- Vis kartojate, kad tai paskutinė knyga, turite planą, kuo dabar užsiimsite?
- Gulėsiu po medžiais ir žiūrėsiu į dangų. To niekada nedariau. Kodėl? Vis nelikdavo laiko. Kviečia skaityti paskaitas, dar laukia ir knygos pristatymas. Man dar taip niekada nebuvo, kad neturėčiau ką veikti. Ką nors susirasiu, tik kol kas dar sunku įsivaizduoti. Bet, kaip aš sakau, viskas vyksta pagal tėkmės dėsnį - eina nustatyta tvarka. Svarbu jos negriauti.
Žinau, tokių žmonių, kurie išeina į pensiją visai tam nepasiruošę ir tuomet prasideda įvairūs širdies skausmai, permušimai, kitos sveikatos bėdos. Bet man tai negresia. Dvejus metus, kol rašiau šią knygą, dirbau, nors daugelis sako, kad pensininkai nedirba. Keldavausi numatytu laiku, tris valandas prie kompiuterio, po to pertraukėlė ir vėl dvi valandas dirbau. Teko daug ko atsisakyti, todėl ir sakau, kad tai - mano paskutinė knyga. Norisi išbandyti naujų dalykų.

- Knygos „Kitokiu žvilgsniu“ pavadinimas intriguoja. Apie ką ji?  
- Norėjau į viską pažvelgti ne kaip gydytojas, bet kaip žmogus, pasinaudodamas naujausiais mokslo laimėjimais kvantine fizika, holografijos virpesių-rezonanso dėsniais, paskutiniaisiais DNR atradimais. Tai mane verčia visai kitaip pažiūrėti tiek į mediciną, tiek ir į žmogų. Juk norim to ar ne, žmogus yra tarp dangaus ir žemės, energetinė būtybė.
Yra nemažai naujų dalykų. Vienas įdomesnių - JAV įsikūręs Širdies matematikos institutas, kurio mokslininkai atrado paprastus metodus, kuriais galima apskaičiuoti, kaip veikia žmogaus energetiniai laukai. Pasirodo, kad širdis yra antros smegenys. Ir ne protas valdo širdį, o širdis valdo protą. Mokslininkai įrodė, kad emocijos vis dėlto kyla širdyje. Kai žmonės sako: mano širdis jaučia, pyksta, kankinasi, tai - teisinga.
Man, kaip gydytojui, daug metų žiūrėjusiam į širdį, ji buvo operacijos objektas, kaip sakote, raumens gabalas... Bet dabar rūpi ne tik jos anatomija. Ne veltui liaudis sakė, kad teisingiausi sprendimai priimamai protu ir širdimi. Taigi knygoje grįžtu prie to, kas buvo žinoma vedose, liaudyje, mistikoje, ezoterikoje, bet anksčiau prie to nebuvo mokslinio priėjimo. Dabar yra.
Skirtingai nuo Rytų medicinos, vakarietiškoji į žmogų žiūri daugiau kaip į fizinį objektą ir gydo jį tik fizinėmis priemonėmis: vaistais, operacijomis. Rytų medicinos požiūris holistinis: žmogus yra kūnas, protas ir dvasia-siela.
Manau, kad šiuolaikinė medicina turi pripažinti, jog yra ir energinė-dvasinė medicina. Žinoma, yra posakis: „sveika siela sveikame kūne“, bet siela yra aukščiau, vadinasi, pirmiausia turi būti sveika siela, o tik tada sveikas kūnas. Rytų medicinos pasakyme, kad visos ligos prasideda nuo galvos, yra daug tiesos. Nesakau, kad visos ligos gimsta galvoje, bet mintys apie jas turi įtakos ligų eigai.
 
- Ką turite omenyje?
- Pavyzdžiui, du ligoniai, patyrę kaulų lūžius. Vienas jų supranta, kad nieko negali pakeisti ir nėra reikalo ką nors kaltinti. Jis tiesiog tiki, kad viskas bus gerai: pasveiks, vėl vaikščios. Kitas gi keikia visą pasaulį, yra piktas. Jų abiejų gijimas bus labai skirtingas. Optimistas sveiks greičiau. Tą patį galima pasakyti ir apie maldas. Tiesa, šiuolaikiniai medikai vis dar bijo kalbėti apie mantrų, maldų, meditacijos įtaką. Bet jau atlikta nemažai mokslinių darbų, kuriuose įrodyta, kad žmonių, už kuriuos kas nors meldėsi, visi fiziologiniai rodikliai buvo kur kas geresni. Ką tai reiškia? Kad apie maldas reikia kalbėti.
 
- Tačiau lietuviai turi tokį, galima sakyti, tautinį bruožą - pabambėti, kaip viskas blogai, net jei tam ir nėra pagrindo. Jūs gi sakote, kad jei būtume optimistai, pasveiktume kur kas greičiau? 
- Visas savo knygas baigiu optimistiškai ir kartais sulaukdavau kritikos: iš kur imti to pozityvumo, kai aplink tiek daug blogio. Priėjau prie paprastos išvados - jei nebūtų neigiamų dalykų, neatsirastų ir teigiamų. Antras dalykas, ką rašau ir naujoje knygoje, - pozityvumą moksliškai galima pagrįsti. Jei kasryt atsikėlęs tik kartosite sau, kaip viskas puiku, bet emociškai taip nesijausite, iš to nebus jokios naudos. Neužtenka mentalinio įsivaizdavimo. Turi būti ir pozityvi emocinė-fizinė bei dvasinė būsena. Tai turi „įsirašyti“ į mūsų smegenų neuronus, į ląstelių atmintį. Atlikta nemažai DNR tyrimų, kuriuose įrodyta, jog daugelis prisiminimų įsirašo į mūsų ląsteles.
 
- Jei į ląsteles įsirašo tiek blogi, tiek geri mūsų prisiminimai, tuomet donoro emocijos turėtų persiduoti recipientui...
- Chirurgai tokio klausimo neuždavinėjo, tik dirbo savo darbą. Tačiau šioje vietoje yra labai įdomių dalykų, kurie kelia nemažai klausimų. Apie juos rašau ir knygoje. Pateiksiu pavyzdį. Vokietijoje maždaug trisdešimtmetei moteriai, kuriai persodino širdį, po operacijos susiformavo nauji įpročiai. Ji pamėgo futbolą, alų... Patyrinėjus paaiškėjo, kad donoras buvo aistringas futbolo ir alaus mėgėjais. Čia jums ir atsakymas. Tokių pavyzdžių galima rasti ne vieną.
 
- Užsiminėte, jog knygą baigiate įsivaizdavimu, kokia turėtų būti ateities medicina...
- Taip. Moderni Vakarų turėtų būti sujungta su Rytų tradicine plius prijungiant ir energinę-dvasinę mediciną. Tai būtų idealu. O ateities medikas - medikas, psichologas, gali ir dvasininkas viename asmenyje. Tokie gydytojai išgydytų, būtų mažiau pacientų. Be to, istorijoje yra ir nemažai pavyzdžių, kai gydytojai buvo ir dvasininkai. O psichologu turi būti kiekvienas gydytojas. Tiesa, kai aš mokiausi, tokio dalyko nebuvo, psichologijos pagrindus įgijau lygiagrečiai besimokydamas Kūno kultūros institute.

- Esate iš tų žmonių, kurie nemoka sėdėti rankų sudėję. Jums vis reikia veiklos. Namiškiai nepriekaištavo, kad esate toks užsiėmęs?
- Čia viskas priklauso nuo požiūrio. Mano žmona medikė ir pritarė mano praktinei-mokslinei veiklai. O vaikai... Man jie niekuomet netrukdė. Mano darbo stalas visuomet buvo nukrautas knygomis ir įvairiais raštais, bet, žinote, vaikai jų niekuomet nejudindavo. Jei dirbdavau, jie visuomet žaisdavo greta. Nesuprasdavau, kai kiti sakydavo, kad vaikai trukdo. Aišku, norėjosi daugiau laiko praleisti drauge. Stengdavausi kartu sportuoti ir būti jų draugas. 
 
Apie knygą

Autorius, pasiremdamas kvantinės fizikos, holografijos virpesių-rezonanso dėsniais ir kitais mokslo atradimais knygoje kitokiu žvilgsniu populiariai kalba apie tai, kas domina kiekvieną: apie žmogų kaip Visatos dalį, apie žmogaus subtiliąsias energijas ir jų informacinę komunikaciją pradedant nuo ląstelės DNR iki globalaus lygmens, sąsajas su Visatos informaciniu-energiniu lauku, apie nesuprantamus, tačiau egzistuojančius reiškinius, apie visuotinę nelygybę ir matricas, kurios valdo mus, apie meilės ir gėrio dėsnius, proto ir širdies energijų darną, dvasingumą ir tikėjimą, apie holistinį gydymą, apimantį fizines, mentalines, emocines, dvasines sferas ir vidines nepaprastas savigydos galias.