Gyvenime esame ne tiesiog vyrai ar moterys, o asmenybės

www.lsveikata.lt
2020-03-22
Tik paskelbus karantiną kalbinta Nacionalinio vėžio instituto Galvos – kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus veido ir žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė, šiemet nugalėjusi Kylančios žvaigždės nominacijoje teigė, jog darbas vyksta, tik jaučiasi mažesnis pacientų ir juos lankančiųjų artimųjų srautas, o medikai stengiasi užtikrinti visą riekiamą pagalbą. Pacientai Otiliją vadina auksinių rankų ir didelės širdies gydytoja. Kolegos sako – nepaprastai talentinga, pati gi Otilija teigia dirbanti tai, kas jai labiausiai patinka.
Gyvenime esame ne tiesiog vyrai ar moterys, o asmenybės
„Man labai gaila dėl mūsų padėties ir to, jog šiandien mūsų niekas negina. Kiekvienam gydytojui svarbus jo įvaizdis ir nė vienas tikrai nenori į kalėjimą. Dirbi savo darbą, nes tau tai svarbu“, - sako Nacionalinio vėžio instituto Galvos – kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus veido ir žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė.

- Profesorė Sonata Jarmalaitė teigė, jog esate puikus moteriškos lyderystės pavyzdys. Sunku medicinoje moteriai išsikovoti vietą po saule?
- Manau, kad nereikėtų skirstyti į moterišką ar vyrišką lyderystę. Bet... Tiek medicinoje, tiek kitose srityse lyderiai, vadovai dažniau būna vyrai. Tokia tradicija nuo seno. Tiesa, moteris chirurgė šiandien tampa įprastesniu vaizdu. Nors kai ką tai vis dar nustebina, todėl norint įsitvirtinti reikia pasistengti labiau. Yra stereotipų, kurie mūsų visuomenėje vis dar yra gajūs, bet manau, jog laikas juos likviduoti.

- Mėgstate laužyti stereotipus?
- Netikiu jais. Manau, jog kiekvienas žmogus unikalus, jo savybės, būdas yra labai svarbūs darbe. Juk kiekvienas esame individualus, ne veltui ir individualizuotą gydymą akcentuojame. Gyvenime esame ne tiesiog vyrai ar moterys, o asmenybės.

- Studijavai Italijoje, nesinorėjo ten likti, juk sakoma, kad svetur ir duona skalsesnė, ir darbas lengvesnis?

- Tai buvo pusmečio stažuotė rezidentūroje. Mano tikslas buvo parsivežti iš ten tai, ko neturime čia. Ligoninėje, kurioje stažavausi, yra nuostata, kad jei operuoji galvos – kaklo srityje ir pašalini dalį organo, privalai jį pats ir atkurti. Lietuvoje ilgą laiką buvo įprasta, kad pašalini organą, o jei reikia atkurti, kvieti į pagalbą rekonstrukcinį chirurgą. Tarkim, Nacionalinis vėžio institutas neturi plastikos chirurgų, todėl reikėdavo kviesti kolegas iš kitos įstaigos. Tuomet susiduri su organizacinėmis problemomis, kyla nesusipratimų, kieno dabar čia tas pacientas? Kas juo turi rūpintis toliau?
Man atrodo natūralu, kad jei žmogus operuoja šioje srityje, jis turi mokėti ją ir atkurti. Čia viena priežastis, kodėl važiavau į Italiją. Kita – veido reanimacijos. Tai - operacijos, kurios atliekamos esant veidinio nervo paralyžiui. Šiandien yra galimybės atkurti veido judesius, kurie buvo prarasti dėl traumos, naviko ar virusinių pakitimų. Be to, mokiausi pas profesorių Federico Biglioli, kuris, mano galva, yra šios srities genijus. Labai norėjau pamatyti jį dirbantį ir pasimokyti.
 
- Atkurti dalį organo, tarkim, liežuvio ar žandikaulio audiniais, paimtais iš rankos ar kitos kūno dalies, procesas kaip ir suprantamas. Kaip reanimuojamas dalies veido paralyžius? Kamieninėmis ląstelėms?
- Ne, atliekame rekonstrukcinę mikrochirurgiją, kai sveikos nervo dalys prisiuvamos prie kito nervo šaltinio, kuris duoda motorinius impulsus, juos sujungiame, pavyzdžiui, iš kojos paimtu nervu. Žodžiu yra reikalų, bet tai įdomi ir itin veiksminga operacija.

- Kaip vyksta pasiruošimas operacijai? 
- Gydant vėžiu sergančius pacientus svarbu suplanuoti visas galimas operacijas. Kaip sako mūsų vedėja (Jolita Gibavičienė - red. past.), turime būti vienu žingsniu priekyje. Gerai įvertinti vaizdus, numatyti, kur bus rezekcijos kraštai, kaip pašalintą organo dalį atkursime.
Vienintelis šiuo metu negeras dalykas, kad ligonių kasos neskiria finansavimo 3D planavimui. Pavyzdžiui, jei turime rezekuoti gabalą žandikaulio, būtų galima kompiuterinės tomografijos vaizdais tiksliai suplanuoti, kur bus pjūvio kraštai, padaryti chirurgines žymas, kur turėtume nupjauti žandikaulį. Jei atliekame jo rekonstrukciją iš kojos kaulo, galime iš anksto pasižymėti pjovimo žymas. Taip iš bendro operacijos laiko sutaupytume maždaug porą valandų. Bet ligonių kasų skaičiavimu tai - per brangu, todėl tenka visa tai daryti iš akies.

- Kiek laiko trunka tokios operacijos?
- Pati operacija trunka maždaug šešias aštuonias valandas. Tačiau jei skaičiuotume visą pasiruošimą prieš operaciją, į operacinę įeiname aštuntą ryto ir išeiname aštuntą vakaro. Dirba kelios komandos, dalinamės darbais, kad sutaupytume laiko. Pavyzdžiui, viena komanda šalina naviką, antra tuo pačiu metu ruošia audinius rekonstrukcijai. Taip sutaupome maždaug dvi valandas.

- Prieš metus daug kalbėta apie tavo atliktą operaciją, kai iš rankos audinių buvo atkurtas liežuvis. Bet iššūkių turbūt buvo ne vienas? 

- Kaip komanda pasistūmėjome dar labiau į priekį. Pradėjome daryti kaulines rekonstrukcijas, kai pašalinus dalį žandikaulio jis atkuriamas iš kojos kaulo, kartu su liežuvio ir burnos dugno rekonstrukcija. Per šiuos metus, manau, įsibėgėjome su tokiomis operacijomis.
 
- Iš šono žvelgiant, rankos oda ir liežuvis atrodo visiškai skirtingos struktūros. Kaip jos veikia sujungtos kartu? 
- Minkštieji audiniai burnoje supanašėja. Rankos oda pasidaro panaši į gleivinę. Vienintelė bėda, kad oda ar poodinis audinys niekada nevirs raumeniu. Tarkim, atkūrus liežuvį iš odos jis nepasidarys judrus ir manipuliuoti juo nepavyks. Bet likę raumeniniai audiniai burnoje, kompensuos buvusio liežuvio trūkumą. Funkciškai neaktyvus liežuvis tiesiog užima vietą burnoje, bet tai leidžia sukurti garsą ir žmogui tarti žodžius balsu. Arba žmogus galės nuryti maistą. Nors atkurtas liežuvis pats nejuda, tačiau jį judina aplinkiniai audiniai.

- Nors dabar dauiausiai kalbama apie medikus, kurie yra priešakinėse kovos su koronavirusu pozicijose, ne vienas gydytojas yra atsidūręs teisiamųjų suole už pacientams nutikusias komplikacijas. Nebaisu po tokių naujienų žengti į operacinę?
- Paskutiniai įvykiai, kai teisiami du chirurgai už tai, jog žmogus mirė nuo žaibinio sepsio... Taip tikrai neturėtų būti. Suprantu, kad visi gali kreiptis į teismą, bet medikai neturi atsidurti teisiamųjų suole. Komplikacijos ar klaidos medicinoje nutinka, taip buvo ir bus. Bet dėl to kaltas ne gydytojas, nes nė vienas to specialiai nedaro. Kiekviena intervencija yra rizika.

Kas kartą eidama į operacinę jaudinuosi, ar viskas bus gerai. Gydome mirtinas ligas, į operacinę sveiki žmonės nepapuola. Teisiamų kolegų pavyzdžiai dėl komplikacijų gąsdina visą personalą ir dėl to žmonės nepradeda geriau dirbti. Baimė kausto, nesuteikia jėgų ir įkvėpimo dirbti geriau, kai žinai, kad kolega šiuo metu teisiamas. Man labai gaila dėl mūsų padėties ir to, jog šiandien mūsų niekas negina. Kiekvienam gydytojui svarbus jo įvaizdis ir nė vienas tikrai nenori į kalėjimą. Dirbi savo darbą, nes tau tai svarbu.

- Šiuo atveju turbūt labai svarbus ir kolegų palaikymas. Apie tave, kiek teko girdėti, atsiliepimai puikūs. Štai kolega Linas Senkus minėjo, kad laisvalaikiu atrandate naujų skonių... Apie ką čia?
-
 Apie maistą (šypsosi). Skyriuje turime tradiciją, kad jei būna gimtadienis ar pristatoma kokia svarbi skyriaus ataskaita, einame kur nors pavakarieniauti, atrasti naujas vietas ir naujus skonius. Mano gyvenimo parneris - virtuvės šefas, tad skanus maistas ir nauji skoniai man labai svarbūs. Apskritai, manau, kad maistas yra svarbi socializavimosi forma. Prie skanaus patiekalo smagu pasišnekučiuoti, darbinius santykius perkelti į kitą erdvę, kad jie taptų šiltesni ir geriau sutartume. Manau tai - labai gerai.

 
Dosjė
2006–2012 – medicinos magistro laipsnis, VU.
2012–2017 – Veido ir žandikaulių chirurgijos rezidentūra, Vilniaus Universiteto Ligoninės Žalgirio Klinika.
2016 m. Maxillofacial Surgical Unit, San Paolo Hospital, Department of Health Sciences, University of Milan, Milanas. Stažuotė veido reanimacijos, galvos-kaklo rekonstrukcijos srityje.
2016–2017 – medicinos gydytoja, Nacionalinis vėžio institutas.
Nuo 2017 m. – veido žandikaulių chirurgė, Nacionalinis vėžio institutas.
Įvairių mokslinių publikacijų bendraautorė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris