliniame vėžio institute (NVI) surengta neeilinė konferencija – instituto Onkourologijos skyriuje bei vaizdo tiltu matomų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Urologijos centre atliekamų laparoskopinių operacijų tiesioginę transliaciją galėjo stebėti bei interaktyviai įsitraukti komentuodami ar klausdami ne tik mūsų, bet ir kitų Europos Rytų regiono šalių specialistai. Komandoje su NVI urologais operavo ir pranešimus skaitė kolegos iš Italijos. „Turėjome puikią progą su kolegomis pasidalyti patirtimi. Kartu pateisinome ir ką tik įgyto Kompetencijos centro prostatos vėžiui gydyti statusą. Stengiamės ne tik būti pirmieji Lietuvoje diegdami naujus diagnostikos bei chirurginius ir medikamentinius gydymo metodus, bet ir tapti stipriu regiono mokymo centru“, – sako NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.
Kompetencijos centro prostatos vėžiui gydyti Lietuvoje pagrindas – didžiulė patirtis ir profesionalumas
Laparoskopija, kaip chirurgijos metodas, Nacionaliniame vėžio institute toliau plėtojamas, aktyviai perimamos naujovės. Šis chirurginis būdas leidžia žmogų daug mažiau traumuoti, po operacijos greičiau sveikstama, nepalyginamai mažiau nukenčia darbingumas.

Startavo sėkmingai  
NVI Onkourologijos skyriaus drauge su Lietuvos onkologų draugija, Lietuvos urologų draugija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Urologijos centru organizuotos interaktyvios konferencijos metu buvo pristatytos naujos laparoskopinės chirurgijos metodikos prostatos bei inkstų vėžiui gydyti.
 

„NVI specialistai ne tik pasidalino savo, bet ir perėmė Italijos urologų patirtį. Dr. Gaetano Grosso su komanda dirba daug metų, yra sukaupęs didžiulę tokių operacijų patirtį. Jų komentarai ir jų rekomendacijos atliekant laparoskopines operacijas yra labai naudingos. Tokio pobūdžio renginius ketiname rengti ir toliau, taigi ši konferencija – tik panašių projektų startas“, – paaiškino NVI direktorius prof. Feliksas Jankevičius.

 
Pasak prof. F.Jankevičiaus, tokio pobūdžio konferencijos tikslas – išnagrinėti visas laparoskopinių operacijų subtilybes, detales, kurios yra naudojamos onkourologijoje atliekant būtent inksto ir prostatos vėžio operacijas. „Nacionalinio vėžio instituto misija – tobulinti onkologines paslaugas, tad ir konferencijos tikslas buvo gerinti Lietuvoje teikiamų paslaugų kokybę, pagerinti laparoskopinių operacijų techniką. Nacionalinis vėžio institutas yra flagmanas šioje srityje, kaip ir daugelyje kitų inovatyvių diagnostikos ir gydymo metodų srityse“, – sakė jis.
 
„Pastaraisiais metais NVI Kompetencijos centre prostatos vėžiui gydyti aktyviai tobulinama laparoskopinė chirurgija. Savaime suprantama, jog patirtimi norime pasidalyti su kolegomis. Turime ko vieni iš kitų pasimokyti, nes kiekvienas skyrius specializuojasi skirtingose srityse. Taigi siekėme sujungti geriausius specialistus, kurie dirba laparoskopijoje. Stebėjome laparoskopines prostatektomijas, dalyvavo mūsų skyriaus chirurgai, kviestiniai lektoriai chirurgai iš Italijos, pagrindinis operatorius buvo gydytojas Paulius Bosas, turintis didžiulę patirtį laparoskopijoje“, – pasakojo NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.
 
