- Radiologijos skyriuje gausu įspėjamųjų ženklų. Ar daug apšvitos kliūna ir pačiam specialistui? 
- Tie ženklai čia yra ne šiaip sau. Jie žymi, kad yra šaltiniai, kurie susiję su jonizuojančia spinduliuote. Todėl atliekama stebėsena, registruojamos gautos apšvitos dozės. Profesinės apšvitos stebėsena – viena radiacinės saugos priemonių. Jos tikslas – įvertinti darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ar jų aplinkoje, išorinės ir vidinės apšvitos dozes, ir, remiantis gautais rezultatais, padėti sukurti saugias darbo sąlygas, nustatyti, ar jau naudojamos radiacinės saugos priemonės yra pakankamos. Dozimetrai keičiami ir nuskaitomi kas tris mėnesius, o intervencinės radiologijos ir kardiologijos srities gydytojams – kas mėnesį.
 
- Esate Lietuvos ultragarso asociacijos valdybos pirmininkė. Tarp organizacijos deklaruojamų tikslų nurodomas ir „ekologiškų tyrimų“ propagavimas. Kas turima omenyje? 
- Ultragarsiniai tyrimai yra labiausiai aplinką tausojantys, mažiausią žalą žmogaus organizmui bei gamtai sukeliantys radiologiniai tyrimai. Iš visų radiologinių tyrimų jie sunaudoja mažiausiai energijos, papildomos priemonės tyrimui atlikti taip pat yra aplinką tausojančios - vandens pagrindu pagamintas želė, popierius. Palyginti su kitais radiologiniais tyrimais, ultragarsinės diagnostikos metu nenaudojami sunkieji metalai, radioaktyviosios medžiagos ir po tyrimo atlikimo nėra likutinių cheminių ar radioaktyvių medžiagų, kurios galėtų kenkti aplinkai, tiriamajam ar jį supantiems žmonėms. Tai yra aplinkai ir žmogui „draugiška“ diagnostika.  
 
- Jūsų mokslinių darbų objektas – skydliaukės vėžys. Kokia buvo jūsų tyrimų įtaka supratimui apie šią ligą?
- Prieš du dešimtmečius pradėjome daryti ultragarsu kontroliuojamas biopsijas, rinkome doktorantūrai medžiagą. Pamatėme, kad to vėžio yra pakankamai nemažai. Skydliaukės vėžiai kaip ir prostatos imti skirstyti į kliniškai reikšmingus ir nereikšmingus. Dabar vidutiniškai diagnozuojama apie trys šimtai penkiasdešimt piktybinių navikų per metus. Praėjusio amžiaus pabaigoje, kai pradėjau mokslinę veiklą, buvo apie šimtas penkiasdešimt. Vėliau prasidėjo pikas, ėmėme daugiau mėginių, išaugo ir bendra sergamumo statistika. Tuo metu tai vyko visame pasaulyje. Ne žmonės pradėjo daugiau sirgti, bet pagerėjo ligos diagnostika. Jeigu krūtims, pavyzdžiui, yra mamografijos, prostatai – magnetinis rezonansas. Ultragarsas – aukso standartas skydliaukės tyrimui. Juo kontroliuojamos biopsijos padeda patvirtinti arba paneigti piktybinę ligą. Jokiais kitais gydymo metodais to nenustatysi.
Skydliaukės vėžio diagnostika tapo mano kasdieniu darbu, kurį įvaldžiau puikiai. Todėl drąsiai dalinuosi profesiniais įgūdžiais bei žiniomis su kolegomis apie pirminę skydliaukės vėžio diagnostiką ir šios ligos atkrytį. Šiuo metu su NVI kolegomis mokslininkais bandome identifikuoti molekulinį įrankį, kuriuo ikioperaciniu periodu būtų galima identifikuoti vieną skydliaukės navikinių būklių - folikulinę neoplazmą. Dvidešimt penkerius metus dirbu NVI, kitos darbo vietos nesu turėjus, esu senbuvė ir puikiai žinau, nuo ko prasideda piktybinių navikų abėcėlė. 
 
- Skydliaukės vėžys – asimptominė liga, pats sergantysis jos dažniausiai nejaučia. Kaip pacientui nepažinią ligą nustato gydytojas?
- Nereikėtų dėl to gąsdintis. Skydliaukės vėžys pats geriausias savo eiga. Jeigu Dievas davė bėdą, tai pačią geriausią, kokia gali būti. Mirštamumas nuo skydliaukės vėžio yra artimas nuliui. Jis formuojasi daugybę metų, augimas yra lėtas. Radiologas mato skydliaukės mazgus, pakeitimus, kuriuos reikia atpažinti kaip grybus. Kuris turi piktybiškumo požymį, kuris leidžia atpažinti tą piktybinį mazgą. Jie tokie labiau išplaukę, kartais net intuityviai jauti, kurio mazgo mėginį imti, o kurio ne. Žinoma, remiamės ne nuojauta, o tyrimo protokolo nustatytomis instrukcijomis. Atsakomybė didelė. Skydliaukėje paprastai būna ne vienas ir ne du, o dešimtys mazgų. Dabar jeigu iš vieno paimsi, nustatysi, kad jis yra gerybinis, o tas piktas liks neatpažintas. 
 
- Būsimi rezidentai noriai renkasi radiologiją. Kodėl, jūsų manymu, ji tokia populiari?
- Priežastis, panašu, informacinių technologijų sąsajos su radiologinių tyrimų atlikimu bei tyrimų interpretacijų galimybėmis. Gydytojui radiologui kai kuriems tyrimams vertinti reikalingas tik greitas internetas ir atitinkamos programos kompiuteryje, leidžiančios matyti tyrimų vaizdus. Tokiu atveju darbo vietos adresas tampa nebesvarbus ir gydytojai gali dirbti būdami namuose ar kitose šalyse. Šių dienų pasaulio žmones tai itin domina.
 
- Vis užsimenama, kad šiandien sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas ateityje gali palikti gydytojus radiologus be darbo...
- Manau, kad sunerimti kol kas nėra priežasčių, Gydytojo – žmogaus – darbo nepakeis, nes dabar dirbtinio intelekto įrankiai yra kuriami spręsti palyginti siauras užduotis, todėl toks tipas dirbtinio intelekto yra vadinamas Artificial Narrow Intelligence, jeigu norime pasiekti žmogaus intelektą, tai reikėtų sukurti Artificial General Intelligence, kas šiai dienai nėra įmanoma, nes tokio intelekto apmokymui reikėtų kompiuterius išmokyti begalinį skaičių scenarijų.
 
- Juk ne visas jūsų laikas tenka medicinai. Kuo užsiimate užvėrusi ligoninės duris?
- Manysite, kad juokauju. Bet mano kolegos supras - praveriu kitas klinikos duris, bet laiko geroms knygoms ir klasikinei muzikai randu visada. 

---

 
Dosjė
Skydliaukės mazgų ultragarsu kontroliuojamų biopsijų pradininkė Lietuvoje.
1992 m. baigė medicinos studijas Kauno medicinos akademijoje (dabartinis LSMU).
2002 m. Vilniaus universitete apsigynė daktaro disertaciją iš skydliaukės mazgų ultragarsu kontroliuojamų biopsijų nustatant skydliaukės vėžį.
2008 m. habilitacijos procedūra tema „Skydliaukės vėžys Lietuvoje sergamumo ir diagnostikos sąsajos“.
Nuo 1994 m. gydytoja radiologė NVI.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!