Edita Baltruškevičienė: „Gydytojas turi ne liūdėti, o padėti“

Rūta Kerulytė
2019-09-16
Onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė pasakoja, kad sėkmės istorijų ji mato nemažai: pasveikti gali net ir beviltiškais laikyti pacientai.
Edita Baltruškevičienė: „Gydytojas turi ne liūdėti, o padėti“
„Gydymo pradžioje beviltiški atrodę pacientai sėkmingai gyvena, užaugina vaikus ir pas onkologą apsilanko tik keletą kartų per metus, sužinoti, kad liga negrįžo“, - sako onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

- Onkologo specialybė turbūt sunki emociškai. Turite tvirtus nervus?
- Kai pradėjau mokytis, buvo sunku. Kiekvieną ligą priimdavau kaip savo, išgyvenau. Bet ilgainiui supranti, kad tai - tavo darbas ir kiekvieną kartą negali išgyventi asmeniškai. Teko išmokti į viską pažvelgti profesionaliai, atsiriboti, akcentuotis į teikiamą gydymą. Atjauta visuomet išlieka, tačiau ji neturi užgožti profesionalios pagalbos. Juk gydytojas turi ne liūdėti, o padėti.
Pasitaiko liūdnų akimirkų, kai gydai pacientą daugelį metų ir galiausiai išgelbėti nepavyksta... Vis dėlto stengiuosi akcentuotis į teigiamus dalykus ir džiaugtis sėkmingomis istorijomis.
 
- Vėžio diagnozė pacientui gali nuskambėti kaip nuosprendis. Kas svarbiausia sveikimo procese?
- Patikėkite, pranešti vėžio diagnozę nėra lengva. Iš pradžių pacientas nesupranta, kokia liga jį ištiko, svarbu, kaip gydytojas tai iškomunikuos. Stengiamės pasakyti kuo švelniau, papasakoti apie ligą, gydymo galimybes, tikslus, prognozę. Visuomet siekiame akcentuoti teigiamas puses, motyvuoti pacientą.
Šią žinia žmonės priima labai skirtingai. Vieni nori konkrečiai žinoti prognozę, gydymo variantus, prašo statistinių duomenų, kiti žinią neigia, vengia informacijos. Mes tai gerbiame, tačiau vėžio diagnozė tikrai nėra slepiama nuo paciento, kaip pasitaikydavo anksčiau.

Tobulėjant gydymo metodams net ir išplitęs vėžys gali būti sėkmingai ilgą laiką gydomas. Svarbu, kad pacientas suprastų, jog tai - lėtinė liga, kurią siekiame kontroliuoti, neprarastų vilties ir pasitikėtų gydytojais.
 
- Dirbate vėžio tyrimų srityje. Ar ir šioje sferoje aktualūs bioetikos klausimai? 
- Klinikinių tyrimų srityje dirbu jau daugelį metų ir smagu, kad požiūris į juos keičiasi. Lietuvoje prasidėjus klinikiniams vėžio tyrimams, buvo daug abejonių. Pirmiausia – iš pacientų pusės. Žmonės nuogąstavo, kad su jais bus atliekami bandymai, paskirti neaiškaus poveikio ir saugumo vaistai. Tačiau pasaulis klinikinius tyrimus vertina kaip didžiulį vėžio gydymo progreso variklį, galimybę pacientui gauti pačius naujausius vaistus, išnaudoti galimybę pasiekti geriausių gydymo rezultatų. Klinikiniai tyrimai vykdomi atsakingai, prižiūrimi daugelio tarnybų. Viena svarbiausių yra Bioetikos tarnyba, kurios specialistai įvertina, ar vykdomas klinikinis tyrimas nepažeis pacientų teisės į standartinį gydymą, ar pacientas nepatirs žalos, ar rezultatai nebus blogesni.
 
- Kai netenkina tradicinis gydymas, dalis pacientų nutaria ieškoti atsakymų kitur – pas homeopatus ar savamokslius žiniuonis... 
- Suprantu pacientų norą išbandyti viską, kas galėtų padėti pasveikti ar pagerinti būklę. Visgi svarbu apie tai kalbėtis su gydytojais ir jokiu būdu nevartoti nepatvirtintų netradicinės medicinos priemonių paslapčia bei nesirinkti alternatyvaus gydymo neišbandžius standartinio.
Labiausiai gaila, kai pacientas atsisako įrodymais grįstų gydymo būdų bei pasirenka vien tik alternatyvųjį, kuris dažniausiai būna grįstas tariamomis pasveikimo istorijomis. Turime daug liūdnų pavyzdžių, kai dėl alternatyvų paciento sveikata ženkliai pablogėja... Medikų pagalbos paprašoma jau gerai uždelsus. Suprantama, tada nebegalime efektyviai padėti.
 
- Esate įvairių onkologų ir chemoterapeutų draugijų narė. Kuo šios draugijos svarbios onkologijai?
- Draugijos jungia medikus, skatina išsakyti problemas ir jas spręsti, organizuoja mokymus, konferencijas, kuria gydymo gaires, skatina klininius tyrimus ir aibę kitų niuansų. Visa tai ir dar daugiau padeda mums, gydytojams, kelti kvalifikaciją, diskutuoti su kolegomis, semtis patirties užsienio klinikose, naudotis pačiomis naujausiomis gydymo gairėmis.
 
- Į draugijas jungiasi ir sergantieji. Kaip vertinate tokių organizacijų veiklą Lietuvoje? Jos aktyvios?
- Pastaraisiais metais šios organizacijos Lietuvoje suaktyvėjo. Pacientų atstovai siekia dalyvauti diskusijose dėl gydymo prieinamumo, paslaugų kokybės, organizuoja edukacinius renginius ir kitaip stengiasi padėti sergantiesiems. Tai - didžiulė jėga, kuri gali turėti įtakos medicinos paslaugų kokybei, naujų medikamentų prieinamumui.

 
- Stažavotės tarptautinėse konferencijose, buvote ir JAV, ir Prancūzijoje. Kokios ten gydymo tradicijos?
- Onkologijos mokslas į priekį žengia didžiuliais žingsniais, tad ypač svarbu sekti naujienas, kad galėtume naujausius metodus taikyti praktikoje. Bene didžiausią įspūdį paliko stažuotės didžiuosiuose vėžio centruose Niujorke ir Londone. Sužavėjo darbo organizavimas, vykdomų klinikinių tyrimų kiekiai, ekspertų kvalifikacija, pacientui skiriamas dėmesys, socialinė pagalba. Dirba komanda, kurioje slaugytojas, farmacininkas, socialinis darbuotojas ir gydytojas yra lygiaverčiai nariai.
Nepaisant užsienio patirties, man patinka gyventi Lietuvoje, būti apsuptai draugų bei artimųjų. Lietuva – nuostabi šalis, gyvenimo sąlygos gerėja. Būna nusivylimo akimirkų, kai jautiesi neįvertintas, netenkina darbo sąlygos ar medicinos sistema, tačiau net ir gavusi užsienio pasiūlymus, nė karto rimtai nesvarsčiau galimybės išvykti.
 
- Minėjote, kad darbe ieškote pozityvo. Kas labiausiai džiugina?
- Aišku, kad sėkmingo gydymo istorijos. Pavyzdžiui, išplitusio vėžio atveju, kuomet atrodo, jog galėsi tik pratęsti paciento gyvenimą. Susėdame komandoje, suderiname įvairius gydymo metodus ir pavyksta sunaikinti visus naviko židinius. Tokių atvejų yra tikrai nemažai – gydymo pradžioje beviltiški atrodę pacientai sėkmingai gyvena, užaugina vaikus ir pas onkologą apsilanko tik keletą kartų per metus, sužinoti, kad liga negrįžo.


 
Dosjė
1995-2001 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, gydomoji medicina
2001-2002 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, pirminė medicinos gydytojo rezidentūra
2002-2006 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, gydytojo onkologo chemoterapeuto rezidentūra
2016 m. VU biomedicinos mokslo daktaro laipsnis
2006-2007 – VUL Santariškių klinikos, gydytoja onkologė chemoterapeutė
2006 m. – dabar – Nacionalinis vėžio institutas, gydytoja onkologė chemoterapeutė
2014-2017 m. - Nacionalinis vėžio institutas, Klinikinių tyrimų koordinavimo grupė, vyr. specialistė
2017 m. – dabar - Nacionalinis vėžio institutas, Klinikinių tyrimų grupė, vedėja
2017 m. – dabar - Nacionalinis vėžio institutas, Medicinos etikos komisija, pirmininkė
Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos, Lietuvos onkologų draugijos, Europos chemoterapeutų draugijos (ESMO), Europos neuroendokrininių navikų draugijos (ENETS), Amerikos chemoterapeutų draugijos (ASCO) narė


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris