Vilnietei E.Kvedaraitei, kuri yra ir Lietuvos astmos klubų asociacijos pirmininkė, alerginės kilmės bronchų astma buvo nustatyta septynerių. Moteris pasakoja, kad nuo vaikystėje teko susidurti ir kitomis sveikatos problemomis: kosuliais, didelėmis slogomis, alergija maistui. 

 

„Mažai pamenu, kad vaikystėje būčiau be krūvos nosinių, normaliai kvėpuočiau pro nosį. Alergiją sukeldavo kai kurie maisto produktai. Tiktai patekus pas labai gerą gydytoją alergologę man nustatė bronchų astmą. Ir dabar jau daugiau kaip 40 metų gyvenu su tokia diagnoze“, – pasakoja pašnekovė ir pridūrė, jog tėtis yra pasakojęs, kad ir prosenelė jautė panašius simptomus, tačiau tuo metu bronchų astma nebuvo diagnozuota. 

 

Tėvams – pribloškianti žinia

E.Kvederaitė pamena, jog tėvams sužinojus dukros diagnozę buvo ir šokas, ir kilo daug klausimų. „Pakankamai ilgą laiką praleisdavau ne mokykloje, o ligoninėje ar sanatorijoje. Dėl to ir bendravimas su bendraamžiais buvo ribotas. Tėvai bijojo išleisti vieną į išvykas, keliones. Šiek tiek ir charakterį pakeitė tie visi gulėjimai ligoninėje: tapau jautresnė, skausmingiau reaguoju į tai, kas yra aplinkoje“, – atvirauja pašnekovė.

 

Kankinatys dusulio priepuoliai

„Tie visi dusulio priepuoliai, kai tu gaudai orą ir nežinai, ar galėsi toliau kvėpuoti... – sunkius ligos momentus mena pašnekovė. – Dusulio priepuolis trukdavo ir dvi tris valandas, kol neatvažiuodavo greitoji.“

 

Pasak E.Kvederaitės, iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo nebuvo efektyvių vaistų, gydymas buvo tik simptominis: „Tuo metu, kai dūsti, suleidžia vaistus arba duoda tabletę priepuoliui numalšinti, išplėsti bronchams. Baigus veikti vaistams dusulys vėl sugrįždavo. Tad taip ir „žaisdavome“.“ 

 

Pasigenda reabilitacinio gydymo

Šiuo metu moteris vartoja kombinuotą vaistų derinį – gliukokortikosteroidus ir ilgalaikius bronchus plečiančius vaistus.

 

„Tokių stiprių priepuolių, vartojant vaistus, jau nebūna. Jeigu jaučiuosi prasčiau, vieną kitą vaisto dozę truputėlį padidinu. Yra ir papildomų įkvepiamų vaistų, padedančių sureguliuoti paūmėjimą, tarkime, po infekcijų ar po imuniteto susilpnėjimo. Anksčiau dažnai buvo skiriama reabilitacija, dabar retas, kuris gauna kompensuojamą reabilitaciją, siuntimą į sanatoriją. To labai trūksta, nes reabilitacijos metu aplinka, pušynai labai pagelbėja“, – geresnio reabilitacijos paslaugų prieinamumo pasigenda astma serganti moteris.

---

Interviu su specialistu

Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė, Inovatyvios alergologijos centro vadovė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Violeta Kvedarienė:

 

- Kokias tendencijas šiuo metu pastebite alerginių susirgimų statistikoje Lietuvoje?

- Didėjant aplinkos temperatūrai ir taršai, alerginių susirgimų skaičius ir ligotumas pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, auga. Naujausių tyrimų duomenimis, Europoje vienas iš keturių vaikų yra alergiškas. Iškalbingą ligotumo statistiką Lietuvoje publikuoja Higienos institutas. Jo duomenimis, 2019 metais Lietuvoje alergines ligas gydėsi 85 061 asmuo. Mieste, kur oro tarša yra didesnė, sergančiųjų alerginėmis ligomis daugiau nei kaime. Alergiškų moterų daugiau nei vyrų, vaikų – daugiau nei suaugusių.

 

- Jau keletą metų Lietuvoje sergantiesiems astma taikomos įvairios inovatyvios gydymo ir diagnostikos priemonės. Kiek medicinos mokslo pažangos dėka pagerėjo bronchų astmos kontrolė?

- Smagu, kad atsiradus naujoms diagnostinėms galimybėms, šiuo laiku galima nustatyti, ne tik kokiam alergenui žmogus yra jautrus, bet net kuriam to alergeno molekuliniam komponentui. Tokiu atveju galima sužinoti daug papildomos informacijos, svarbios pacientui, pavyzdžiui, sergančiam šienlige, galimas kryžmines alergines reakcijas, sunkių maisto sukeltų alerginių reakcijų riziką, numatomo gydymo alergenais efektyvumą. Jei anksčiau gydytojai nustatydavo alergeną – ligos sukėlėją ir rekomenduodavo jo vengti, dabar daugeliu atvejų galima taikyti gydymą pačiais alergenais – specifinę imunoterapiją. Tai – gydymo metodas, kai sukuriamas ne tik imuninis barjeras alerginei ligai, bet ir profilaktiškai stabdomas sensibilizacijos plitimas, užkertamas kelias sirgti bronchų astma, mažėja cheminių vaistų poreikis. Sunkioms alerginėms ligoms, tokioms kaip sunki bronchų astma, taikoma biologinė terapija. Šio gydymo tikslas – gydyti sunkų pacientą, gerinti jo gyvenimo kokybę, siekiant išvengti peroralinių ar didelių dozių inhaliacinių kortikosteroidų. Taigi, kiekvienam bronchų astma sergančiajam galima pasiekti ligos kontrolę.

Galime pasidžiaugti, kad sunkios eigos bronchų astma sergantiesiems biologinė terapija yra kompensuojama, tačiau lengva ir vidutine astma sergantiesiems inovatyvus gydymo būdas – imunoterapija, užkertanti ligos progresavimą ir vėliau brangių vaistų vartojimą, deja, nėra kompensuojama.

 

- Kaip vertinate nemokamos medicininės reabilitacijos prieinamumą sergantiems bronchų astma?

- Bronchų astma sergančiųjų reabilitacija, deja, yra minimali ir situacija yra taisytina. Kvėpavimo pratimai ir kitos fizioterapinės priemonės gerina deguonies patekimą, mažina oksidacinį stresą, laisvų radikalų formavimąsi, tad mažintų bronchų astma ir lėtine obstrukcine liga sergančiųjų hipoksiją, tad nemokama reabilitacija, fiziniai pratimai žymiai pagerintų tokių pacientų gyvenimo kokybę, stabdytų ligos progresavimą, kartu tvarkingai vartojant gydytojo skirtus vaistus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!