Didžiausias sergamumas – Lietuvoje
 
„Projekte dalyvavo šalys, kuriose inkstų vėžiu sergama dažniausiai ir rečiausiai, – pasakoja NVI mokslininkė prof. Sonata Jarmalaitė. – Dėl didelių sergamumo rodiklių projekto iniciatoriams nekilo jokių dvejonių Lietuvą įtraukti į tyrimą. Rezultatai buvo lyginami tarpusavyje, ieškota genetinių skirtumų. Visgi genetiniai skirtumai buvo nustatyti ne visais atvejais.“
 
Inkstų vėžio atvejai Lietuvoje sudaro apie 4 proc. visų piktybinių navikų atvejų. Kasmet mūsų šalyje inkstų vėžiu suserga 650-750 žmonių. „Rytų Europoje – Čekijoje ir Lietuvoje – pastebimas didžiausias sergamumas inkstų vėžiu. Ši liga dažniausiai diagnozuojama 60-70 metų amžiaus žmonėms. Manoma, kad trečdaliu riziką susirgti didina rūkymas, ypač kartu su alkoholiu, taip pat nutukimas, hipertenzija, piktnaudžiavimas analgetikais, sąlytis su kancerogenais, tokiais kaip asbestas, turi reikšmės ir paveldimumas“, – teigia NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai urologas dr. Marius Kinčius.
 
Inkstų vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumas tiesiogiai priklauso nuo vėžio stadijos. Jei navikas yra I–II stadijos, beveik 95 proc. pacientų po radikalaus gydymo išgyvena 5 metus. Deja, ankstyvųjų stadijų inkstų vėžys nustatomas retai, mat jis ilgai neturi jokių simptomų. Pasak specialisto, inkstų vėžys dažnai nustatomas atsitiktinai, dėl kitų priežasčių atliekant ultragarsą, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją.
 
Genų mutacijos skiriasi
 
Vėžys formuojasi organizme kaupiantis genetinėms mutacijoms, kurios sutrikdo natūralius biologinius procesus. Mutacijų kaupimąsi gali sukelti vidiniai ląstelių procesai, tokie kaip netiksli DNR replikacija ir klaidų taisymas, arba išoriniai aplinkos ar gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip saulės šviesos ultravioletinė spinduliuotė ar kenksmingi junginiai cigarečių dūmuose.
 
Mokslininkai, susibūrę iš vienuolikos šalių, išanalizavo beveik tūkstantį vėžio genomo sekų ir nustatė specifinius mutacijų profilius, nurodančius ligos priežastis. Tyrimas patvirtino, kad pagrindiniai inkstų vėžį sukeliantys veiksniai yra rūkymas, vidiniai ląstelių procesai, aristolochinės rūgšties poveikis. Mokslininkai taip pat aptiko ir naują unikalų inkstų vėžio mutacijų profilį.
 
„Kiekvienas navikas pasižymi unikaliu DNR mutacijų profiliu. Jau yra sukaupta nemažai informacijos apie tūkstančių navikų mutacijų profilius. Duomenis susisteminus, visus navikus galima suskirstyti į keliasdešimt potipių, turinčių unikalų mutacijų profilį, arba vėžio mutacinę fotografiją – mutografiją. Vėžio mutografija gali atspindėti biologinius procesus, kancerogenų poveikį, regioninius vėžio ypatumus ir pan.“, – sako tyrimo dalyvė prof. S.Jarmalaitė.
 
Skirtinguose geografiniuose pasaulio regionuose genų mutacijos, aptinkamos inkstų vėžio genomo sekose, skiriasi ir daugelis tokių skirtumų nėra paaiškinami vien žinomais vėžio rizikos veiksniais. Pavyzdžiui, tiriant inkstų vėžio genomus Lietuvoje ir Čekijoje buvo aptiktas dominuojantis SBS40 mutacijų tipas, kuris liko neišaiškintas – nėra žinoma, kas sukelia jo mutacijas.
 
„Mes tikėjomės, kad inkstų vėžio priežastimi galėtų būti metabolinė liga su tokiais rizikos veiksniais kaip aukštas kraujo spaudimas, antsvoris. Bet kažkoks unikalus vienas genetinis profilis, susijęs su metaboliniu sindromu, aptiktas nebuvo. Priežastis, kodėl Lietuvoje sergamumas inkstų vėžiu yra toks didelis, išlieka x“, – teigia prof. S.Jarmalaitė.
 
Balkanų regione didelis inkstų vėžio sergamumas buvo siejamas su aristolochinės rūgšties poveikiu. Ši medžiaga randama tradicinės medicinos preparatuose ir yra susijusi su specifiniu inkstų vėžio mutacijų profiliu. Šiame tyrime analizuojamose vėžio genomo sekose nebuvo aptikta mutacijų profilio sąsajų su nutukimu ar hipertenzija, nors šie veiksniai dažnai siejami su inkstų vėžiu.
 
Dirbo visa NVI komanda
 
Pasak dr. M.Kinčiaus, prie tarptautinio inkstų vėžio mutografijos tyrimo prisidėjo NVI gydytojai klinicistai, kurie aktyviai talkino, kad šis tyrimas prasidėtų ir visi duomenys apie pacientus bei jų gydymą būtų surinkti ir sėkmingai pasiektų užsienio mokslininkus. „Tirti pacientai buvo gydyti NVI Onkourologijos skyriuje. Gydytojas urologas Algirdas Žalimas atliko nuoseklų 7 metų darbą, rinkdamas ir atnaujindamas duomenis apie pacientus, ir tuo svariai prisidėjo prie šio svarbaus Lietuvai mokslinio projekto“, – sako dr. M.Kinčius.
 
Navikinių mėginių ir leukocitų genomo sekoskaita buvo vykdoma Sangerio institute Kembridže. „Nature“ publikuotame straipsnyje pateikti 16 inkstų navikų iš Lietuvos genomo sekoskaitos tyrimų rezultatai. Likę mėginiai bus naudojami tolesniems tyrimams.
 
„Kadangi projekto vykdymas sutapo su COVID-19 pandemija, kilo tam tikrų trukdžių. Iš Lietuvos iš viso nusiųsta gerokai daugiau mėginių, negu kad jų spėjo nusekvenuoti, todėl kolegos šį tyrimą žada pratęsti, – sako prof. S.Jarmalaitė ir pasidžiaugė itin darbščia NVI komanda. – Tikrai nelengva buvo surinkti tokį kiekį klinikinių sergančiųjų mėginių, buvo pildomi didžiuliai klausimynai apie pacientų sveikatos rodiklius ir gyvensenos ypatumus. NVI komandos indėlis į šį darbą – labai didelis. Na, o mes su dr. Rasa Sabaliauskaite buvome atsakingos už mėginių kokybę ir jų paruošimą sekoskaitai.“
 
Tyrimai bus tęsiami
 
Profesorės teigimu, nepaisant to, kad didelio sergamumo inkstų vėžiu priežastys Lietuvoje liko nenustatytos, projektą galima vadinti sėkmingu: „Mums pavyko nustatyti, kad turime unikalią priežastį, kodėl inkstų vėžiu sergame dažniau – atrastas naujas mutacijų modelis. Deja, priežastys dar neaiškios ir mutacijos sukėlėją mums dar teks išsiaiškinti.“
 
Vėžio mutografijos tyrimas bus tęsiamas Jungtinės Karalystės Vėžio tyrimų fondo projekte PROMINENT, kurio metu bus atliekamas gilinamasis tyrimas, navikiniai audiniai bus lyginami su aplinkiniai sveikais audiniais. Tikimasi, kad šis tyrimas padės identifikuoti paslaptingąjį Lietuvoje dominuojantį SBS40 mutacijų tipą sukeliantį veiksnį ir imtis prevencinių priemonių mažinant inkstų vėžio sergamumą.

---

 
Tarp kitko
„Nature“ (liet. Gamta) – Didžiosios Britanijos tarpdisciplininis labiausiai pasaulyje cituojamas mokslo žurnalas. Leidinys pradėtas leisti nuo 1869 m. Leidėjas – „Nature Publishing Group“.Redakcija įsikūrusi Londone. Žurnalas taip pat turi biurus Niujorke, San Franciske, Vašingtone, Tokijuje, Paryžiuje, Miunchene ir Beizingstoke.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!