Klaipėdoje širdies operacija atlikta unikaliu metodu
Klaipėdos jūrininkų ligoninės inf.
2019-08-05
Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiochirurgai pirmą kartą atliko širdies vožtuvo korekcijos operaciją unikaliu metodu – per nedidelį pjūvį, nestabdant paciento širdies, buvo prisiūtos nutrūkusios širdies mitralinio vožtuvo chordos. Pirmosios operacijos atliktos dviem pacientams, kurie po intervencijos sparčiai sveiksta.
Klaipėdiečiams pirmąsias minimaliai invazines širdies vožtuvo operacijas atlikti padėjo tarptautinė mokytojų komanda – kardiochirurgė iš Italijos, echoskopuotoja iš Lenkijos ir instrumentatorė iš Vokietijos.
Kartu su kolegomis ir tarptautine mokytojų komanda pirmąsias operacijas atlikęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas sako, kad naujoji technologija netiks kiekvienu atveju operuojant širdies vožtuvą, tačiau maždaug 10 proc. pacientų galėtų būti operuojami šiuo mažiau žalojančiu būdu.
„Širdyje yra keturi vožtuvai ir ši operacija skirta vieno iš jų – mitralinio arba dviburio vožtuvo nesandarumo gydymui. Vožtuvas sudarytas iš dviejų burių, kurias prilaiko chordos. Jei chordos nuplyšta, burės tinkamai nebeužsidaro. Dėl to kraujas, užuot tekėjęs į aortą ir maitinęs visą organizmą, grįžta atgal į kairįjį prieširdį. Jame kyla spaudimas, kenkiama plaučiams, kraujagyslėms ir pačiai širdžiai. Jei šis procesas užsitęsia, vystosi širdies nepakankamumas“, – pasakojo G.Kundrotas.
Pasak jo, maždaug 50 metų šios ydos koreguojamos chirurginiu būdu. Tačiau iki šiol, darant operacijas, tekdavo prapjauti krūtinkaulį, sustabdyti širdį, taikyti dirbtinę kraujo apykaitą ir tuomet remontuoti vožtuvą, o išvydus, kad defektų pašalinti neįmanoma, netgi keisti jį dirbtiniu.
Naujoji technologija leidžia per mažą pjūvį specialiu aparatu patekti į širdį, ultragarso pagalba rasti nutrūkusią chordą ir ją sučiupti, specialiu instrumentu prisiūti bei fiksuoti taip, kad chordos pritraukta burė vėl sandariai uždarytų vožtuvą.
„Per metus Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atliekama 40-50 mitralinių vožtuvų operacijų. Maždaug 5- 10 proc. pacientų būtų galima taikyti naująją procedūrą. Ši operacija tinka palyginus nedidelei daliai ligonių, nes įprastu chirurginiu būdu ištaisomi žymiai sudėtingesni dalykai. Tačiau ši operacija ypač bus tinkama pacientams, kuriems dėl lydinčių ligų ar amžiaus klasikinė operacija laikoma didelės rizikos“, – aiškino G.Kundrotas.
Pasak gydytojo, pasaulyje naujo tipo širdies vožtuvo operacijų padaryta 1200, o pirmoji tokia minimaliai invazinė širdies operacija prieš devynerius metus buvo atlikta Lietuvoje, Vilniaus Santaros klinikose. Operacijai vadovavęs Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas prof. Audrius Aidietis kartu su kitais Santariškių klinikų medikais iki šiandienos tokių operacijų yra atlikę vieni daugiausiai pasaulyje.
„Nuolat atsirandant naujoms medicininėms metodikoms, nepakanka apie jas pasiskaityti literatūroje – reikia pamatyti savo akimis ir jas taikyti praktikoje. Taikyti naujas technologijas medikai mokosi arba specialių simuliatorių pagalba, arba stebėdami patyrusių kolegų atliekamas operacijas. Mes taip pat stebėjome kolegų atliekamas operacijas Vilniuje, stažavomės Olandijoje, kur kaip tarptautinis mokytojas mus mokė A.Aidietis“, – pasakojo G.Kundrotas.
Klaipėdiečiams pirmąsias minimaliai invazines širdies vožtuvo operacijas atlikti padėjo tarptautinė mokytojų komanda – kardiochirurgė iš Italijos, echoskopuotoja iš Lenkijos ir instrumentatorė iš Vokietijos.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Širdies nepakankamumu serganti Genė Gudonienė pasakoja neretai nuo bet kokio darbo galinti pavargti per kelias minutes, o užlipti į penktą aukštą nesustojus atsikvėpti – didelis pasiekimas.")
.jpeg "Mėta Marija tapo pirmąją paciente šalyje, kuriai tulžies latako cista sėkmingai pašalinta laparoskopiniu būdu.")
.jpg)
.jpg "Fotografė Alina Ovčiarovienė su vaikais")
.jpg "„Vieną akimirką tu ramiai rūpiniesi nesunkių sveikatos sutrikimų kamuojamais pacientais, o po minutės tavo rankose jau gali atsidurti penkių kraupion avarijon patekusių sužeistų žmonių likimai“, - apie darbo specifiką skubios medicinos srityje pasakoja dr. Kęstutis Stašaitis.")
Komentuoti: