Prieš savaitę iš ligoninės grįžęs plungiškis Justinas Jurčius (74 m.) sako vis prisimenantis gydytojo žodžius: „Jau seniai būtum palaidotas, jei ne tie elektros smūgiai į širdį“. Vyrui implantuotas specialus kardioelektrostimuliatorius padėjo ne kartą užbėgti nelaimei už akių.
Pasaulyje stebima širdies nepakankamumo epidemija, pacientai skaičiuojami milijonais. Ir tendencija tokia, kad tokių pacientų tik daugės, nes žmonių amžius ilgėja. Taip pat daugėja žmonių, išgyvenusių miokardo infarktą, bet su liekamaisiais reiškiniais.
Širdis ėmė „pūstis“
Kaip pasakoja J.Jurčius, širdelė jam streikuoti pradėjo prieš kokių dvylika metų dėl patirtų didelių išgyvenimų. „Kažkada buvau gydęsis dėl to Klaipėdoje, bet toliau tiesiog gėriau vaistus ir viskas“, – sakė jis. Tačiau daug rimčiau dėl sveikatos privertė susirūpinti susitikimas su kardiologu Vytautu Zabiela.
„Sužinojęs, kad šis gydytojas atvyksta iš Kauno į Plungę konsultuoti, iškart pas jį nuėjau. Kadangi 42 metus išdirbau elektros inspektoriumi, jis man suprantama kalba paaiškino sudėtingą situaciją. Sakė, įsivaizduok, kaip namie išvedžiojus elektros laidus jie pradėtų pūstis ir trūkinėti. Taip atrodė ir mano širdis– „laidai“ išsipūtę ir pradeda trūkinėti“, – aiškino vyras.
Ieškodamas tolesnės pagalbos praėjusių metų birželį J.Jurčius gavo siuntimą į Kauno klinikas. Atlikus visus tyrimus namo pacientas išvyko su jau implantuotu elekrokardiostimuliatoriumi-defibriliatoriumi.
Pažadino smūgiai
Grįžęs į namus J.Jurčius prisimena jautęsis visai gerai. „Po kelių mėnesių dar nuvykau pasitikrinti, bet jokių liūdinančių žinių neišgirdau. Taip ir gyvenau, tiesa, per daug gal ir nesaugojau savęs, fiziškai darbavausi, – pasakojo plungiškis. – Pavasarį gal daugiau darbų pasitaikė, kaime sodybą turiu, ir vieną vakarą užsnūdęs pajutau, kaip gavau smūgį – elektros šoką – į širdį. Atsibudau nieko nesupratęs. Kažkiek numigęs septintą ryto vėl pajutau smūgį. Iš viso per valandą vienas po kito sekė keturi smūgiai.“
Greitajai pagalbai vežant vyrą į Plungės ligoninę pacientas sako gavęs dar keturis smūgius. Dar vieną pajuto, kai po 1,5 val. buvo nugabentas į ligoninę Klaipėdoje.
„Taigi iš viso gavau 10 smūgių. Širdelė visai „išsiblaškė“, „išsireguliavo“. Ligoninėje pragulėjau dvylika dienų. Po to lyg jaučiausi geriau, tačiau grįžus namo net ir nieko nedirbant po keturių dienų pajutau, kaip rankas, kojas apėmė stingulys“, – įvykius prisiminė pašnekovas.
Vėl išbuvęs Klaipėdos ligoninėje šešias dienas J.Jurčius šeimos gydytojo paprašė siuntimo į Kauno klinikas. „Čia ką tik praleidau daugiau nei savaitę, buvau labai šiltai sutiktas, atliko tyrimus, paskyrė naujų vaistų. V.Zabiela, patikrinęs defibriliatorių, kurį jis ir implantavo, konstatavo, kad tiek smūgių patirti – labai daug. Taip pat nuo pavasario dar užfiksuoti 37 pavojingi ritmo sutrikimai“, – pastebėjo jis.
Atsiremia į šeimą
Nors širdies nepakankamumas neišgydomas, permušimų dar pasitaiko, vyras tikina besijaučiantis geriau. Paklaustas, ar kaip nors stimuliatorius apriboja kasdienį gyvenimą, pašnekovas nusijuokė, kad negali sėstis prie mašinos vairo. „Taip pat negalima nieko dirbti, sunkiai kelti. Klausau gydytojų, dar noriu gyventi, kad ir kiek laiko liko“, – sakė J.Jurčius.
Vyras džiaugiasi, kad sunkumus padeda įveikti šeima, žmona, su kuria kartu nugyveno jau daugiau nei 50 metų. „Ko norėčiau palinkėti kitiems, dar ir jauniems žmonėms, – vengti stiprių išgyvenimų, nes nuo jų širdis tikrai nukenčia“, – pridūrė pašnekovas.
Interviu
Kauno klinikų Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė doc. dr. Diana Žaliaduonytė-Pekšienė:
-
Jei ne implantuotas specialus stimuliatorius, paciento gyvenimo dienos būtų buvusios suskaičiuotos?
- Prieš porą metų, nustačius žymų širdies funkcijos sutrikimą, sumažėjusią kairiojo skilvelio išstūmio frakciją ir širdies nepakankamumo simptomus, pacientas buvo nukreiptas į Kauno klinikas išsamiam ištyrimui, nors labai ryškių simptomų neturėjo. Po atlikto širdies kraujagyslių tyrimo – vainikinių arterijų angiografijos – didelių problemų širdies kraujagyslėse neradome, tačiau nustatėme širdies nepakankamumą su ryškiu širdies funkcijos nusilpimu. Dėl to, esant tokiems pakitimams ir didelei staigios mirties rizikai, nuspręsta, kad vertėtų implantuoti specialų elektrokardiostimuliatorių – širdies darbą sinchronizuojantį elekrokardiostimuliatorių su kardioverterio defibriliatoriaus funkcija.
Šis specialus CRT-D tipo elektrokardiostimuliatorius turi galimybę nutraukti natūraliai kilusius pavojingus ritmo sutrikimus ir sukeliant iškrovą išgelbėti gyvybę. Taip pat dėl savo techninių ypatybių šis prietaisas sinchronizuoja abiejų širdies skilvelių darbą ir taip sumažina širdies nepakankamumo simptomus, ir, žinoma, esant reikalui stimuliuoja ir padažnina širdies veiklą.
Taigi, nors pacientas tuo metu kažkokių reikšmingų nusiskundimų dėl ritmo sutrikimų, alpimų ir panašiai neturėjo, tačiau aparatas buvo implantuotas kaip profilaktikos priemonė siekiant apsaugoti nuo pavojingų ritmo sutrikimų esant didelei staigios širdinės mirties rizikai dėl širdies raumens nusilpimo. Praėjus pusantrų metų jam namuose staiga pradėjo darytis silpna, sutriko ritmas, pacientas pajuto elektros iškrovas, ir, žinoma, po to vyko į ligoninę. Jei nebūtų turėjęs implantuoto aparato, iš esmės žmogus galėjo numirti, aparato sukeliamas „šokas“ net kelis kartus pacientą apsaugojo nuo staigios mirties.
-
Tokie aparatai jau naudojami rutiniškai?
- Kardioverterių defibriliatorių šalyje dabar yra implantuojama jau nemažai, pagal oficialią statistiką, – iki 220. Aišku, ne tiek daug, kiek tų paprastųjų elektrokardiostimuliatorių, kurių implantuojama apie 3000. Tam reikia atitinkamų indikacijų – kad būtų nusilpęs širdies raumuo arba žmogus jau turėjęs pavojingus skilvelio ritmo sutrikimo epizodus, po kurių stimuliatorius įdedamas siekiant apsaugoti nuo pakartotinio ritmo sutrikimo.
-
Priminkite, kokie simptomai įspėtų dėl širdies nepakankamumo?
- Reikėtų atkreipti dėmesį, jei žmogus pradėjo dusti, jei sumažėjo galimybė atlikti įprastus darbus, nes greičiau pavargsta, atsirado kojų tinimai, jei dusulys stipriau pradėjo varginti naktį, ir dėl to žmogus nebegali gulėti ir miegoti, o turi sėdėti. Ypač jei tokie simptomai atsirado naujai ar gerokai paryškėjo, reiktų kreiptis į šeimos gydytoją ir kardiologą pasitikrinti, ar nėra širdies nepakankamumo.
Ši liga paprastai diagnozuojama vyresnio, daugiau nei 65 metų amžiaus žmonėms, jis dažnesnis žmonėms jau su „istorija“, sergantiems kokiomis nors širdies ir kraujagyslių ligomis – arterine hipertenzija, pastoviais ritmo sutrikimais, širdies yda, jau patyrę infarktą. Išties šiandien pasaulyje stebima širdies nepakankamumo epidemija, pacientai skaičiuojami milijonais. Ir tendencija tokia, kad tokių pacientų tik daugės, nes žmonių amžius ilgėja. Taip pat daugėja žmonių, išgyvenusių miokardo infarktą ar kitą širdies ligą, bet su liekamaisiais reiškiniais, paliekančiais širdies raumens pažaidą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Širdies nepakankamumu serganti Genė Gudonienė pasakoja neretai nuo bet kokio darbo galinti pavargti per kelias minutes, o užlipti į penktą aukštą nesustojus atsikvėpti – didelis pasiekimas.")
.jpeg "Mėta Marija tapo pirmąją paciente šalyje, kuriai tulžies latako cista sėkmingai pašalinta laparoskopiniu būdu.")
.jpg)
.jpg "Fotografė Alina Ovčiarovienė su vaikais")
.jpg "„Vieną akimirką tu ramiai rūpiniesi nesunkių sveikatos sutrikimų kamuojamais pacientais, o po minutės tavo rankose jau gali atsidurti penkių kraupion avarijon patekusių sužeistų žmonių likimai“, - apie darbo specifiką skubios medicinos srityje pasakoja dr. Kęstutis Stašaitis.")
Komentuoti: