Diagnozė – netikėta
Didžiąją gyvenimo dalį pašventusiam chemijos mokslui, dėsčiusiam Kauno technologijos universitete J.R.Romanui prieš ketverius metus diagnozuota Parkinsono liga.
 
„Dukra, kuri yra gydytoja, pastebėjo, kad virpa mano pirštai. Pats to net neužfiksavau. Kreipiausi į šeimos gydytoją, o jos paragintas – į gydytojus neurologus Kauno klinikose. Kai pirmą kartą išgirdau, kad man yra tokios ligos požymiai, dar jokio supratimo apie ją neturėjau. Esu jautrios prigimties ir tas virpėjimas man nebuvo svetimas. Toliau gydytoja paskyrė vaistus ir pradėjo kontroliuoti ligą“, – pasakoja J.R.Musnickas.
 
Pasiteiravus, koks ligos gydymas buvo paskirtas, pašnekovas pasakoja, jog medikamentinis gydymas nedidelėmis dozėmis buvo paskirtas iš karto, o pas gydytojus lankėsi kas pusę metų.
 
Po poros metų pašnekovas gavo siuntimą į Abromiškių reabilitacijos ligoninę. „Man labai pasisekė, kad toje ligoninėje susipažinau su neurologu ir fizinės medicinos gydytoju Mindaugu Šocu, žinomu Lietuvoje kaip vienu ryškių specialistų reabilitologų. Jis ligos ypatumus puikiai išmano ir ta pažintis man buvo ypač naudinga, kaip ir daugumai mano likimo draugų – Kauno apskrities Parkinsono ligos draugijos narių“, – pasakoja J.R.Musnickas.
 
Labiausiai pastebimi motoriniai sutrikimai
Pasak pašnekovo, sergant Parkinsono liga labiausiai pastebimas motorinis sutrikimas. „Tai yra tremoras, eisenos pokyčiai, smulkesni žingsniai, rašto smulkėjimas, iki vos įskaitomo net pačiam. Taip pat sutriko kalba, atmintis – greitai neužsifiksuoja naujos informacijos“, – sako J.R.Musnickas. Pakito ir fizinis pajėgumas, ypač po persirgtos plaučių ligos – plaučių arterijos embolijos (krešuliai plaučių kraujagyslėse), sunkiai įveiktos praėjusį pavasarį. „Tuo metu labai blogai jaučiausi, buvo sunku kvėpuoti, svaigo galva, triko širdies ritmas, buvo kritimo pavojus“, – prisimena kaunietis.
 
„Nesusidraugavau su liga“, – tikina pašnekovas. Pasidomėjus, kokia gamtos mokslų daktaro dabartinio gyvenimo varomoji jėga, šis bemat atsako: „Tikėjimas, kad galima pristabdyti ligą, kad ji nesivystytų taip sparčiai. Be abejo, fizinis aktyvumas, gan intensyvi individuali mankšta kiekvieną dieną.“
Parkinsono liga sergantis vyras šalia kitų, ligą padedančių suvaldyti pagalbos šaltinių, įvardija ir pacientų draugiją. Kurioje turįs galimybę pabūti tarp likimo draugų ir jaustis saugiau bei neslėpti ligos simptomų. O dalyvavimas draugijos veikloje, anot pašnekovo, padeda lengviau įveikti ligos keliamus sunkumus.

---

 
Interviu su specialistu

LSMUL Kauno klinikų gydytoja neurologė dr. Jolita Čičelienė:
- Kokie simptomai, be galūnių tremoro (drebėjimo), dar būdingi Parkinsono ligai?
 
- Parkinsono ligos simptomų spektras yra platus. Ir skirtingiems pacientams pasireiškia skirtingomis kombinacijomis, taip pat skiriasi jų ryškumas bei progresavimas. Klasikiniai, plačiausiai atpažįstami ligos simptomai, kurie jau leidžia diagnozuoti ligą, susiję su judesiais. Be jūsų minėto drebulio (kuris, beje, būdingas ne visiems pacientams), gali pasireikšti sulėtėję judesiai, atsiradęs galūnių stingimas, skausmai, pusiausvyros sutrikimas. Taip pat sumažėjęs spontaninių automatinių judesių dažnis ar amplitudė (pavyzdžiui, silpniau mosuojama ranka einant, suretėja mirksėjimas, keičiasi veido mimika). Ligai taip pat būdingi įvairūs simptomai, kurie pasireiškia ir bendroje populiacijoje, tačiau jų dažnis ir kiekis neretai padidėja bent keleri metai prieš nustatant Parkinsono ligos diagnozę. Iš tokių ankstyvų simptomų paminėtini: vidurių užkietėjimas, uoslės sutrikimas, mąstymo sulėtėjimas, atminties pablogėjimas, nerimo, depresijos simptomai, gali keistis balsas, kalba. Pasitaiko įvairių miego sutrikimų – gali sunkiau sektis išlaikyti vientisą nakties miegą, vargina mieguistumas dieną. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į naujai atsiradusius neįprasto elgesio epizodus miegant, pavyzdžiui, kalbėjimas, šaukimas per miegus, spardymasis, mosikavimas, kuriuos neretai galima susieti su sapnų turiniu.
 
- Kokios veiklos gali padėti sergančiajam išlikti kuo savarankiškesniam?
 
- Turbūt vienareikšmiškai pats svarbiausias veiksnys, leidžiantis ilgiau išlaikyti savarankiškumą, o kartu turintis įtakos pažintinių funkcijų gerinimui, yra fizinis aktyvumas. Svarbu išlaikyti ar išsiugdyti įprotį reguliariai judėti nuo pat ligos pradžios. Fizinė veikla gali būti įvairi, priklausomai nuo pomėgių ir fizinių galimybių. Tai gali būti šiaurietiškas ėjimas, mankštos, joga, kovos menai, šokiai ar bet kokia kita veikla, kuri teikia džiaugsmą. Progresuojant ligai fizinės galimybės gali keistis, bet ir tada svarbu surasti būdų aktyvumui užtikrinti, pavyzdžiui, atliekant pratimus sėdint ar gulint.
Kitas aspektas – socialinis aktyvumas ir ryšių išlaikymas. Susirgus neretai norisi pasislėpti, atsiriboti. Lyg ir apstu tam priežasčių – sunku judėti, mąstyti, kalbėti. Visgi linkiu nepasiduoti šiam polinkiui. Aktyvūs socialiniai ryšiai padeda užkirsti kelią pažintinių funkcijų, komunikacijos sunkumų progresavimui, gerina emocinę, o kartu ir fizinę sveikatą.
Rekomenduočiau nenumoti ranka į miego sutrikimo simptomus – laikytis miego higienos rekomendacijų, esant reikalui su gydytoju spręsti dėl pagalbinių priemonių, medikamentinio gydymo korekcijos, šviesos terapijos. Miego kokybės pagerinimas taip pat susijęs su lėtesniu ligos simptomų, pažintinių funkcijų sutrikimo progresavimu.
Rekomenduoju pasidomėti galimybėmis dalyvauti Parkinsono draugijos veikloje. Informacijos apie tai galima rasti internetiniu adresu: parkinsonas.lt. Draugijos veikla prasminga pradedant nuo informacijos sklaidos, dalijimosi patirtimi, aktyvios bendruomenės, baigiant siūlomais užsiėmimais, organizuojamais projektais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!