„Malonu buvo operuoti vienoje komandoje su laparoskopinių prostatektomijų pradininku Italijoje. Prieš šešis mėnesius man teko lankytis klinikoje pas dr. G.Grosso, dabar mes pakvietėme jį pas mus į Lietuvą. Kadangi NVI atitinka aukščiausius Europinius standartus, tai svečias iš Italijos operavo taip, kaip yra įpratęs savo gimtojoje šalyje. Atlikome dvi laparoskopines prostatos vėžio šalinimo operacijas ir vieną sudėtingą laparoskopinę inksto rezekciją. Tokias operacijas atliekame mūsų įstaigoje kone kasdien. Apie tai konferencijos metu perskaitėme kelis pranešimus“, – pasakojo P.Bosas.
Antrajai konferencijos daliai kartu su kolega dr. Mariumi Kinčiumi pirmininkavęs NVI gydytojas urologas Aušvydas Patašius pabrėžė, kad pagrindinis siekis buvo surengti ne lokalią konferenciją, bet ją kuo plačiau paskleisti. Stebėti konferencijos užsiregistravo per šimtą gydytojų ir dar 320 stebėjo konferenciją internetu – ne vien tik urologų, bet ir chirurgų, ginekologų.
 

„Konferencijos metu organizuotas vaizdo tiltas su NVI ir LSMU operacinėmis ir internetinė vaizdo transliacija į kitas ligonines. Be to, konferencijos stebėti prisijungė ir estai, latviai, ukrainiečiai, baltarusiai. Toks atvejis – pirmas Lietuvoje. Vienas žmogus paprastai moderavo operaciją, specialistai turėjo galimybę įsijungti: komentuoti, užduoti klausimus tiesioginės transliacijos metu. Džiugu, kad viskas techniškai sklandžiai pavyko“, – džiaugėsi aktyviai konferencijos pasiruošime dalyvavęs gydytojas urologas A.Patašius.
 
Itin vertinga buvo laparoskopinės chirurgijos Italijoje pradininko dr. G.Grosso (kairėje) ir jo komandos patirtis bei rekomendacijos.

Laparoskopija mažiau traumuoja
„Kodėl pasirinkta laparoskopinių operacijų vaizdo konferencija? Toks būdas yra bene vaizdžiausias – tai, ką chirurgas mato per videolaparoskopinę kamerą, nesudėtinga gerai kokybiškai pertransliuoti ir sudaromos puikios sąlygos mokytis nuotoliniu būdu. Mintis transliuoti viską realiu laiku kilo, kai dalyvavau vienoje angiochirurgų konferencijoje. Ten pamatytą vaizdą nusprendėme patobulinti – sudaryti sąlygas tuo pačiu metu matyti ir pranešėją, ir skaidrių pristatymą, ir operaciją, ir komentarus“, – kalbėjo dr. A.Ulys.
 
Onkourologijos skyriaus vedėjas pasidžiaugė, kad sulaukė teigiamų kolegų iš Baltarusijos atsiliepimų. „Kažkada jie buvo atvykę pasidalinti patirtimi atliekant šlapimo pūslės pašalinimo operaciją suformuojant dirbtinę pūslę iš žarnos. Jie tokių operacijų buvo atlikę daugiau nei šimtą penkiasdešimt, pas mus tiek jų iš viso nebuvo atlikta. Tačiau jie pagyrė, kad puikiai operuojame ir žadėjo atvažiuoti iš mūsų mokytis“, – pridūrė gydytojas.
 
Nuo tada, kai pradėtos taikyti laparoskopinės procedūros, praėjo beveik dešimtmetis. Šiandien Onkourologijos skyriuje per metus tokių operacijų gydant prostatos vėžį atliekama jau per 150. Laparoskopinės operacijos NVI vyksta praktiškai kasdieną, kai kada – net po dvi ar tris.
„Laparoskopiją, kaip chirurgijos metodą, ir toliau plėtojame, aktyviai perimame naujoves. Šis chirurginis būdas leidžia žmogų daug mažiau traumuoti, po operacijos greičiau sveikstama, nepalyginamai mažiau nukenčia darbingumas“, – pabrėžė dr. A.Ulys.
 
Gydytojo pastebėjimu, tokia mažiau traumuojanti chirurgija turėtų būti skatinama ir ligonių kasų. „Šiuo metu laparoskopinės ir atviros operacijos įkainiai yra vienodi. Tačiau nepalyginami dalykai – po laparoskopinės operacijos ligoniai trumpiau būna nedarbingi nei po  atviros operacijos ir tai valstybei daug mažiau kainuoja“, – sakė Onkourologijos skyriaus vedėjas.
Aišku, laparoskopinės procedūros visgi ne visada yra auksinis standartas. Tuomet nemažai patirties prireikia atrenkant tuos, kuriems labiau tinka laparoskopinė, o kuriems – atvira operacija. „Tačiau kartais tai – ne tik medicininis, bet ir paties paciento pasirinkimas. Vietoj penkių šešių ant operacinio stalo praleistų valandų atliekant laparoskopiją pirmenybę jis teikia vos valandą trumpiau tetrunkančiai atvirai operacijai“, – aiškino dr. A.Ulys.
 
Atsiremia į dešimtmečių patirtį

„Dirbame ir gilinamės šioje srityje jau bene keturis dešimtmečius. Ir tai, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje esame pripažinti kaip Kompetencijos centras prostatos vėžiui diagnozuoti ir gydyti – daugelio metų įdirbis, sukaupta didžiulė klinikinė praktinė patirtis, suburtas profesionalų kolektyvas“, – pastebėjo NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.

 
Pasak Onkourologjos skyriaus vadovo, greta tikslo turėti aukščiausią įvertinimą, visada yra siekis teikti pacientams aukščiausios kokybės paslaugas. „Šiandien atliekame visas prostatos vėžio diagnostikos bei gydymo procedūras, vyksta multidisciplininiai aptarimai, kiekvieno paciento gydymo taktika nustatoma kartu su kitais specialistais, vykdomi moksliniai tyrimai, o pacientai turi galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kur jiems taikomas naujausias medikamentinis gydymas“, – aiškino gydytojas.
 
Jis pabrėžė, kad šiandien prostatos vėžio gydymas yra individualizuotas, atliekama daug papildomų modernių tyrimų, kurie leidžia nuspręsti, kuriam pacientui, koks gydymas galėtų būti pats efektyviausias. „Genetinė diagnostika, šių laikų standartas, leidžia vis geriau suprasti piktybinį naviką, nustatyti kliniškai reikšmingą, t.y. aktyvų prostatos vėžį, ir taikyti adekvatų gydymą. Tai ypač svarbu, kai yra keli pasirinkimai, pavyzdžiui, ar taikyti biologinę terapiją ar chemoterapiją? Nustačius tam tikras genų mutacijas, jau galime tiksliai žinoti, kad būtent chemoterapija arba biologinė terapija konkrečiam pacientui duos žymiai geresnį atsaką į gydymą. Taip pat atliekame pacientų stebėjimą po atlikto radikalaus gydymo, vadinamąją ilgalaikę stebėseną, kurios metu, jeigu reikalinga, skiriama papildoma spindulinė ar hormonų terapija. Galiausiai, jeigu ilgainiui liga progresuoja, mes pasiruošę padėti ir tuo atveju“, – kalbėjo Onkourologjos skyriaus vadovas.
 
Gydytojas pasidžiaugė, kad diagnostikos srityje, taip pat ir genetinės, Lietuvoje užima lyderiaujančias pozicijas. „Kuriami nauji vaistai ir jie ateina į Lietuvą, daug tikimės iš imunoterapinių vaistų, kurie parenkami pagal tam tikrus genetinius pokyčius ląstelėje. Pasaulis kalba apie tai, neabejojama, kad ateityje genetinių tyrimų reikšmė dar labiau padidės“, – pastebėjo dr. A.Ulys.


Konferencijos metu organizuotas vaizdo tiltas su NVI ir LSMU operacinėmis ir internetinė vaizdo transliacija į kitas ligonines. Konferencijos stebėti prisijungė ir estai, latviai, ukrainiečiai, baltarusiai. Toks atvejis – pirmas Lietuvoje.
 
Laukia robotinės chirurgijos
Onkourologijos skyriaus vedėjas pabrėžė, kad vienas konferencijos tikslų – atverti kelią kuo daugiau pažangių gydymo metodų. „Pavyzdžiui, chirurginis prostatos vėžio gydymas yra pats pigiausias palyginti su brachiterapija. Nors šis metodas skirtas pačiam lengviausiam vėžiui gydyti, kainuoja du tris kartus brangiau nei sudėtingiausios operacijos. Tačiau kai po jo pasireikš komplikacijos – erekcijos sutrikimai, šlapimo nelaikymas, ligonių kasos pasiūlys kompensuoti tik vienerias sauskelnes per dieną...
Kitas pavyzdys – krioabliacija konkrečiam pacientui kainuotų labai nedaug, palyginti su tuo, kiek išleidžiame vienam pacientui vėžiui progresavus. Taigi atėjo laikas naujam požiūriui medicinoje, ypač sveikatos vadyboje. Turėtų būti investuojama į naujas technologijas, kurios leidžia žmogų išgydyti užtikrinant kuo geresnę gyvenimo kokybę“, – aiškino dr. A.Ulys.
 
Pasak jo, šiandien skyriaus siekis yra ne tik išlaikyti Kompetencijos centro statusą, bet pagaliau sergantiems Lietuvos vyrams pasiūlyti ir robotinę chirurgiją. „Kaip greitai šios technologijos bus prieinamos, priklauso nuo mūsų valstybės požiūrio. Aišku, robotinė chirurgija brangesnė už laparoskopinę, tačiau mums neišvengiama turėti tokį vieną ar kelis centrus, kur galėtų mokytis studentai, jauni gydytojai. Dalis žmonių važiuoja tokių operacijų atlikti į užsienį ir už jas patys sumoka. O komplikacijas vėliau tenka gydyti mums. Tad kodėl negalėtume tokių paslaugų pasiūlyti Lietuvoje, kad ir dalį sumos prisidedant pačiam pacientui“, – retoriškai klausė dr. A.Ulys.
Gydytojas įvardijo dar vieną artimiausių metų iššūkį – fokalinės prostatos vėžio terapijos taikymą. „Vėžys šiandien diagnozuojamas vis ankstesnės stadijos. Tai leidžia taikyti aktyvaus stebėjimo metodą. Tačiau dėl psichologinio diskomforto nemažai pacientų šitaip gyventi nelengva.

Tokiu atveju būtų galima taikyti fokalinę terapiją. Šis metodas nėra labai brangus palyginti su laparoskopine operacija. Fokalinis gydymas gali apimti tiek krioabliaciją, fokalinę radioterapiją, leidžiančią pasiekti ir onkologinius, ir funkcinius rezultatus – išsaugoti erekciją ir išvengti šlapimo nelaikymo“, – pabrėžė Onkourologijos skyriaus vedėjas.

 
Patvirtino aukščiausią kompetenciją
Europos urologų asociacija (EAU) ir Europos urologų taryba (EBU) seniausiam specializuotam Onkourologijos skyriui Lietuvoje ką tik suteikė Kompetencijos centro prostatos vėžiui gydyti sertifikatą. EAU Kompetencijos centro sertifikatu yra pripažįstama, kad NVI Onkourologijos skyrius, kaip prostatos vėžio srityje dirbantis centras, yra aukščiausios kompetencijos centras, praktikuojantis tarpdisciplininį požiūrį, turintis pakankamą pacientų srautą, aprūpintas modernia diagnostikos aparatūra, įskaitant ir šiuolaikinius genetinius tyrimus, atliekantis šiuolaikinį prostatos vėžio gydymą.
 
„Džiaugiamės tokiu įvertinimu. Šiandien gydant prostatos vėžiu sergančius pacientus galime taikyti daugumą šiuo metu žinomų chirurginių technikų: be abejo, išorinę, vidinę, intraaudininę spindulinę terapiją, taikome šiuolaikinį sisteminį medikamentinį gydymą, atliekame aukščiausio lygio mokslinius bei klinikinius tyrimus ir skelbiame mokslines publikacijas, suteikiame galimybes rezidentams aktyviai dalyvauti moksliniame darbe“, – pabrėžė NVI direktorius prof. F.Jankevičius.
Vadovo pastebėjimu, šiuo metu Europos urologijos tarybos ir Europos urologijos asociacijos iniciatyva sukurta sertifikavimo programa ir Europoje kuriamas urologijos srities kompetencijos centrų tinklas.
 
„Sertifikatas gali būti išduodamas atlikti visaapimančiai veiklai urologijos srityje, galima turėti subspecialybei skirtą sertifikatą, mūsų atveju – sertifikatas išduotas prostatos vėžiui gydyti. Kompetencijos centrų kūrimo tikslas paprastas – žinomi sertifikuoti centrai atveria duris tiek tarptautiniam bendradarbiavimui, tiek tarptautinei rezidentūrai“, – sakė instituto direktorius.
„Siekiame ne tik dalintis patirtimi, taip pat norime, kad kolegos žinotų mūsų galimybes ir, esant tam tikroms indikacijoms, galėtų siųsti pacientus į NVI Kompetencijos centrą prostatos vėžiui gydyti“, – pridūrė dr. A.Ulys.
Šiuo metu Kompetencijos centrų tinkle yra apie 50 akredituotų įstaigų. Tai daugiausia – Vakarų Europos šalių centrai. Rytų Europoje kompetencijos centrai dirba Lenkijoje ir Vengrijoje, o nuo dabar Kompetencijos centras prostatos vėžiui gydyti teiks aukščiausios kokybės paslaugas ir Lietuvoje. Beje, tai jau antras toks centras, dirbantis Nacionaliniame vėžio institute po 2014 m. sertifikuoto Kompetencijos centro krūties vėžiui gydyti.

 
Komentaras
Kauno klinikų Urologijos klinikos Onkourologijos ir Transplantologijos sektoriaus vadovas, gydytojas urologas prof. Daimantas Milonas, prieš daugiau nei dešimt metų Lietuvoje atlikęs pirmąją laparoskopinę inksto rezekcijos operaciją:

- Europoje tokio pobūdžio transliacijos – įprastas dalykas, didžiosiose tokiose konferencijose nuolat dalyvauju, kartais tik operacijoms stebėti jos ir būna skirtos. Džiugu, kad Lietuva irgi pirmąkart ėmėsi surengti tokį renginį. Smagu, kad žengiami pirmieji žingsniai, kad galime pasidalinti tuo, ką mokame, ką darome. Manau, pirmas blynas neprisvilo, techniškai viskas pavyko.
Kaip šiandien keičiasi laparoskopija? Techniškai visi principai yra tie patys, tik technologijos vis naujos atsiranda – ir 3D, 4K formatas, kurie leidžia vaizdą ne tik tiesiai, bet ir kiek iš šonų matyti. Technologiškai keičiasi ir patys instrumentai, leidžiantys viską atlikti greičiau ir saugiau.
 
Manau, kad laparoskopija visada turės savo vietą. Galima remiantis naujausiais duomenims svarstyti, kad dalį jos išstums robotinės technologijos. Tačiau visada išliks pozicijų, kur laparoskopiją tiek žymiai paprasčiau ir ekonomiškai naudingiau taikyti.
Tokią mano atliktą inkstų operaciją, kuri buvo transliuota konferencijos metu, laparoskopiškai yra penkis kartus pigiau atlikti, nei pasitelkiant robotines technologijas, tačiau techniškai iš esmės viskas taip pat padaroma. Net ir pasitelkus robotinę chirurgiją darbo kokybė priklauso nuo žmogaus, jo patyrimo, technologijos – tai tik pagalba galbūt geriau matyti, saugiau padaryti. Mūsų centras yra sukaupęs solidžią patirtį atliekant laparoskopines inksto operacijas. Apie šį chirurginį būdą galima svarstyti net esant didžiausiam inkstų augliui. Džiugu, kad NVI Onkourologijos skyrius  sulaukė tarptautinio įvertinimo. Tai labai sveikintina. Toliau telieka linkėti pateisinti šį vardą, tikimės toliau sėkmingai bendradarbiauti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris