Klaipėdos jūrininkų ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus gydytoja Eglė Aukščiūnaitė stebisi – dalis visuomenės vis dar pasitiki žmonėmis, kurie laiką leidžia socialiniuose tinkluose, o mediku, kuris nori ir gali dalintis sukauptomis žiniomis bei praktika. Šiuo metu jaunoji specialistė labiausiai nori, kad žmonės būtų sąmoningesni ir neprarastų pasitikėjimo ekspertais.
„Teiginiai, kad dabar lengviau nėra, teisingi, nes pandemija išsekina emociškai. Turime dirbti ne tik kaip gydytojai, bet ir psichologai, nes žmonės jaučia didžiulį gyvo bendravimo trūkumą, jaučiamas padidėjęs pacientų jautrumas ir išgąstis“, - sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus gydytoja Eglė Aukščiūnaitė.
- Prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės komandos pastaraisiais metais prisijungė itin gausus jaunųjų medikų būrys. Kas patraukia karjerą pradedančiuosius gydytojus rinktis šią gydymo įstaigą? Pati po studijų Kaune taip pat iškeliavote į pajūrį…
- Baigusi studijas iškart įsidarbinau Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, o darbo pasiūlymą atsitiktinai radau internete. Anksčiau apie šią ligoninę nebuvau girdėjusi, nes ir pati Klaipėda man buvo tolimas, nepažįstamas miestas. Bet esu dėkinga lemčiai, kuri mane atvedė į šią įstaigą, nes įsitikinau, kad tai – aukšto lygio klasterinė ligoninė. Supratau, kad patekau į stiprių ir puikiai darbą išmanančių specialistų kolektyvą. Smagu, kad dirbdama Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje glaudžiai bendrauju su specialistais, mums perteikiančiais tokias žinias, kurių nerasi nė viename vadovėlyje ar straipsnyje. Manyčiau, kad čia gali iš tikrųjų dirbti gydytoju nuo pat pradžių, nesi apribotas diagnostikos galimybėmis, tyrimų skaičiumi, o tai ypač svarbu. Be to, suteikiamos visos įmanomos galimybės save realizuoti.
-
Studijų metais ne vienas būsimasis gydytojas, kai patys sako, vaikšto su ,,rožiniais akiniais“, o pradėję dirbti pamato kiek kitokį vaizdą. Kiek skyrėsi jūsų svajonės nuo darbo kasdienybės?
- Tik įstojęs į pirmą kursą jau jautiesi tikru ir viską išmanančiu gydytoju. Deja, taip atrodo tik pirmakursiui studentui. Kuo vis daugiau naujo sužinai, tuo geriau supranti, kiek visko nežinai. O darbas įrodė, kad žinių niekada nebūna gana. Profesinės kasdienybės tikrai neįsivaizdavau tokios sudėtingos, nes studijų laikais gydėme teorinius žmones, knygos pabaigoje galėjai rasti atsakymą. Realybėje gi turi žiūrėti visumą, vertinti ne vieną organų sistemą ir stengtis kuo tiksliau diagnozuoti patologiją, o kartais pasikliauti ir intuicija. Mediko specialybei turi būti pašaukimas, noras nuolat tobulėti, nes mokslai su studijų pabaiga tikrai nesibaigia. Ir laisvalaikio metu tenka daug laiko skirti žinių tobulinimui.
- Teorinių ar profesinių žinių universitetas suteikia. O kokių charakterio savybių reikia medikui, dirbančiam Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje?
- Medikas turi būti drąsus, greitai mąstyti. Taip pat reikia suvokti komandinio darbo reikšmę ir svarbą. Darbas įrodė, kad vienas lauke – ne karys ir reikia išlaikyti pasitikėjimą bei gerus santykius su personalu. Be to, čia nėra rutinos.
- Pandemija sujaukė gydymo įstaigų darbą. Kaip ji pasikeitė jūsų skyriuje?
- Pandemija dviem savaitėms buvo sujaukusi ir mano asmeninį gyvenimą, nes pati persirgau COVID-19 virusine infekcija. Džiaugiuosi, kad tai buvo lengva forma ir viskas baigėsi be komplikacijų. Pastebėjau, kad dėl plintančio viruso pacientai bijo kreiptis pagalbos, ir dėl to ypač neramu. Turėjau kelis pacientus, kurie nesikreipė pas gydytojus kelias savaites ar net mėnesį patirdami ūmius ir tipiškus miokardo infarkto ar insulto simptomus. Todėl šiandien dar labiau reikalingas mūsų ligoninės, kaip bendruomenės, kaip komandos, kontaktavimas – turime susikoncentruoti ir bendradarbiauti pacientų vardan. Ir pasigirdę teiginiai, kad dabar lengviau nėra, teisingi, nes pandemija išsekina emociškai. Turime dirbti ne tik kaip gydytojai, bet ir psichologai, nes žmonės jaučia didžiulį gyvo bendravimo trūkumą, jaučiamas padidėjęs pacientų jautrumas ir išgąstis.
- Savanoriškai baigėte atsargos karininkų vadų kursus, esate leitenantė. Kodėl tai jums yra svarbu?
- Esu patriotė ir labai myliu Lietuvą. Manau, kad kariuomenė visaverčiai užaugina žmogų. Kariuomenė sustiprino tokias savybes kaip atsakingumas, pagarba kitam žmogui, parodė, kaip svarbu laikytis disciplinos, tvarkos, kad be proto svarbus komandinis darbas. Be to, nugalėjau vieną savo baimių – labai bijojau gyvačių (
juokiasi). O lauko pratybos vykdavo keletą savaičių ir apie baimes nebuvo laiko susimąstyti.
-
Kaip manote, ar moterys turėtų būti šaukiamos į privalomąją karinę tarnybą, galbūt tai ir norėjote įrodyti savo pavyzdžiu?
- Manau, kad viskas gyvenime turėtų būti atliekama savo noru ir laisvu žmogaus apsisprendimu. Kiekvienas ten patekęs, nepriklausomai nuo lyties, turėtų būti tik su dideliu noru, nes per prievartą nieko nepasieksi. Per nenorą gali atsirasti netgi psichologinė trauma, o kitu atveju atsivers daugiau galimybių, esant norui atsiras daugiau laiko savo lūkesčiams įgyvendinti.
-
Nuomonių apie pandemiją, virusą, medikus dabar išsakoma įvairių... Kiek jums yra svarbus visuomenės palaikymas, viešoji nuomonė?
- Manau, kad žmonės turi labiau pasitikėti medicinos sistema, profesionalais. Mane liūdina straipsniai, kuriuose apie medikus kalbama kaip apie nusikaltėlius. Ar mes studijuotume tiek metų, kad specialiai pakenktume ir nepadėtume žmogui? Stodami į šios profesijos atstovų gretas idealizuotai žiūrime į mediko specialybę ir tikime, siekiame tik paciento išgijimo. Gaila, tačiau būna, kai paciento išgelbėti nepavyksta, o savo širdyse turime mažąsias kapinaites, kuriose prisimename kiekvieną tokį liūdną atvejį.
Keista, kai dalis visuomenės pasitiki žmogumi, net neturinčiu atitinkamo išsilavinimo, kuris visą dieną praleidžia tik socialiniuose tinkluose, nėra skaitęs mokslinių straipsnių, tačiau netiki dvidešimt ir daugiau metų praktikuojančiu genetiku, kuris bando padėti sukauptomis žiniomis. Labai norėčiau, kad žmonės būtų sąmoningesni ir neprarastų pasitikėjimo specialistais taip, kaip jie guldamiesi ant operacinio stalo tiki, jog po operacijos vėl atsikels.
Dosjė
2013-2019 m. – studijos LSMU Medicinos fakultete, įgytas medicinos magistro diplomas ir medicinos gydytojo kvalifikacija.
2017-2018 m. – medicinos studijos Perugios universitete Italijoje.
2014-2017 m. – Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – įgytas atsargos leitenanto laipsnis.
Nuo 2019 m. dirba Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytoja.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: