Gelbėjosi liaudiškomis priemonėmis
Asta (66 m.) pasakoja, kad pirmieji hipotonijos požymiai jai pasireiškė paauglystėje: „Buvau gimnazistė, daug mokiausi. Paskutinėje klasėje išvis daug praleisdavau prie knygų, tad savaitgaliais norėdavau ilgai pamiegoti.“
 
Asta prisimena, kad kuo ilgiau miegodavo, tuo sunkiau būdavo atsikelti, motyvuoti save veikti: „Nuoširdžiai pasakysiu – neturėdavau nė krislelio jėgų. Sako, kad jauname amžiuje išmiegoti dešimt valandų būtina. Tačiau aš tiek išmiegojusi jausdavausi lyg šlapiu maišu trenkta. Svaigdavo galva, spausdavo prie žemės.“
 
Moteris stebisi, kad net ir jos mama, kuri dirbo gydytoja poliklinikoje, nebuvo visiškai nusistačiusi prieš natūralias gydymo priemones: „Mama man kiekvieną rytą į lovą nešdavo alijošiaus ekstraktą. Sakydavo, kad jis tonizuoja, kelia spaudimą. Nežinau, gal čia placebas, bet tikrai šiek tiek padėdavo, bent jau nesijausdavau tokia mieguista.“


 
Geriausiu vaistu tapo dienos režimas
Prie tokios savijautos moteris įprato, kaip pati teigia, susikūrusi nekintantį darbo ir poilsio režimą. Šiaulietė pasakoja, kad valgo nustatytu laiku, miega po 7 valandas per parą. Tiesa, kavos, kuri laikoma tonizuojamuoju gėrimu, moteris beveik negeria. „Nuo kavos mane beria, be to, išsivystė savotiška priklausomybė nuo kofeino, – pasakoja šiaulietė ir priduria, kad stengiasi valgyti subalansuotą maistą ir bet kokiu oru eina pasivaikščioti. Štai toks paprastas pašnekovės receptas, padedantis kovoti su hipotonijos keliamais nepatogumais.
 
Moteris augina vokiečių aviganį Maksą. Šuo itin mėgsta pasivaikščiojimus lauke ir aktyvius žaidimus, tad Asta pripažįsta, kad būtent augintinis ją skatina aktyviai leisti laisvalaikį: „Jei ne Maksas, garantuotai tingėčiau vaikščioti, mieliau gulėčiau ir žiūrėčiau televizorių. Tačiau suprantu, kad judėjimas mums su Maksu būtinas.“
 
Tiesa, moteris sako, kad per pastaruosius metus jos kraujo spaudimas kiek pakito: „Dažniausiai viršutinis būdavo apie 95, o dabar jis laikosi kur kas aukštesnis – apie 100, kartais net 105. Neįsivaizduoju, ar čia galiu sakyti, kad išsigydžiau, o gal reiktų susirūpinti. Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai.“

---

 
Interviu su specialistu
Santaros klinikų gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.

- Ar tiesa, kad hipotonija paūmėja birželį?
- Sezoniškumas tikrai juntamas, tačiau sakyčiau ne birželį, o apskritai vasarą. Todėl, kad šilta, kraujagyslės yra linkusios išsiplėsti. Netgi hipertonikams vasarą kartais tenka pamažinti antihipertenzinių vaistų dozę, nes atsiranda polinkis į žemesnį kraujospūdį. Taigi žmonėms, kurie jau natūraliai turi polinkį į žemesnį kraujospūdį, paūmėjimas vasarą juntamas dažnai. Karštis yra esminis veiksnys, bet jų yra ir daugiau: per mažas išgeriamo vandens kiekis, druskų kiekio organizme trūkumas.
Apskritai, druskos hipotonikams patariama neriboti. Jie turi gauti pakankamą druskos kiekį ir dar gali papildomai pasisūdyti maistą. Kitiems kardiologiniams pacientams yra kitaip: jiems rekomenduojame mažinti suvartojamų druskų kiekį, o hipotonikai turi neriboti druskos ir gerti pakankamai skysčių.
 
- Natūralios priemonės veiksmingos? Štai mūsų pašnekovei poniai Astai vaikystėje mama duodavo išgerti alijošiaus ekstrakto...
- Labai daug lemia orai. Pavyzdžiui, prieš lietų net ir normaliems žmonėms kraujospūdis krenta. Juk esame gamtos dalis ir meteorologinės sąlygos mums daro įtaką, norime to ar ne. Taigi kava, arbata puikiai tonizuoja ir kodėl gi nepasinaudojus. Vis dėlto apskritai į liaudiškas priemones žiūriu ganėtinai skeptiškai. Alijošius yra geras, naudingas augalas, bet ar gali tonizuoti, nežinau. Galbūt to ekstrakto skonis stiprus ir iškart tonizuoja. Tačiau hipotonija yra fiziologinė būklė, jos neįmanoma išgydyti ir liaudiškos priemonės vargiai bus veiksmingos. Labiausiai rekomenduojama tiesiog reguliariai sportuoti, nes tokiu būdu treniruojame kūną prie padėčių pasikeitimo.
 
- Kokio amžiaus žmonės dažniausiai skundžiasi hipotonija?
- Žemas kraujospūdis dažniau būdingas moterims. Ypač jaunoms panelėms, kurios yra lieknesnės. Įprastai apkūnus žmogus turi aukštesnį kraujospūdį, o lieknas – žemesnį. Į hipotoniją linkusios merginos dažniausiai nesportuoja, nes tiesiog neturi jėgų, netoleruoja fizinio krūvio, turi gerokai mažiau gyvybinės energijos. Be to, prisideda ir mėnesinių ciklas, ypač jeigu menstruacijos būna gausios. Daug nukraujuojama, vystosi lėtinė mažakraujystė, kuri didina kraujospūdžio žemėjimą. Priežasčių yra daug, tačiau jeigu nesėdi pakrūmėje verkdamas, o sprendi problemą, susitvarkyti galimybių atsiras.
Vienas efektyviausių būdų palaikyti normalų raumenų tonusą yra reguliarus sportas. Gali būti, kad pats kraujospūdis nuo to nepakils, bet žmogus vis tiek jausis geriau, nes sportas tonizuoja.
 
- Bet jeigu žmogus alpsta, negali net pakilti iš lovos?
- Tokie požymiai labai kraštutiniai. Gal net reikėtų ieškoti psichologinių tokios savijautos priežasčių. Juk jeigu visada turi žemą kraujo spaudimą, kodėl negali pakilti iš lovos? Žinoma, energijos hipotonikai tikrai turi mažiau ir polinkis dažniau alpti taip pat yra. Bet vėlgi grįžtame prie to, kad reikia pasirūpinti savimi: daugiau judėti, vengti buvimo tvankioje aplinkoje, gerti daug skysčių, nesikaitinti saulėje. Netgi nesistoti iš lovos staigiai, nes kai staiga pašokame, refleksogeninės zonos reaguoja į kūno padėties pasikeitimą ir impulsai keliauja į smegenis, o iš jų į kojų venas ir arterijas, kad jos susitrauktų. O jeigu tai nevyksta, susikaupia apie 500 mililitrų kraujo, kuris nenuteka į smegenis. O kai trūksta kraujo, deguonies, organizmas žmogų paguldo. Nualpimas – natūrali organizmo reakcija, priverstinis paguldymas. Išgerkite kavos, gerkite vandens, vartokite druską, sportuokite. Juk sakoma, kad jei nori susirgti, atsigulk į lovą mėnesiui.
 
- Hipotomija – įgimta būklė?
- Įprastai taip. Tačiau, jeigu visą laiką spaudimas buvo normalus ir staiga tapo žemesnis, reikia ieškoti to priežasčių. Gali būti geležies stoka, kuri išsivysto į anemiją, galbūt sutriko skydliaukės funkcijos, o gal žmogus tiesiog žmogus buvo stambus ir staiga numetė daug svorio. Tačiau praktikoje nesu sutikusi daug žmonių, kuriems būtų buvę tokie pokyčiai. Atvirkščiai, kur kas dažniau su amžiumi spaudimas kyla ir dauguma hipotonikų virsta hipertonikais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!