Vargas dėl kilogramų
Viktoras sako visada buvęs apkūnokas - svarstyklės nerodydavo žemiau šimto dvidešimties. Žinodamas apie antsvorio sveikatai sukeliamus padarinius, profilaktiškai tikrindavosi cukraus kiekį kraujyje, kol vieną dieną buvo įrašytas į sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gretas.
Viktoras – gydytojas, tad sako raginti sportuoti, laikytis dietos jo nereikia – žino apie galimas ligos pasekmes ir komplikacijas. Vis dėlto žinių ir sąmoningumo čia nepakanka.

„Skrupulingai stebiu savo būklę. Domiuosi, kaip veikia vaistai, kaip reguliuoti jų dozes. Nuolat konsultuojuosi su mane prižiūrinčia gydytoja. Pasitikiu ja, tačiau ir pats daug išmanau, todėl žinau, ko paklausti ir į ką atkreipti dėmesį“, - tikina pašnekovas. Jam cukraus lygį pirma bandyta reguliuoti geriamaisiais medikamentais, šiems nepasiteisinus, leidžiamaisiais vaistais. Štai numalšinti alkį - prilygsta tikram „meškos sutramdymui“. Mat sveikatos būklė kaip mat paūmėja, jei išeinama iš griežtos dietos rėmų, grįžta ir sunkiai pamesti kilogramai.
 
„Dėl diabeto jaučiu nuolatinį alkį, bet privalu skrupulingai laikytis dietos. Įsivaizduokite, susirenka prie šventinio stalo draugija, visi valgo, o tau belieka tik seilę varvinti. Neįmanoma vienam kompanijoje savęs šitaip suvaržyti. Suvalgai ir torto, ir kitų saldumynų... Visa tai iškart atsiliepia, - tikina vyras. - Buvo pavykę per tris mėnesius atsikratyti trisdešimties kilogramų. Cukraus kiekis iškart susireguliavo, bet neilgam. Kilogramai tirpo ne nuo sporto. Buvau kamuojamas depresijos, dėl to praradau apetitą, tirpo ir kilogramai...“ - pasakoja Viktoras.
 

L.S. skaičius
120
- tiek tūkst. žmonių Lietuvoje serga diabetu. Skaičiuojama, kad dar tiek pat apie ligą kol kas nieko nežino.
 

Į ligos kontrolę įtraukta šeima
Kad diabetas nevaržytų kasdienybės, šiaulietis sako prie jo prisitaiko šeimos nariai. Sočiai valgyti nuolatos alkio kamuojamo vyro akivaizdoje nedrįsta ir artimiausi bičiuliai.
„Namuose gaminamas vienas bendras patiekalas, kad tiktų visiems. Stengiamasi, kad tai visų pirma atitiktų mano ligos padiktuotam meniu. Jei šeima manęs nepalaikytų, reguliuoti cukraus kiekį būtų neįmanoma“, - įsitikinęs pašnekovas, su diabetu bandantis susidraugauti jau aštuonerius metus.
 
Tiesa, Viktoras - ne vienintelis artimųjų gretose sergantis diabetu. Juo serga sesuo, brolis, taip pat ir dėdė. Anot jo, pasidalintas vargas mažėja, taigi ir suvaldyti ligą, kai yra bendraminčių ratas, psichologiškai lengviau.
„Dalinamės savo gydymo įžvalgomis, palaikome vienas kitą“, - kalba jis.

---

 
Interviu su specialistu
Šiaulių centro poliklinikos gydytoja endokrinologė Jelena Vainikonytė-Krištaponė:

- Diabetu sergantys pacientai neretai skundžiasi, kad nepavyksta susidoroti su alkiu. Kaip tai susiję?
- Tai vienas cukrinio diabeto požymių. Ląstelės su maistu gautą gliukozę naudoja kaip energijos šaltinį. Tačiau šiam procesui užtikrinti reikalingas insulinas, kuris gliukozę padeda pernešti į ląsteles. Jei organizme insulino pasigamina nepakankamai arba išsivysto atsparumas jam, ląstelės nėra aprūpinamos gliukoze ir žmogui stinga energijos. Tuomet galimas nuolatinis alkio jausmas, žmogus jaučiasi labiau pavargęs nei įprastai. Be to, sergant antro tipo cukriniu diabetu, ligos ištakose neretai kraujyje nustatomas padidėjęs insulino kiekis, kuris skatina didesnį alkio jausmą.
 
- Diabetas dar vadinamas šių laikų maru. Kas sąlygoja, kad taip išaugo sergamumas šia liga?
- Pagrindinės priežastys yra populiacijos senėjimas, netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas. Žmonės mažiau juda, dažniau keliauja automobiliais, mažiau sportuoja, taip pat įtakos turi vis populiarėjantis mechanizuotas, automatizuotas darbas, kuris reikalauja mažiau fizinių pastangų. Skaičiai gana grėsmingi. Šiuo metu Lietuvoje serga apie šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių. Tiesa, dar tiek pat apie ligą kol kas nieko nežino.
 
- Yra požymių, išduodančių, kad reikalinga pasitikrinti?
- Pirmo tipo cukrinį diabetą, kuriuo serga apie dešimt procentų šios ligos kamuojamų pacientų, aptikti nėra sudėtinga. Jiems pasireiškia troškulys, gausus šlapinimasis, kūno svorio mažėjimas, padidėjęs nuovargis, regėjimo sutrikimai. Šiuo tipu dažniausiai serga liekni, jauni iki 40 metų amžiaus žmonės. Tačiau liga gali pasitaikyti ir vyresniems. Sudėtingiau aptikti antro tipo cukrinį diabetą, kuris nustatomas net apie devyniasdešimt procentų visų sergančiųjų šia liga: simptomai panašūs kaip sergant pirmo tipo cukriniu diabetu, tik jie nebūna tokie ryškūs. Be jau išvardintų ligos požymių, taip pat galimas galūnių tirpimas, dilgčiojimas, sausa, niežinti oda, lytinių organų grybelinė infekcija, blogiau gyjančios žaizdos. Tiesa, šis ligos tipas dažniausiai būna tylus, neretai sergantieji jokių simptomų nejaučia. Dėl šios priežasties 20–50 procentų atvejų diagnozė nustatoma išryškėjus cukrinio diabeto komplikacijoms: akių, inkstų, nervų pažeidimams, kraujagyslių ligoms.
Turintiems cukrinio diabeto rizikos veiksnių, patartina kreiptis į šeimos gydytoją kartą per metus. Gydytojas atliks gliukozės tolerancijos mėginį. Jei mėginio rezultatai neperžengia normos, tyrimą reikėtų pakartoti po trejų metų. Jei cukrinio diabeto rizikos veiksnių nėra, pasitikrinti reikėtų nuo 45-erių metų amžiaus.
 
- Kaip progresuoja negydomas diabetas? Kokių sveikatos padarinių gali sukelti?
- Labai svarbu neuždelsti ir laiku atlikti tyrimus, nes savalaikė diagnostika lemia geresnę ligos kontrolę bei padeda išvengti negrįžtamų ligos pokyčių: pavėlavus galimos cukrinio diabeto komplikacijos – kraujagyslių, periferinės bei autonominės nervų sistemos pakenkimas. Neretai, komplikacijos nustatomos šios ligos ištakose, todėl delsimas pacientui gali kainuoti labai brangiai.


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!