Juras Kišonas: „Mūsų taikiklis nukreiptas tik į ligą“

Rūta Kerulytė
2019-12-06
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas, onkologas radioterapeutas Juras Kišonas (33 m.) sako, kad pasirinkta specialybė turi daugybę atspalvių: kasdien medikas bendrauja su pacientais, aktyviai dalyvauja gydymo procese, randa laiko ir ambicingai mokslinei veiklai. Atlikdamas tyrimus jis tikisi palengvinti onkologinių pacientų sveikimo procesą.
Juras Kišonas: „Mūsų taikiklis nukreiptas tik į ligą“
„Visada stengiamės paaiškinti, kodėl spindulinis gydymas reikalingas ir kokia galima jo žala. Siekiame, kad pacientai būtų apie tai informuoti. Dažnai spindulinis gydymas trunka keletą savaičių, todėl su pacientais bendraujame labai glaudžiai“, - teigia onkologas radioterapeutas Juras Kišonas.

- Gydytojau, koks tas onkologinio paciento kelias? Pilnas nežinomybės?
- Jis - dinamiškas. Viskas prasideda nuo poliklinikos. Ten vyksta paciento ištyrimas, diagnozės nustatymas. Mes, gydytojai onkologai radioterapeutai, dalyvaujame ir šioje gydymo grandyje. Kai baigiasi ištyrimas, susirenka multidisciplininė komisija: chirurgai, onkologai chemoterapeutai, radiologai, onkologai-radioterapeutai ir kitų sričių gydytojai. Aptariama kiekvieno paciento gydymo taktika. Šiuolaikinis vėžio gydymas – tai komandinis darbas, jungiantis įvairių sričių specialistus. Pacientai, kuriems taikomas spindulinis gydymas, vyksta pas mus į skyrių arba gydomi ambulatoriškai. Visada stengiamės paaiškinti, kodėl spindulinis gydymas reikalingas ir kokia galima jo žala. Siekiame, kad pacientai būtų apie tai informuoti. Dažnai spindulinis gydymas trunka keletą savaičių, todėl su pacientais bendraujame labai glaudžiai.
 
- Gydymo procese dalyvauja aibė skirtingų specialistų. O kokia onkologo radioterapeuto darbo specifika?

- Mūsų darbas turi daug skirtingų aspektų. Gydytojas onkologas radioterapeutas atsakingas už sėkmingą spindulinio gydymo planavimą, įgyvendinimą ir galimų nepageidaujamų reakcijų gydymą. Planuojant spindulinį gydymą visiems pacientams atliekama kompiuterinė tomografija. Radioterapeutai turi apibrėžti organizmo struktūras, kurioms reikia skirti jonizuojančios spinduliuotės dozę, ir tas, kurias reikia apsaugoti. Juk paveikti norima tik onkologinio proceso pažeistas sritis, o ne sveikus organus. Pavyzdžiui, krūties vėžio atveju yra rizika gauti didesnę nei leistina jonizuojančiosios spinduliuotės dozę į plaučius ar širdį. Taigi, svarbu nustatyti, ką reikia, ir ko nereikia švitinti bei kokią dozę skirti. Į šį procesą įsitraukia ir medicinos fizikas. Jis planuoja spindulinį gydymą.
 
- Kuo, jūsų nuomone, spindulinė terapija išsiskiria iš kitų vėžio gydymo būdų?
- Mūsų skyriuje taikoma išorinė spindulinė terapija. Tai - gydymo metodas, kuomet jonizuojančioji spinduliuotė į taikinį nukreipiama linijinio greitintuvo pagalba. Spindulinis gydymas taikomas gana plačiai, bent pusei onkologine liga sergančių pacientų. Švitinimo kursas intensyvus, gydymo procedūros vyksta kiekvieną darbo dieną. Gali prireikti nuo vienos iki keturiasdešimties procedūrų. Gydymui naudojama pati naujausia įranga, kuri leidžia tiksliai realizuoti net ir labai dideles spinduliuotės dozes. Tam būtina užtikrinti paciento paguldymo tikslumą ir kūno padėties stebėseną. Mūsų naudojama įranga leidžia ne tik kasdien tikrinti, kaip tiksliai pacientas guli gydymo metu, bet ir taikyti kvėpavimo kontrolę, kai to reikia. Pats gydymas neskausmingas, tačiau po kurio laiko gali pasireikšti šalutiniai reiškiniai.
 
- Turbūt šis gydymas kelia ir tam tikrus iššūkius. Ar paciento organizmas labai nualinamas?
- Radioterapija išskirtinė savo lokalumu, spindulinis gydymas neveikia viso organizmo. Tai gydymo metodas, pasižymintis milimetriniu tikslumu. Neskaitant galimo bendro silpnumo, organizmo reakcijos yra vietinės ir lengviau toleruojamos, palyginti su sisteminiais gydymo metodais, pavyzdžiui, chemoterapija. Dažniausia problema – gydant spinduliuote, neišvengiamai apšvitinama ir paciento oda. Šiuo metu baiginėju doktorantūros darbą. Tyrinėju, kaip sveiki audiniai reaguoja į jonizuojančią spinduliuotę radioterapijos metu. Savo darbe koncentruojuosi į odos reakciją, spindulinį dermatitą. Šiuo metu nėra priemonių, leidžiančių efektyviai sumažinti spindulinio dermatito poveikį. Vienintelė praktinė pagalba – raginimas rūpintis oda, vilkėti laisvus medvilninius rūbus, reguliariai praustis ir drėkinti odą. Atliekama ne mažai klinikinių tyrimų, siekiama sukurti profilaktines ir gydomąsias odos priežiūros priemones, tačiau jų efektyvumas kol kas menkas.
 
- Jūsų disertacijai svarbus praktinis tyrimas. Papasakokite, kaip jis vyksta?
- Doktorantūros studijų metu atlieku biomedicininį tyrimą: stebime odos struktūros pokyčius taikant spindulinį gydymą. Pirmą kartą pacientą tikriname tyrimo pradžioje, o tada – kas savaitę. Į šiuos stebėjimus įtraukta beveik devyniasdešimt pacientų. Kadangi tyrimas susijęs su bioetikos klausimais, jame dalyvauja tik pilnamečiai asmenys. Klinikinis tyrimas bus sėkmingas tiriant kuo labiau koncentruotą grupę. Aš koncentravausi į gana homogenišką grupę – krūties vėžiu sergančias pacientes.

Pasirodę pirmieji duomenys atitinka mūsų spėjimus: mikroskopiniai odos pažeidimai matomi anksčiau nei plika akimi. Taigi, spinduliuotės poveikį odai vertinant pagal dabartinę metodiką, daug ko galima neužfiksuoti. Tikimės, kad šis tyrimas prisidės prie objektyvesnio odos reakcijos vertinimo. Atsirandant aiškumui, bus galima kurti efektyvias odos priežiūros priemones. Geriausia, kad taikant konfokalikę mikroskopiją, oda nepažeidžiama, taigi, ją galima tikrinti daug kartų. Žinoma, mums rūpi ir paciento nuomonė. Tyrime pacientas įvertina savo odos būklę gydymo pradžioje ir pabaigoje.
 
- Atrodo, puikiai jaučiatės ir gydytojo, ir mokslininko kailyje. Kuo jus sužavėjo radioterapija?
- Jau studijų metais dalyvavau studentų mokslinėje veikloje. Anksti pradėjau lankytis biomedicininės fizikos laboratorijoje. Galiausiai apsižiūrėjau ir supratau, kad visai netyčia, mano darbai buvo iš onkologijos srities. Taigi, kai po šešerių metų atėjo laikas rinktis specializaciją, ilgai nedvejojau. Prof. Janina Didžiapetrienė man patarė rinktis radioterapiją, nes tai įdomi ir labai perspektyvi specialybė. Pasiteisino visapusiškai. Bendraujame su pacientais, dalyvaujame multidisciplininėse komisijose, planuojame spindulinį gydymą ir jį realizuojame, galime vykdyti mokslinius tyrimus. Šiame darbe monotonijos nėra.

 

Dosjė 
Nuo 2017 m. iki dabar: biofizikos doktorantas,
2016 iki dabar: gydytojas onkologas radioterapeutas,
2013 – 2016 m.: gydytojas asistentas NVI Branduolinės medicinos skyriuje,
2011-2015 m.: onkologinės radioterapijos rezidentūra,
2011 m.: integruota medicinos internatūra,
2005 – 2011 m.: gydomosios medicinos magistras.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica