- Baimindamiesi kovido žmonės nukelia vizitus pas gydytojus – kokių būklių pacientų sulaukiate? Kodėl svarbu laiku patekti pas gydytoją sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis?
- Vyresniems žmonėms, kurie jau serga širdies ar kraujagyslių ligomis, būtina nuolatinė priežiūra. Tokie asmenys privalo laikytis iki šiol gautų šeimos gydytojo ar kardiologo nurodymų, nuosekliai vartoti paskirtus vaistus, o pablogėjus savijautai ar atsiradus naujiems simptomams nebijoti kreiptis pagalbos. Kiekvienas paūmėjimas yra rizikingas, jis gali gerokai pabloginti gyvenimo kokybę, sutrumpinti išgyvenamumą, gali prireikti ilgesnės hospitalizacijos.
Todėl nemažai sulaukiame ligonių, kuriems paūmėja lėtinės ligos. Mat turintys širdies ar kraujagyslių ligų dažnai serga ir lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, cukriniu diabetu, turi širdies ritmo sutrikimų, neretai ir lėtines plaučių ligas. O visa ši puokštė, lydima širdies nepakankamumo paūmėjimo, reikalauja ilgalaikio stacionaraus gydymo. Šie pacientai koronaviruso infekcijos metu turi ir didesnę ūminių kardiologinių ligų – miokardito, ūminio miokardo infarkto, plaučių arterijų tromboembolijos – tikimybę.
 
- Ar padaugėjo ūminio miokardo infarkto atvejų?
- Karantino laikotarpiu ir jam pasibaigus stebima besikreipiančių dėl ištikusio ūminio miokardo infarkto mažėjimo tendencija. Europos kardiologų draugija paskelbė, kad pandemijos metu stacionarizuota iki penkiasdešimt procentų mažiau pacientų dėl miokardo infarkto, palyginti su ankstesniais metais. Šis mažėjimas slepia dėl negydyto infarkto išaugusį mirtingumą namuose arba ženkliai blogesnę sveikatos būklę, kai pacientas pavėluotai kreipėsi pagalbos į gydytoją, o ligoninėse esančių pacientų mirštamumo rodikliai taip pat smarkiai išaugo. Noriu priminti, jog įvykus miokardo infarktui, pacientui būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, kad per keturias šešias valandas būtų atverta užsikimšusi kraujagyslė. To nepadarius įvyksta negrįžtami pokyčiai širdies raumenyje, formuojasi nekrozė, vėliau randas, progresuoja širdies nepakankamumas.
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje miokardo infarktu sergantiems pacientams, kuriems nustatyta COVID-19 liga, visa laiką buvo taikomas neatidėliotinas širdies kraujagyslių intervencinis gydymas. Pacientai su infekcijos požymiais gydomi atskirai nuo nesergančių COVID-19 infekcija pacientų. Todėl pagrindo nerimauti, kad medicinos pagalba nebus suteikta laiku, tikrai nėra. Skatinu nepamiršti ir dar kartą įsidėmėti gresiančio miokardo infarkto simptomus: skausmą širdies plote, kartais visoje krūtinėje ar skrandžio projekcijoje, užtrukusį ilgiau kaip dvidešimt minučių, dažną širdies pulsą, dusulį, sąmonės pritemimo epizodus. O jei dar yra tokie rizikos veiksniai, kaip antsvoris, arterinė hipertenzija, rūkymas, dislipidemija, cukrinis diabetas, būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.
 
- Kokių bėdų COVID-19 infekcija kelia kraujotakos sistemai? Į ką atkreipti dėmesį persirgusiems ar sergantiems šia infekcija?
- Jaunesniems, nesergantiems širdies ar kraujagyslių ligomis, COVID-19 gali sukelti širdies raumens uždegimą – miokarditą. Tai dažniausia komplikacija, galinti lemti ir širdies nepakankamumą, ir įvairiausias aritmijas. Stebėtas nemažas ir trombembolijų dažnis.
Vyresnio amžiaus bei širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms dažniau nustatomas ūminis išeminis sindromas, širdies ritmo sutrikimai, trombembolinės komplikacijos ir širdies nepakankamumo paūmėjimai. Miokardo pažaida COVID-19 infekcijos atveju susijusi su didesne širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų rizika bei blogesnėmis klinikinėmis išeitimis. Šios ligos metu ne tik vyksta tiesioginis širdies raumens pažeidimas, bet dėl masyvaus uždegiminių veiksnių išsiskyrimo ir padidėjusio krešėjimo faktorių aktyvumo, formuojasi krešuliai, galintys užkimšti plaučių, širdies smulkiąsias ar kitas kraujagysles.
Šiandien jau kalbama apie dar vieną naują patologiją, tai yra post-covid sindromą, kai ligos sukelti simptomai išlieka daugiau nei tris mėnesius. Jam būdingas užsitęsęs didelis nuovargis, dėl kurio pacientai iš dalies nebegeba atlikti kasdienių darbų, išliekantis dusulys, sąnarių, galvos skausmai, kosulys. Atsigaunant po ligos rekomenduojama pamažu didinti nors ir lengvą kasdienį fizinį aktyvumą, stiprinti organizmą. Rekomenduojame gerai pailsėti ir išsimiegoti, maitintis sveiku kaloringu baltyminiu maistu, būti gryname ore. Jeigu ramybės būsenoje arba nuo minimalaus fizinio krūvio pasunkėja dusulys, atsiranda permušimai, neritmiško širdies plakimo epizodai, sunkumas krūtinėje, būtina kreiptis į specialistus.
Nepaisant to, kokius simptomus patyrė COVID-19 liga persirgęs pacientas, rekomenduojama šeimos gydytojo konsultacija, kad būtų įvertinta paciento kardiovaskulinė sistema, išmatuotas arterinis kraujo spaudimas, įvertintas širdies susitraukimų dažnis, atlikta elektrokardiograma. Radus pakitimų privalu pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu, atlikti širdies ultragarsinį ir kitus tyrimus.
 
- Kokią žinią norėtumėte perduoti pacientams?
- Noriu akcentuoti, kad pastebėjus kardiologinius simptomus nelauktų ir kreiptųsi į gydytoją. Miokardo infarkto ir insulto rizika gerokai viršija užsikrėtimo COVID-19 riziką. Taip pat svarbu reguliariai laikytis gydytojo rekomendacijų, vartoti paskirtus vaistus ir atlikti suplanuotus ar paskirtus sveikatos patikrinimus. Pandemija greitai nesibaigs, o kardiologinės paslaugos šiuo metu teikiamos – tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės. Svarbu viską atlikti laiku – kad uždelsus nereikėtų spręsti problemų ir gydyti komplikacijų dėl ligų, kurios nebuvo tinkamai gydytos ar išvis negydytos. Pagerėjus epidemiologinei situacijai gali išaugti pacientų, kurie dėl tam tikrų priežasčių negalėjo gauti medicininių paslaugų, srautas. Dalies besikreipiančiųjų būklės dėl sutrikusios lėtinės ligos kontrolės bus sudėtingesnės ir jiems gali nepakakti vien konsultacijos ar vaistų. Prireiks ir gydymo ligoninėje.  

---

 
Dosjė
2000 m. baigė Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultetą.
Kauno Medicinos Universiteto Klinikose baigė vidaus ligų rezidentūrą ir  kardiologijos rezidentūrą.
2006 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją.
Stažavosi Belgijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje.
Nuo 2005 m. – gydytoja kardiologė Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, nuo 2017 m. – II kardiologijos skyriaus vedėja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!