- Profesoriau, pandemijos metu atrodo, kad liko tik viena liga – COVID-19. Ar chirurgija irgi pasitraukė į antrą planą? 
- Na, tiesą sakant, mūsų, chirurgų, situacija tikrai sudėtinga. Dabar gydome tik kovidinius pacientus. Įprastinės chirurgijos šiuo metu ligoninėje liko nedaug, ji koncentruojama kituose padaliniuose, ir dar labiau mažės, jeigu daugės pacientų, sergančių COVID-19.
Apskritai, visa planinė pagalba susitraukė, jeigu galima taip pasakyti. Nes ligoninės dėl užimtumo gydant kovidinius ligonius tiesiog nebepajėgia užtikrinti visų planinių sveikatos paslaugų, kurios buvo teikiamos iki tokių pandemijos mastų padidėjimo.
 
- Operuojate sergančiuosius COVID-19. Ar ši infekcija didina operacijos rizikas?
- Pradėkime nuo to, kad koronavirusu sergančio paciento operacija visada yra didesnės rizikos. Ji didesnė tiek pacientui, tiek personalui. Pati infekcija ir jos komplikacijos – didelė rizika pacientui. O jeigu dar reikalinga ir operacija... Kalbant apie personalą, operacija ir su ja susijusios procedūros didina personalo užsikrėtimo virusu riziką, dėl papildomų apsaugos priemonių naudojimo ji tampa ir techniškai sudėtingesnė. Jeigu operacija būtina, rekomenduojama nedaryti minimaliai invazinių (laparoskopinių) chirurginių intervencijų, nes mažesnė rizika personalui yra įprastinės, atviros chirurgijos būdu atliekamos operacijos.
Operuoti turime pilnai apsirengę apsauginius kostiumus, dėvėdami dvigubas pirštines, respiratorius, akių apsaugą. Tai nėra mums visiškai įprasta, todėl techniškai tokią operaciją atlikti yra žymiai sunkiau. Apsaugos riboja judesius, apsunkina bendravimą. Manau, kad visa tai šiek tiek ilgina pasiruošimo ir operacijos trukmę.
 
- Darbas pandemijos metu ir iki jos skiriasi kaip diena nuo nakties. Yra tas neužtikrintumas, kad ruošiantis operacijai sužinosite, jog užsikrėtė kolega ir ką nors keisti, budėti papildomai?
- Pradžioje to neužtikrintumo būta daugiau. Dabar jau atsiranda patirtis, susiformuoja tam tikri įgūdžiai. Reikalavimai dėl didesnės atsargos, apsaugos priemonių, reguliarių dezinfekcijų jau tapo mūsų darbo dalimi. Manoma, kad saugiausi skyriai neužsikrėsti yra būtent chirurgijos, reanimacijos ir infekciniai padaliniai. Kodėl? Nes ten laikomasi aukščiausių apsaugos nuo infekcijos, įskaitant COVID-19, reikalavimų. Jų laikomės ir mes.
Dėl sergančių medikų – taip, tai vis dar yra iššūkis. Mūsų padalinio uždaryti dėl koronavirusinės infekcijos neteko, bet kiek mažiau nei pusė kolegų jau persirgo. Ir, tiesą sakant, tik kai kurie užsikrėtė darbo aplinkoje, kiti - šeimose, visuomenėje.
 
- Esate vienas tų medikų, kurie dėl tiesioginio darbo su COVID-19 pacientais buvo paskiepyti pirmieji. Kokie pojūčiai?
- Taip, jau gavau pirmąją vakcinos dozę. Nieko nepajutau, kas būtų vertinama kaip šalutinis poveikis. Tiesa, kol neatlikta visa vakcinacijos schema dviem dozėmis ir susiformuos pilnas imunitetas, vis tiek lieka tikimybė užsikrėsti COVID-19. Ir taip jau buvo: keletui gydytojų koronavirusas diagnozuotas praėjus porai dienų po pirminės vakcinacijos. Tad gali būti, kad jie užsikrėtė arba prieš pat vakcinaciją, arba iškart po jos.
 
- Nepaisant pandemijos, vykdote ne vieną mokslinį tyrimą. Ką jie duoda mūsų šalies ir pasaulio chirurgijai?
- Vykdome pasaulinius klinikinius vaistų tyrimus, kurie, deja, dėl pandemijos dabar yra praktiškai sustoję. Kitus tarptautinius projektus vykdome kartu su daugeliu pasaulio ligoninių – tai yra tyrimai, kaip COVID-19 liga veikia chirurginę patologiją, chirurginių pacientų srautą, jų gydymo rezultatus. Galutinis rezultatas bus išskirtinai įdomus, nes dėl pandemijos tyrimo medžiaga gausi, dalyvauja daug medicinos centrų. O lokaliai tarp doktorantų dominuoja išvaržų chirurgijos temos. Visi šie darbai yra reikšmingi medicinai ir pasauliui.
 
- L.S. esate minėjęs, jog pažangios technologijos - laparoskopija, robotika, lazeriai - vis daugiau taikomos chirurgijoje, bet dar negreitai bus atsisakyta įprasto skalpelio. Kas lemia, kad žmogiškasis protas ir įgūdžiai kol kas dar laimi prieš technologines naujoves?
- Medicina ir chirurgija jau dabar yra labai technologinės. Turime prietaisų, kurie leidžia pagerinti diagnostiką, kai kuriuos gydymo metodus. Tačiau naujausios technologijos yra itin brangios, pavyzdžiui, vadinamasis da Vinci robotas. Vis dėlto pasaulinėje medicinoje robotika pasitelkiama vis dažniau: operuojamos ne tik onkologinės ligos, bet ir išvaržos, net apendicitai. Lietuvoje technologiškai naujausio roboto dar nėra ir nežinia, kada jis bus. Pasaulyje jau bandoma ir kita mažai invazyvi, endoskopinė chirurgija pro natūralias žmogaus kūno angas, nepaliekant žaizdų kūno paviršiuje. Ši technologija nauja, nors jau taikoma, dar nėra subrendusi, netapo kasdienybe ir absoliučiai įprastu gydymo būdu. Tad kol kas, nepaisant to, jog pasaulio medicina pasitelkia vis daugiau modernių technologijų įprastas skalpelis niekur nedingo.
 
- Galbūt robotai, dirbtinis intelektas ir nuotolinės operacijos pasiteisintų chirurgams ir ne tik pandemijų metu? Ar toks scenarijus dar pernelyg fantastinis? 
- Visai nefantastinis scenarijus. Dirbtinio intelekto elementus mes jau turime ir telefonuose, ir medicinos diagnostikoje. Pažanga žaibiška. Manau, kad po dar dešimties metų turėsime tokias technologines galimybes, apie kurias kol kas sunku net pagalvoti.

---

 
Dosjė
LSMU MA Bendrosios chirurgijos klinikos vadovas, profesorius 
1981 m. baigė tuometinį Kauno medicinos institutą
1988–1991 m. Maskvos A. Višnevskio chirurgijos instituto aspirantas
1982–1985 m. dėstė P. Mažylio medicinos mokykloje
Nuo 1986 m. dirba ir dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete
Nuo 1998 m. Bendrosios chirurgijos klinikos vadovas
1992 m. apginta daktaro disertacija, suteiktas mokslinis daktaro laipsnis
2006 m. įgytas Profesoriaus pedagoginis vardas  
Nuo 1996 m. Europos chirurgų draugijos narys
Nuo 1998 m. Europos virškinamojo trakto chirurgų draugijos narys
2006-2008 m. Kauno krašto chirurgų draugijos prezidentas 
Stažavosi Lenkijoje, Vengrijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Mokslinio darbo sritis – chirurginės agresijos ypatumai ir jos prevencija senyviems pacientams (klinikiniai ir morfologiniai tyrimai).
Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!