Gydė hormoniniais preparatais
Kaip tik Krono ligą Janas kaltina tuo, kad geriausius gyvenimo metus – „vyro pačiame jėgų žydėjime“ – jam teko praleisti vengiant žmonių ir pernelyg toli neatitolstant nuo sanmazgo. Pašnekovui vėrėsi dvylikapirštės žarnos opos, kankino skausmai, vyras dažnai vėmė ir negalėjo valgyti. O po to, kai kreipusis į gydytojus jam prireikė atlikti skrandžio sulčių tyrimą, prasidėjo karščiavimas ir nuolatinis viduriavimas („nors gal tai visai ir nesusiję su skrandžiu“, ‑ gūžteli Janas).
 
Prasidėjo aktyvus gydymas: hormonai, nuskausminamieji... „Niekas nepadėjo, tik veidas ištino: pats vaikščiojau perkaręs ir distrofiškas, o veidas kaip mėnulėlis. Tuomet gydytojai jau net siūlė man įdėti stomą, – pripažįsta Janas, – bet šios minties atsisakiau. Bijojau pasiduoti ir paskelbti save invalidu visam laikui. Tačiau atsitiko taip, kad 2002-aisiais nuo Krono ligos išsivysčius žarnyno nepraeinamumui mane teko skubiai operuoti, ir tik stoma tą dieną galėjo išgelbėti mano gyvybę. Šiandien galiu pasakyti, kad operacija ne tik gyvybę išgelbėjo, bet ir dar daugiau – sugrąžino man patį gyvenimą. Mano nežinojimas, išankstiniai nusistatymai ir baimės lėmė, kad situacija taip pablogėjo, kad prireikė skubios operacijos.“
 
Deja, jei nespecifinį opinį kolitą galima chirurginiu būdu išgydyti, Krono ligos – ne. Ji tęsis, net jei pažeistas žarnyno fragmentas bus pašalintas. Literatūra kalba apie tai, kad per dvejus metus po operacijos net 80 proc. pacientų iškyla būtinybė padaryti antrąją, o po antrosios iš žarnyno mažai kas belieka. „Aš ir pasilikau sau dvejus metus, – prisipažįsta Janas. – Surašiau veiksmų planą, ką padaryti, kaip aprūpinti šeimą ir vaikus, kad jiems netrūktų bent jau būtiniausių dalykų, kai manęs nebeliks.“
 
Padėjo biologinė terapija
Ir tuomet, 2005 m. gruodį, Janas susipažino su vadinamąja biologine terapija: uždegiminėms žarnyno ligoms gydyti skirtu vaistu, kurio sudėtyje yra antikūnai prieš naviko nekrozės faktorių – pelės ir žmogaus.
 
„Iš pradžių pirmoji infuzija, po dviejų savaičių – antra, po keturių – trečia. Ir jei yra teigiamas poveikis, tada infuzija kas du mėnesius, – pasakoja gydymo eigą estas. – Nuo tol nuolat „varvinuosi“. Turiu be galo ilgą nuolatinio šio vaisto vartojimo patirtį. Tai tapo gyvenimo dalimi: visuomet privalau pasirūpinti, kad vaistų atsargos būtų tuomet, kai man jų prireiks.“
 
Daugiau operacijų neprireikė
Neužilgo po mūsų pokalbio „Zoom“ platformoje Jano laukia šiek tiek jubiliejinė – 75-oji – infuzija. „Antrosios operacijos, susijusios su žarnyno rezekcija, man taip ir neprireikė, – nepraleidžia progos pasigirti man Janas. – Kai tik prasidėjo lašinės, pradėjau jaustis geriau. Pažiūrėk į mane: ne iš karto suprasi, kad sergu. Žinoma, negalima sakyti, kad esu sveikas žmogus.
 
Dėl sutrumpėjusio žarnyno išmatos iki galo nesunormalėjo: į tualetą reikia eiti penkis šešis kartus per dieną. Yra avitaminozė. Kartais yra spazminiai skausmai. Tačiau tai yra smulkmenos gyvenime, palyginti su tuo, kas buvo anksčiau. Manau, kad gyvenu labai gerai. Skaičiavau dvejus metus, bet praėjo 17. Aš gyvenu aktyvų gyvenimą ir esu naudingas ir savo šeimai, ir savo visuomenei.“
 

---

Interviu su specialistu
LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. dr. Gediminas Kiudelis

- Kalbama, kad Krono liga – tai civilizacijos liga. Kokią vietą užimame tarp kitų šalių pagal sergamumą?
- Galiu pasakyti, kad per paskutinius 20 metų sergamumas Krono liga Lietuvoje padidėjo 3,5-4 karto. Ji plinta sparčiai, sergame maždaug panašiai kaip Vidurio Europos šalys – Slovakija, Lenkija, net kai kurie Vokietijos regionai... Bet du tris kartus mažiau nei Skandinavijos šalyse ar Vakarų Europoje – ten susirgimų šuolis buvo pradėtas stebėti maždaug prieš 40 metų, o mūsų šalyje gyvenimo būdo tendencijos keitėsi vėliau. Iki 90-ųjų neturėjome nei ploviklių, nei valiklių, o ir higienos standartai buvo kitokie. Hiperhigiena nėra blogas dalykas, ji visiškai pakeitė infekcinių ligų plitimo tendencijas, bet mainais gavome Kroną ir kitas autoimunines bei alergines ligas. Keičiasi ir žmonių žarnyno mikrobiota, ypač tų, kurie gimė jau po 90-ųjų. Galimai jų mikrobiota yra šiek tiek skurdesnė. Yra ir genetinė predicpozicija, tam tikros genų mutacijos, lemiančios imlumą toms ligoms.
 
- Kas gi atsitinka su žarnyno mikrobiota, Krono liga jau sergant?
- Yra daug tyrimų, įrodančių, kad sergančiųjų Krono liga mikrobiota labai skiriasi nuo sveikų žmonių. Skiriasi įvairių bakterinių štamų kiekio procentinė sudėtis. Įsivaizdavimui, žarnyne yra per tūkstantis įvairiausių rūšių bakterijų. Yra dar virusai, plius dar ir natūralūs mūsų „sugyventiniai“ pirmuonys... Ištyrus visas rūšis, matyti dideli skirtumai tarp jų sudėties – vienų gali būti daugiau, kitų mažiau nei sveikų žmonių žarnyne. Kitų štamų gali išvis nebūti, o tokių, tarkim, kaip firmicutes, atrandama labai daug.
Galima išskirti tam tikrus dėsningumus, tik visa bėda su tais mikrobiotos tyrimais, kad kol kas, net užfiksavę tam tikrus skirtumus, neturime būdų, kaip tą mikrobiotą koreguoti.
 
- Vadinasi, negelbėja ir taisyklinga, ląstelienos prisotinta, mityba?
- Įrodyta, kad valgant daug skaidulų, žarnyno mikrobiota yra gerokai turtingesnė. Tačiau, susirgus Krono liga, grįžtamumo jau nėra. Įrodymų, kaip mityba gali keisti Krono ligos eigą, irgi mažai. Tą sunku padaryti – įrodyti klinikiniais tyrimais, kad vienaip ar kitaip maitindamasis, žmogus gavo pagerėjimą. O štai išvengti Krono ligos, maitinantis sveikiau, yra daug šansų. Visas sveikos gyvensenos propagavimas niekur nedingsta, tiesiog ta įtaka nėra tokia jau didelė. Nebent rūkymas – jis akivaizdžiai susijęs su didesne rizika susirgti Krono liga. Jis įrodytas aiškiai ir tvirtai, o visi kiti rodikliai labiau hipotetiniai.
 
- Kaip ilgai trunka Krono ligos diagnozavimas?
- Jei simptomai klasikiniai – viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai, – daugeliu atvejų trunka keletą mėnesių. Simptomai turi šiek tiek užtrukti, mes net nepradedam daryti žarnyno tyrimų, jei neturime simptomų trukmės daugiau nei keturios savaitės. Standartiškai atliekami kraujo tyrimas, išmatų tyrimas. kraujo tyrime žiūrime mažakraujystės, padidėjusio C reaktyvaus baltymo, kuris atspindi uždegimą, išmatose – padidėjusio kalprotektino, rodančio, kad žarnyne yra aktyvus uždegimas.
O tada jau pagrindinis tyrimas – žarnyno kolonoskopija, ir Krono ligos atveju dar būtinas radiologinis tyrimas, nes gali būti pakitimų ir plonojoje žarnoje: kompiuterinė tomografija arba magnetinis žarnyno rezonansas.
 
- Kokie naujausi vaistai Krono ligai gydyti prieinami Lietuvoje?
- 2005-aisiais Lietuvoje pradėtas naudoti infliksimabas, pirmasis biologinės terapijos vaistas. Tai sintetiniai antikūniai prieš svarbų uždegiminį citokiną – tumuro nekrozės faktorių. Sergant Krono liga, šio citokino gamyba būna itin suaktyvėjusi. Taigi vaistai jį blokuoja. Tačiau tokios biologinės terapijos efektas siekia tik apie 50-60 proc. O tokių vaistų, kurie sukeltų ilgalaikį ligos atoslūgį geresniu procentu, tiesiog nėra.
Nuo tol atsirado ir naujesnių vaistų, toliau pažengusių į priekį – daliai pacientų infliksimabas neveikia, daliai praranda veiksmingumą. Galėčiau paminėti su tuo pačiu veikimo mechanizmu adalimumabą, o paskui jau kito mechanizmo biologinė terapija, kai antikūniai blokuoja jau kitus interleukinus, – ustekinumabas, anti-integrinai- vedolizumabas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!