Donatas Venskutonis: „Įprastinės chirurgijos šiuo metu liko nedaug“

Ringailė Gvildė
2021-01-14
LSMU Kauno ligoninės Bendrosios chirurgijos klinikos vadovas, abdominalinis chirurgas, koloproktologas prof. dr. Donatas Venskutonis šių dienų chirurgiją, įstaigoje, kurioje dirba, vadina išskirtinai kovidine, mat kol kas daugiausiai tenka operuoti tuos, kam greta chirurginės ligos diagnozuotas koronavirusas.
Donatas Venskutonis: „Įprastinės chirurgijos šiuo metu liko nedaug“
„Manoma, kad saugiausi skyriai neužsikrėsti yra būtent chirurgijos, reanimacijos ir infekciniai padaliniai. Kodėl? Nes ten laikomasi aukščiausių apsaugos nuo infekcijos, įskaitant COVID-19, reikalavimų. Jų laikomės ir mes“, - sako LSMU Kauno ligoninės Bendrosios chirurgijos klinikos vadovas, abdominalinis chirurgas, koloproktologas prof. dr. Donatas Venskutonis.

- Profesoriau, pandemijos metu atrodo, kad liko tik viena liga – COVID-19. Ar chirurgija irgi pasitraukė į antrą planą? 
- Na, tiesą sakant, mūsų, chirurgų, situacija tikrai sudėtinga. Dabar gydome tik kovidinius pacientus. Įprastinės chirurgijos šiuo metu ligoninėje liko nedaug, ji koncentruojama kituose padaliniuose, ir dar labiau mažės, jeigu daugės pacientų, sergančių COVID-19.
Apskritai, visa planinė pagalba susitraukė, jeigu galima taip pasakyti. Nes ligoninės dėl užimtumo gydant kovidinius ligonius tiesiog nebepajėgia užtikrinti visų planinių sveikatos paslaugų, kurios buvo teikiamos iki tokių pandemijos mastų padidėjimo.
 
Operuojate sergančiuosius COVID-19. Ar ši infekcija didina operacijos rizikas?
- Pradėkime nuo to, kad koronavirusu sergančio paciento operacija visada yra didesnės rizikos. Ji didesnė tiek pacientui, tiek personalui. Pati infekcija ir jos komplikacijos – didelė rizika pacientui. O jeigu dar reikalinga ir operacija... Kalbant apie personalą, operacija ir su ja susijusios procedūros didina personalo užsikrėtimo virusu riziką, dėl papildomų apsaugos priemonių naudojimo ji tampa ir techniškai sudėtingesnė. Jeigu operacija būtina, rekomenduojama nedaryti minimaliai invazinių (laparoskopinių) chirurginių intervencijų, nes mažesnė rizika personalui yra įprastinės, atviros chirurgijos būdu atliekamos operacijos.

Operuoti turime pilnai apsirengę apsauginius kostiumus, dėvėdami dvigubas pirštines, respiratorius, akių apsaugą. Tai nėra mums visiškai įprasta, todėl techniškai tokią operaciją atlikti yra žymiai sunkiau. Apsaugos riboja judesius, apsunkina bendravimą. Manau, kad visa tai šiek tiek ilgina pasiruošimo ir operacijos trukmę.
 
- Darbas pandemijos metu ir iki jos skiriasi kaip diena nuo nakties. Yra tas neužtikrintumas, kad ruošiantis operacijai sužinosite, jog užsikrėtė kolega ir ką nors keisti, budėti papildomai?
- Pradžioje to neužtikrintumo būta daugiau. Dabar jau atsiranda patirtis, susiformuoja tam tikri įgūdžiai. Reikalavimai dėl didesnės atsargos, apsaugos priemonių, reguliarių dezinfekcijų jau tapo mūsų darbo dalimi. Manoma, kad saugiausi skyriai neužsikrėsti yra būtent chirurgijos, reanimacijos ir infekciniai padaliniai. Kodėl? Nes ten laikomasi aukščiausių apsaugos nuo infekcijos, įskaitant COVID-19, reikalavimų. Jų laikomės ir mes.
Dėl sergančių medikų – taip, tai vis dar yra iššūkis. Mūsų padalinio uždaryti dėl koronavirusinės infekcijos neteko, bet kiek mažiau nei pusė kolegų jau persirgo. Ir, tiesą sakant, tik kai kurie užsikrėtė darbo aplinkoje, kiti - šeimose, visuomenėje.
 
- Esate vienas tų medikų, kurie dėl tiesioginio darbo su COVID-19 pacientais buvo paskiepyti pirmieji. Kokie pojūčiai?
- Taip, jau gavau pirmąją vakcinos dozę. Nieko nepajutau, kas būtų vertinama kaip šalutinis poveikis. Tiesa, kol neatlikta visa vakcinacijos schema dviem dozėmis ir susiformuos pilnas imunitetas, vis tiek lieka tikimybė užsikrėsti COVID-19. Ir taip jau buvo: keletui gydytojų koronavirusas diagnozuotas praėjus porai dienų po pirminės vakcinacijos. Tad gali būti, kad jie užsikrėtė arba prieš pat vakcinaciją, arba iškart po jos.
 
Nepaisant pandemijos, vykdote ne vieną mokslinį tyrimą. Ką jie duoda mūsų šalies ir pasaulio chirurgijai?
- Vykdome pasaulinius klinikinius vaistų tyrimus, kurie, deja, dėl pandemijos dabar yra praktiškai sustoję. Kitus tarptautinius projektus vykdome kartu su daugeliu pasaulio ligoninių – tai yra tyrimai, kaip COVID-19 liga veikia chirurginę patologiją, chirurginių pacientų srautą, jų gydymo rezultatus. Galutinis rezultatas bus išskirtinai įdomus, nes dėl pandemijos tyrimo medžiaga gausi, dalyvauja daug medicinos centrų. O lokaliai tarp doktorantų dominuoja išvaržų chirurgijos temos. Visi šie darbai yra reikšmingi medicinai ir pasauliui.
 
- L.S. esate minėjęs, jog pažangios technologijos - laparoskopija, robotika, lazeriai - vis daugiau taikomos chirurgijoje, bet dar negreitai bus atsisakyta įprasto skalpelio. Kas lemia, kad žmogiškasis protas ir įgūdžiai kol kas dar laimi prieš technologines naujoves?
- Medicina ir chirurgija jau dabar yra labai technologinės. Turime prietaisų, kurie leidžia pagerinti diagnostiką, kai kuriuos gydymo metodus. Tačiau naujausios technologijos yra itin brangios, pavyzdžiui, vadinamasis da Vinci robotas. Vis dėlto pasaulinėje medicinoje robotika pasitelkiama vis dažniau: operuojamos ne tik onkologinės ligos, bet ir išvaržos, net apendicitai. Lietuvoje technologiškai naujausio roboto dar nėra ir nežinia, kada jis bus. Pasaulyje jau bandoma ir kita mažai invazyvi, endoskopinė chirurgija pro natūralias žmogaus kūno angas, nepaliekant žaizdų kūno paviršiuje. Ši technologija nauja, nors jau taikoma, dar nėra subrendusi, netapo kasdienybe ir absoliučiai įprastu gydymo būdu. Tad kol kas, nepaisant to, jog pasaulio medicina pasitelkia vis daugiau modernių technologijų įprastas skalpelis niekur nedingo.

 
- Galbūt robotai, dirbtinis intelektas ir nuotolinės operacijos pasiteisintų chirurgams ir ne tik pandemijų metu? Ar toks scenarijus dar pernelyg fantastinis? 
- Visai nefantastinis scenarijus. Dirbtinio intelekto elementus mes jau turime ir telefonuose, ir medicinos diagnostikoje. Pažanga žaibiška. Manau, kad po dar dešimties metų turėsime tokias technologines galimybes, apie kurias kol kas sunku net pagalvoti.

 
Dosjė
LSMU MA Bendrosios chirurgijos klinikos vadovas, profesorius 
1981 m. baigė tuometinį Kauno medicinos institutą

1988–1991 m. Maskvos A. Višnevskio chirurgijos instituto aspirantas
1982–1985 m. dėstė P. Mažylio medicinos mokykloje
Nuo 1986 m. dirba ir dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete
Nuo 1998 m. Bendrosios chirurgijos klinikos vadovas
1992 m. apginta daktaro disertacija, suteiktas mokslinis daktaro laipsnis
2006 m. įgytas Profesoriaus pedagoginis vardas  
Nuo 1996 m. Europos chirurgų draugijos narys
Nuo 1998 m. Europos virškinamojo trakto chirurgų draugijos narys
2006-2008 m. Kauno krašto chirurgų draugijos prezidentas 
Stažavosi Lenkijoje, Vengrijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Mokslinio darbo sritis – chirurginės agresijos ypatumai ir jos prevencija senyviems pacientams (klinikiniai ir morfologiniai tyrimai).
Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Intuityvus valgymas – svorio nuo... smegenų metimo programa

    Kalbėti apie valgymo sutrikimus žmonėms sunku, net jaučiama gėda. Juk, regis, visi tai turime mokėti. Tačiau intuityvaus valgymo konsultantė, tinklaraščio taikasumaistu.lt autorė Ingrida Augutė tikina, kad nieko gėdingo nėra. Tokius sunkumus patiriančiųjų yra daug ir ragina apie tai kalbėti su aplinkiniais, specialistais. Nes ...

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Wuhano dienoraščių“ autorė: valdžia mane vertina kaip priešą

    Kinų autorė Fang Fang (pasiturinčių intelektualų šeimoje gimusios rašytojos tikrasis vardas yra Wang Fung) susidūrė su šiurkščia valdžios reakcija dėl publikuotų dienoraščių, kuriuose buvo aprašytas gyvenimas Wuhane ankstyvomis koronaviruso protrūkio dienomis. Tačiau moteris laikosi savo ir t...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica