Jurgita Syminienė: būti autoritetu sau po dešimties metų
Ringailė Gvildė
2020-10-19
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Jurgita Syminienė (33 m.) sako, jog pandeminis laikas medikams pažėrė ir pamokų, ir iššūkių. Jaunai medikei teko rūpestis sutelkti kolegas bendram tikslui ir nustumti pandemijos baimę šalin.
„Prasidėjus pandemijai pastebėjau, kad nemažesnis iššūkis yra ir padrąsinti kolegas, sutelkti juos darbui. Visi sėdi namie, o mes einame į darbą. Juk taip pat esame žmonės, jaudinamės dėl tėvų, vaikų, šeimų, kad neparneštume jiems užkrato“, - sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Jurgita Syminienė.
- Keičiasi valdžia, kokių pasikeitimų sveikatos sistemoje norite ir tikitės jūs – naujos kartos gydytoja?
- Manau, jog pirmiausia būtų naudingas kuo mažesnis politikų kišimasis į medicininius klausimus. Antra svarbi sfera – medicinos vadybos stiprinimas Lietuvoje. Nes iki šiol, deja, dalis sprendimų buvo priimama ne atsižvelgiant į sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų darbo kokybę, bet į politinius motyvus. Medicinos sistemoje reikalingas vientisumas, tęstinumas, o ne kardinali kaita kaskart atėjus naujai valdžiai.
Na, o kalbant apie eskaluotus valdžios užmojus optimizuoti rajoninių ligoninių veiklą, negaliu to vertinti vienpusiškai. Taip, pacientams rajonuose sunku gauti visas įmanomas specializuotas sveikatos paslaugas, tad jie džiaugiasi, kai arti namų gauna bent kažkiek tų paslaugų. Tačiau manau, kad rajonuose vertėtų labiau stiprinti priminės sveikatos priežiūros grandį, o specialistų konsultacijas ir tyrimus palikti didiesiems centrams. Vis dėlto didžiųjų centrų medikai turi daugiau praktikos, mato daugiau patologijų, sunkių atvejų, įdirbio ir jiems yra nepalyginamai lengviau diagnozuoti bei gydyti. Rajonuose, dėl tos pačios patirties stokos, esant mažai sunkių ligų atvejų, jie gali būti pražiūrėti ir laiku nediagnozuoti. Kitaip tariant, tai gali baigtis rimtų būklių užleidimu ir jas vis tiek reikės spręsti didžiųjų centrų specialistams.
- Kokios problemos jums atrodo užleistos?
- Kasdienėje praktikoje, priėmimo skyriuje, kaip vieną Lietuvos opų matau socialinį apleistumą. Vyresni žmonės kartais atrodo nebereikalingi nei vaikams, nei įdomūs jais turinčioms rūpintis socialinėms institucijoms. Visas rūpestis prasideda ir baigiasi atvežimu į ligoninę, o kartais nėra jo nė kam pasiimti iš tos ligoninės.
- COVID-19 pakeitė mūsų gyvenimus. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti kasdien?
- Šiuo metu didžiausias iššūkis yra pacientų srautų valdymas. Išaugęs atsargumas, papildoma dezinfekcija, vėdinimas ir kitos priemonės, saugant tiek medikų bendruomenę, tiek pacientus, kainuoja papildomas laiko sąnaudas. O paslaugų turime suteikti tiek pat, nemažindami tempo ir kokybės.
Tiesą sakant, prasidėjus pandemijai pastebėjau, kad nemažesnis iššūkis yra ir padrąsinti kolegas, sutelkti juos darbui. Visi sėdi namie, o mes einame į darbą. Juk taip pat esame žmonės, jaudinamės dėl tėvų, vaikų, šeimų, kad neparneštume jiems užkrato. Tekdavo ir tenka kasdien juos patikinti, kad viskas mums bus gerai, kad mes saugūs, ir mūsų artimieji taip pat saugūs. Turime ypač stengtis ir saugoti vieni kitus. Bendra įtampa atsiliepia ir psichosomatikai...
Buvo nelengva prisitaikyti ir prie kasdienių pokyčių suvaldant pandemiją. Teko ateiti į darbą pasiruošus dirbti vienokia tvarka, o baigti jį jau pagal kitokią, ir nežinai, kas tavęs laukia rytoj. Bet pacientai ir jų gydymas juk niekur nedingo.
- Ką manote apie seniau taikytą darbą ciklais, galbūt daugėjant atvejų vėl grįš toks nurodymas?
- Tai – dar vienas iššūkis. Tačiau privalome išmokti dirbti ekstremaliomis sąlygomis ir maksimaliai saugodamiesi. Galbūt nereikia perlenkti lazdos ir ne visada tai lengvai pritaikoma, tačiau kai kuriais atvejais darbas ciklais gali padėti suvaldyti krizinę situaciją.
- Ar tikrai taip sunku patekti pas medikus? Žmonės sako, kad dėl koronaviruso eilės milžiniškos, kitos ligos nurašytos...
- Ne. Aplinkoje girdžiu, kad pas šeimos gydytojus nėra lengva pakliūti, tačiau kiek dirbu, nestebiu didesnių eilių nei įprastai. Mūsų ligoninė itin stengiasi, kad nė vienas pacientas neliktų be pagalbos. Tiesa, atsirado šiokių tokių ribojimų dėl saugumo taisyklių, reikia matuoti temperatūrą atvykstantiems, nesiregistravęs, šiaip sau į polikliniką nebeužeisi. Visa tai vardan saugumo. Žinoma, tokie pasikeitimai kai kuriems pacientams sukelia nepasitenkinimo ar sumaišties. Bet dabar turime tokią situaciją, kokios seniau nebuvo, reikia su ja dorotis visiems.
- Esate jauna gydytoja, o jau skubios pagalbos skyriaus vedėja. Greitai kylate karjeros laiptais...
- Manau, kad galbūt mano natūra, noras dirbti ir nesėdėti vienoje vietoje padeda pasiekti daugiau. Mane į priekį veda didelis noras tobulėti ir man to reikia kiekvieną dieną. Jeigu jaučiu, kad prasideda rutina ir stovėjimas vietoje, darbas nebeteikia malonumo. Stengiuosi įrodyti savo vertę.
- O pacientams, kolegoms dažnai tenka įrodinėti savo žinių svorį?
- Nepasakyčiau. Pacientai rajonuose yra skatinę kuo greičiau išvykti iš Lietuvos, bet tai manęs netraukia. Daug lengviau dirbti savo šalyje, kur žinai, kuo ir kaip žmonės gyvena, jų problemos artimesnės. O kolegoms nieko įrodinėti nereikia. Aš su visais mielai dalijuosi žiniomis, o jie - patirtimi, žiniomis, kurių universitete niekas nemokė.
- Turite medicinoje autoritetų, į ką lygiuojatės, norėtumėte pranokti?
- Esu skaičiusi vieną mintį, jog reikia būti autoritetu sau po dešimties metų. To ir siekiu.
- Kaip atrodo jūsų laisvalaikis?
- Po įtemptos dienos ligoninėje mėgstu įdarbinti kūną. Patinka važinėti dviračiu ir žaisti lauko tenisą. Mėgstu būti aktyvi, esant galimybei, keliauti, slidinėti. Laikausi minties, kad turime kūną stiprinti kiekvieną dieną.
Dosjė
Išsilavinimas: 2006-2012 m. VU Medicinos fakultetas, medicinos studijos.
2012 – 2017 m. LSMU vidaus ligų rezidentūra
2012 Internatūra Vokietijos klinikoje Leer
Darbo patirtis: Kelmės, Utenos, Druskininkų, Kauno klinikinėje ligoninėje
Nuo 2017 Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus terapeutė ir Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja ir vidaus ligų gydytoja
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos apdovanojimas „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.png)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg "Daugiausiai nemalonumų medicininės kaukės lauke sukelia tiems, kurie skuba ir netolygiai kvėpuoja, pastebi vaistininkė S. Izmalkova. „Skubant padažnėja kvėpavimas, o iškvėpto oro lašeliai kaupiasi ant kaukės, todėl intensyviai, giliai kvėpuojant kaukė gali greitai sušlapti, – sako „Camelia“ vaistininkė.")
Komentuoti: