Skalpelį iš tėvo, šiemet anapilin iškeliavusio garsaus pilvo chirurgo Romano Kęstučio Drąsučio, paveldėjęs VUL Santaros klinikų vyresnysis plastinės rekonstrukcijos ir chirurgijos gydytojas dr. Jonas Drąsutis (35 m.) įsitikinęs: „Jei pacientas padeda prieš nosį nuotrauką ir sako, kad nori kūno dalies kaip kokios nors įžymybės, manau, kad tai sunkiai pasiekiamas dalykas. Juk kiekvienas žmogus yra individualus.“
„Dalis pacientų nori riebalų nusiurbimo, nors turi didelį antsvorį ir pirmiausia turėtų pasiekti rezultatų kitais būdais – dieta, sportu. Ir tik galbūt tada griebtis chirurginės intervencijos“, - sako VUL Santaros klinikų vyresnysis plastinės rekonstrukcijos ir chirurgijos gydytojas dr. Jonas Drąsutis.
-
Kalbant apie plastinę chirurgiją pirmiausia šauna mintis apie įvairias estetinio pobūdžio korekcijas. Kaip išties atrodo tavo darbo kasdienybė?
- Plastinė chirurgija - plati sritis, o estetinė chirurgija – tik viena atšaka. Išties tai kintantis ir įdomus darbas. Devyniasdešimt procentų jo sudaro planinė pagalba, dvidešimt trisdešimt procentų pacientų ligoninėje - rankos chirurgijos, tai – nervų, kitos plaštakos ligos. Dar viena nuolatinė grupė – onkologiniai pacientai po krūtų pašalinimo. Nereikia pamiršti ir ekstrinio darbo, kuris vasarą specifinis – žmonės susižeidžia dirbdami ūkyje, susipjausto, nusikerta pirštą, perpjauna sausgysles, padaugėja nelaimingų atsitikimų, užlipama ant kokių šukių, pažeidžia smulkias kraujagysles, nervus. Be abejo, didelę dalį darbo sudaro estetinė chirurgija, apimanti pakankamai platų spektrą procedūrų. Bene plačiausiai žinomos – krūtų, riebalų nusiurbimo, pilvo plastikos operacijos.
-
Esama šioje srityje kokių mados vėjų?
- Dabar naujas bumas – sėdmenų didinimo operacijos riebalais ar implantais. Toks kultas daugiau būdingas Lotynų Amerikos šalims, tačiau pamažu atkeliauja ir į Europą. Aišku, visada aktualios išlieka krūtų operacijos, taip pat – vokų plastika. Tiesa, pastebėjau, kad šiandien ateina nemažai jaunų merginų, kurios būna įsitikinusios, kad joms reikia vokų pakėlimo operacijos. Visgi dažniausiai užkritusių vokų problemos nė su žiburiu nematyti. Tad įtikinėji, kad dar bus laiko tokioms operacijoms. Dalis pacientų nori riebalų nusiurbimo, nors turi didelį antsvorį ir pirmiausia turėtų pasiekti rezultatų kitais būdais – dieta, sportu. Ir tik galbūt tada griebtis chirurginės intervencijos. Šiaip, mano manymu, estetinėje chirurgijoje nėra žodžio „reikia“, greičiau „galima“. Palaikau tas korekcijas, kurios padeda atkurti, ką žmogus prarado bėgant metams, bet nesu už dirbtinį rezultatą, kai persistengiama. Be abejo, kitą kartą plastinė operacija atliekama ir dėl medicininių defektų, pavyzdžiui, dar vaikystėje atlėpusių ausų ar didelės krūtų asimetrijos.
-
Dažnai prireikia atkalbinėti žmones nuo jų svajonių idealo?
- Labai dažnai. Visuomet viską reikia pasverti, nes žmonių norai kitą kartą gali būti neadekvatūs, kartais norima per daug arba tam neturime galimybių. Neretai žmogui atrodo paprasta – šiek tiek pakirpti, patempti... Bet kai paaiškini, kokį kelią išties reikės nueiti, papasakoji visą procesą, pooperacinį laikotarpį, tada galbūt kai ką ir „atšaldo“.
Jei pacientas padeda prieš nosį nuotrauką ir sako, kad nori kūno dalies kaip kokios nors įžymybės, manau, kad tai sunkiai pasiekiamas dalykas. Juk kiekvienas žmogus yra individualus. Tokie pacientai yra sudėtingiausi.
-
Kitą kartą tenka pacientui ir duris parodyti?
- Taip, pasitaiko. Tuomet sakai, kad mąstai kitaip ir negali padėti. Būna, kad žmogus pykteli, jog išgirdo atsakymą, kurio galbūt nesitikėjo. Bet man patinka sakyti, kad ne vien pacientas renkasi gydytoją, bet ir gydytojas pacientą.
-
Kaip šiuolaikinės technologijos keičia plastikos chirurgų darbą?
- Yra tam tikrų technologinių sprendimų, leidžiančių žmogui bent kiek įsivaizduoti operacijos rezultatą. Pavyzdžiui, ruošiantis krūtų didinimo operacijoms moteris užsideda 3D akinius ir pasilenkęs mato galimą būsimą vaizdą. Aišku, joks aparatas negali šimtu procentu „pamatuoti“ rezultato. Juo labiau parodyti vaizdą po riebalų nusiurbimo, pilvo plastikos ar krūtų pakėlimo operacijos būtų sunku.
3D technologijos naudojamos ir tam tikrose rekonstrukcinėse operacijose, aišku, tai brangus „malonumas“. Kiekvienais metais ateina vis naujų technologijų, bet esminiai principai chirurgijoje, manau, nesikeičia ir nesikeis (
šypsosi).
-
Ne per ankšta šios profesijos atstovams tokioje mažoje šalyje?
- Darbo ligoninėje tikrai visada yra. Tačiau, taip, estetikos chirurgų tokioje mažoje valstybėje šiaip yra nemažai, tad visada turi „ieškoti“ pacientų. Dėl to Lietuvoje sparčiai vystosi medicininis turizmas, žmonės atvažiuoja iš Anglijos, Švedijos, Danijos. Nemažai plastikos chirurgų didžiąją dalį pacientų sudaro užsieniečiai. Taip pat specialistai patys vyksta konsultuoti į kitas šalis.
-
Paties nevilioja tokia praktika?
- Dirbu su užsieniečiais, tačiau į kitas šalis nevažinėju. Bet, aišku, nespjaunu į tai. Tik reikia daugiau laiko, juk jį norisi skirti ne vien darbui. Jei vieną savaitgalį budi ligoninėje, kitą – skrendi į Londoną, dar kitą – važiuoji konsultuoti į kitą Lietuvos miestą, nedaug lieka laiko šeimai, draugams. Galima dirbti trisdešimt dienų per mėnesį ir sulaukus garbaus amžiaus sakyti, kad visus tuos metus pradirbai. Bet gal maloniau turėti ir kitų atsiminimų (
šypsosi).
-
Galima, sakyti, kad augdamas garsių medikų šeimoje neturėjai kito pasirinkimo, nei tapti gydytoju?
- Galbūt kitus variantus tėvai ir svarstė, puikiai žinodami, koks tai kelias, atkalbinėjo, bet man abejonių nebuvo (
juokiasi). Augau chirurgo šeimoje, nuo mažens tupėdavau ligoninėje, tad natūralu, kad ir pasirinkau šią specialybę. Teko su tėčiu ir operacinėje padirbėti, mokytis, prisimenu jį su didžiule meile ir pagarba.
-
Niekada neslėgė tėvų autoritetas?
- Sakoma, kad medikų vaikui viskas tarsi lengviau. Taip, gal lengviau bendrauti su kitais medikais, nes augai tame rate, žmones daugmaž pažįsti. Bet atsakomybė yra dar didesnė, turi dirbti ir nepagadinti gero vardo. Tai šioje vietoje tam tikras autoritetas slegia, bet tikrai nežlugdo.
Dosjė
2006 m. baigtos vientisosios medicinos studijos, 2007–2012 m. – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialybės rezidentūra, 2012–2016 m. doktorantūros studijos, 2017 m. apginta daktaro disertacija (VU, MF).
Nuo 2012 m. – VUL Santaros klinikų ir UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centro“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojas.
Nuo 2013 m. – „Allergan Medical Institute“ lektorius, treneris, veido estetikos ekspertas Lietuvoje.
2012 – 2017 m. Všį Centro poliklinika Terapijos ir Dienos chirurgijos skyriaus gydytojas.
2013 – 2017 m. Flebologijos klinika, plastinės chirurgijos gydytojas.
Nuo 2017 m. „Perfectus clinica“ vienas iš įkūrėjų, plastinės chirurgijos gydytojas.
Nuo 2018 m. VUL Santaros klinikų vyresnysis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
Ficlinica plastikos chirurgai
Komentuoti: