Galvojo, kad grybelis
„Pirmuosius požymius pajutau prieš keletą metų. Tuo metu gyvenau vienkiemyje, ligoninė buvo ganėtinai toli, o ir skausmai dar stipriai netrukdė. Iš pradžių liga pažeidė kojų pirštų nagus, todėl buvau įsitikinusi, kad man grybelis. Paprašiau dukros, kad atvežtų pleistrų, įvairių tepamų priemonių. Tiesą pasakius, tuo metu per daug dėl to nesirūpinau. Kaime gyvenau visiškai viena. Patikėkite, sunkumų ir be kerpligės netrūko“, – pasakoja Janina.
 
Moteris prisimena, kad didžiausią diskomfortą sukeldavo niežulys, o ilgainiui atsirado ir skausmai, dėl to ilgai kentusi nutarė kreiptis į šeimos gydytoją: „Didžiausias diskomfortas būdavo naktį. Keistas jausmas, nes ir skaudėdavo, ir niežėdavo. Sveikatos problemų turiu ir taip, vartoju vaistus nuo kraujospūdžio, raminamuosius, antidepresantus. Vis dėlto po kokių pusės metų ligai tik ūmėjant apsilankiau pas šeimos daktarę. Gydytoja pripažino, kad tokios ligos nėra mačiusi ir negali nustatyti diagnozės. Vis dėlto ji pasiskaitė mokslinės literatūros ir pagal požymius man nustatė grybelį, kuris jau buvo spėjęs pažengti bei pažeisti kojų nagus ir pėdas. Tuo metu man jau buvo visiškai nuėję kojų nagai, skaudėdavo net aunantis batus. Taigi gydytoja išrašė stiprių vaistų nuo grybelio.“
 
Moters teigimu, vaistai nepadėjo: oda tapo jautresnė, bėrimai plito į kitas kūno vietas.
„Po kelių savaičių pastebėjau, kad išgėrus tų vaistų, man tik dar paaštrėja skausmingas niežulys. Iš pradžių galvojau, kad gijimo procesas ilgai užtrunka ir naivu būtų tikėtis greito ir lengvo pasveikimo. Juolab kad tas mano tariamas grybelis buvo uždelstas. Tačiau rimtai sunerimau, kai tokio pat pobūdžio niežulys apėmė ir rankas. Mano pirštų pagalvėlės surambėjo, oda ėmė luptis. Patyriau didelį stresą, kuris situaciją tik blogino“, – pasakoja Janina.
 
Medikai įtarė vilkligę
Situacijai negerėjant senjorė nutarė kreiptis į aukštesnio lygio specialistus. Tačiau, anot jos, siaučiant pandemijai pasiekti gydytojus buvo sudėtinga, visgi, nustatyti tikslią diagnozę pavyko: „Kai nusprendžiau važiuoti tirtis į Kauną, siautė antroji pandemijos banga. Judėjimas dar buvo ribojamas, be to, nebuvau gavusi skiepo, o virusu užsikrėsti bijau – mano organizmas nusilpęs nuo vaistų vartojimo. Laimei, dermatovenerologas Arūnas Petkevičius Kaune atliko kraujo tyrimus, padarė biopsiją iš rankų nagų ir odos. Gydytojams buvo kilę įtarimų, kad tai – ne grybelis, o vilkligė. Tačiau tyrimai parodė, kad kerpligė. Tuomet nebuvau girdėjusi apie tokią ligą.“
 
Gydytojas skyrė pašnekovei vaistus, kurie leido pagerėjimą pajauti per daugiau nei mėnesį.
„Dabar situacija jau geresnė. Žinoma, nuo gydymo pradžios praėjo dar nedaug laiko, bet bėrimas toliau neplinta, skausmingas niežėjimas dingo, o jei kartais dar atsiranda, geriu niežulį malšinančius hormoninius vaistus. Ėmiau sveikiau valgyti, stengiuosi vengti streso, rūpinuosi organizmu ir manau, kad tai padeda“, – sakė itin reta liga susirgusi Janina.
 
Interviu su specialistu
 
LSMU Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė, Onkodermatologijos sektoriaus vadovė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė:
 
- Pasaulyje kerplige serga bene vienas procentas žmonijos, tačiau apie situaciją mūsų šalyje duomenų nepavyko rasti. Ar galite plačiau papasakoti, kas tai per liga ir kokios jos tendencijos Lietuvoje?
- Tai reta lėtine uždegiminė odos liga, kuri panaši į žvynelinę. Visgi sutinkama keturis kartus rečiau. Įdomu tai, kad šios ligos priežastingumas vis dar nėra aiškus, dažnai pacientai jos priežastis sieja su stresinėmis situacijomis, profesine veikla. Taip pat, jeigu pažeidžiama tik gleivinė, o ne oda, tai dažnai sukelia įsijautrinimas cheminėms medžiagoms. Labai tikėtina, kad nutraukus bičių pikio vartojimą, bėrimas gleivinėje išnyks. Dar reikėtų pridėti lėtines infekcijas – tai hepatitai B ir C, nes neretai aptinkame atvejų, kai tai gali būti sąsajos su šia liga.
Lietuvoje šios ligos paplitimas nėra tirtas, bet iš to kiek matome pacientų praktikoje, atitiktų ir pasaulines tendencijas. Manyčiau, kad jis siekia tikrai ne daugiau kaip vieną procentą.
 
- Koks yra statistinis kerplige sergančio paciento paveikslas?
- Serga vidutinio amžiaus pacientai, vidurkis prasideda nuo trisdešimties metų, nors yra ir išimčių. Jauniausią pacientę turėjau po nėštumo – jai buvo diagnozuota raudonoji kerpligė. Visgi, turėdama galvoje vidutinio amžiaus pacientus, kalbu apie penkiasdešimtmečius asmenis.
Dar reikėtų paminėti, kad įtakos turi lipidų apykaitos sutrikimas, metabolinis sindromas, svorio priaugimas, vartojami vaistai. Taigi, vyresnio amžiaus pacientams ligos priežastys gali būti vienokios, jaunesniems – kitokios.
 
- Paminėjote raudonąją kerpligę, taigi šios ligos formų yra įvairių...
- Taip, formų yra įvairių. Kai kalbame apie klasikinę kerpligę, ant kūno atsiranda raudonai violetinės, blizgios papulės. Jos atrodo lyg būtų padengtos tinkleliu. Tokie bėrimai dažniausiai atsiranda dilbių lenkiamuosiuose paviršiuose bei priekiniame blauzdos paviršiuje. Svarbu pabrėžti, kad kartu yra pažeidžiama ir burnos gleivinė. Joje atsiranda panašūs bėrimai. Taip pat vienas klasikinės šios ligos požymių yra smarkus niežėjimas.
Yra ir paslėptos formos, kai pirmiausiai bėrimai atsiranda burnos gleivinėje, ant skalpo, o odoje jų gali nebūti. Tokioms rūšims nustatyti reikia patyrusio dermatologo ir odos biopsijos bei histologinio tyrimo.
Bet susirgusiems pacientams galiu pasakyti ir džiugių žinių – ši liga yra limituojanti: ji, kaip ateina, taip ir išeina. Ir jokių invalidumo liekamųjų reiškinių nepalieka.
 
- Kaip šią ligą gydyti, kokios galimybės Lietuvoje ir užsienyje?
- Iki šios dienos mes dar nežinome kerpligės išsivystymo mechanizmo. Manyčiau, kad gal kaip pagrindinis gydymas dar nėra išrastas ir mes laukiame, kad būtų nustatytos tikslios šios ligos priežastys bei surastas vaistas. O kol kas kerpligės gydymas yra simptominis. Jis skiriamas į kelis etapus: priežasčių analizę, veiksnių šalinimą, gydymo paskyrimą priešuždegiminiais vaistais ar vietinio poveikio tepalais su steroidais, taip pat padeda fototerapija, ypač veiksmingos PUVA vonios. Šios terapijos metu naudojamas psoralenas, kuris įjautrina odą spinduliams ir iškart atliekama ultravioletinių spindulių apšvita. Pacientams, kurie turi metabolinį sindromą, antsvorio, aukštą cholesterolio lygį kraujyje, reikėtų peržiūrėti paskirtus vaistus, ypač tai galioja vyresnio amžiaus žmonėms.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!