Seksas iš neapykantos? Nei pagarbos, nei intymumo

Jurgita Ramanauskienė
2023-08-11
Kino filmuose ir meilės romanuose dažnai pateikiama intriguojanti dviejų priešingos lyties atstovų konfrontacija. Jie nekenčia, pyksta, plūsta, atstumia, niekina, o galiausiai apimti aistros puola vienas kitam į glėbį. Įtampa, kaip tiksinti bomba nešiota užantyje, sprogsta seksualine energija. O kas toliau?
Seksas iš neapykantos? Nei pagarbos, nei intymumo

Nebyli dvikova
Pasak psichoterapeutės ir pasaulyje gerai žinomos santykių ekspertės Esther Perel, erotinį troškimą kursto atstumas, paslaptis ir neprognozuojama įvykių eiga. Galbūt tai paaiškina, kodėl daugeliui patinka stebėti scenas, kai du žmonės, negalintys pakęsti vienas kito, ilgainiui atsiduria bendroje lovoje. Žiūrovams palengvėja, kai filmo ar knygos veikėjai susitaiko ir siužeto linija vainikuojama laiminga pabaiga. Psichoterapeutai ir seksologai teigia, jog realiame gyvenime seksas iš neapykantos nėra teigiamas reiškinys. Ir tam yra svarių priežasčių.
 
„Ši probleminė dinamika, deja, palaikoma populiariojoje kultūroje. Pora nesutaria ir išlaiko emocinį atstumą, o tai sukuria įtampą. Galiausiai paaiškėja, jog piktybiniu elgesiu jie gynėsi nuo jausmų, kol pasidavė aistrai, – sako sekso terapeutė iš Australijos Aleks Trkulja. – Tokie pavyzdžiai stiprina ydingą supratimą, kaip turėtų klostytis sveiki santykiai.“ Visuomenei, ypač jaunajai kartai, peršama nuomonė toleruoti toksinį elgesį. Vienas asmuo būna persekiojamas ir kenčia dėl to, tačiau vėliau, įsiplieskus meilei, pradeda galvoti, jog buvo verta kentėti. Patyčios, užgauliojimai, melas romantizuojami ar nuneigiami, nes auka jaučiasi įvertinta bei geidžiama.

 
Psichologas prof. Craig Jackson iš Birmingamo miesto universiteto (Jungtinė Karalystė) teigia, jog kai kada seksas iš neapykantos būna vienašališkas veiksmas ir mikroagresijos bei keršto forma, kitais atvejais – bendra patirtis ir net bendradarbiavimas norint laikinai sumažinti priešpriešą. „Terminas „seksas iš neapykantos“ reiškia, kad bent vienas asmuo jaučia kitam neigiamus jausmus ir nori išreikšti juos fiziniu, bet intymiu būdu“, – sako ekspertas ir priduria, jog intymumas įmanomas tik bendru sutarimu, kitaip lytiniai santykiai virsta prievarta.
 
Jis sieja seksą iš neapykantos su S.Freudo teorija, kuris manė, kad visiškai sveika jausti mylimam žmogui neigiamus jausmus, tokius kaip neapykanta, pyktis, pavydas, susierzinimas, ir teigė, kad sugulus į bendrą guolį galima nuleisti garą saugiu būdu.
 
Malonumas kančioje
Paradoksas, tačiau nekenčiamas asmuo gali atrodyti seksualiai patrauklus ir aistringas. „Į meilės guolį pastumia ne neapykanta, o dviprasmiški jausmai. Įmanoma nemėgti žmogaus ir jo geisti, – teigia sekso ekspertė iš Jungtinės Karalystės Kate Moyle. Prancūzų mokslininkai žurnale „Human Brain Mapping“ skelbia, jog lytinį potraukį lemia fiziologinės reakcijos. Tam tikros cheminės medžiagos stimuliuoja atitinkamus smegenų centrus ir sąmoningas mąstymas yra bejėgis.
 
Šiame neuromediatorių kokteilyje susiplaka adrenalinas (išsiskiria jaučiant stresą, baimę, susijaudinimą), serotoninas (lemia gerą savijautą ir laimės jausmą), dopaminas (žinomas kaip geros savijautos hormonas). „Po sekso išsiskiria dar viena porcija aktyvių medžiagų, tokių kaip estrogenas, testosteronas, oksitocinas. Šie veiksniai ne tik lemia palaimos pojūtį, bet ir palengvina stresą, patiriamą toksiškuose santykiuose“, – sako A.Trkulja.
 

Evoliucijos biologai įsitikinę, jog moteris traukia blogi berniukai. „Šiems vyrams būdingas didelis testosterono kiekis, todėl jie yra drąsūs, neretai grubūs, pasitiki savimi ir gauna ko nori. Jie gali būti maištingi ir emociškai nepasiekiami“, – psichologas prof. Michael Cunningham iš Luisvilio universiteto (JAV) piešia moterims patrauklų jauko paveikslą. Anot santykių tyrinėtojos Marisos Cohen, blogi berniukai gali būti narciziški (su teisės jausmu ir grandioziniu požiūriu į save), makiaveliški (ciniški, linkę išnaudoti kitus), psichopatiški (elgiasi antisocialiai ir impulsyviai).
 
Į toksiškus santykius dažnai patenka moterys, kurioms užgniaužtas pasipriešinimas ir įskiepytas nuolankumas. „Jei vaikystėje buvo nuslopinti natūralūs poreikiai, mergaitė auklėta būti maloni ir paklusni, suaugusi gali pasirikti partnerį, kuris išreikš jos vidinį maištininką. Traukia kitų žmonių savybės, kurių neturime, o norėtume turėti, pavyzdžiui, laisvės jausmas, nepriklausomybė, tvirtybė“, – sako psichologė ir knygos „Smart Girls in the 21st Century“ bendraautorė dr. Robyn McKay.
 

Pasak sociologės, klinikinės seksologės dr. Sarah Melancon, kai norime, ko negalime turėti, troškimas auga eksponentiškai. „Moterys viliasi, jog kada nors pakeis emociškai nepasiekiamą partnerį, jis pagaliau praregės, pora gyvens ilgai bei laimingai. Toks mąstymo modelis lemia, kodėl daug žmonių toleruoja varginantį santykių modelį: pykstasi, mylisi, taikosi. Ir taip be galo“, – aiškina ekspertė.
 
Galva į smėlį

Sekso terapeutė iš Australijos Aleks Trkulja perspėja, jog nuolat poroje pasikartojantis seksas iš neapykantos rodo, jog partneriai vengia spręsti konfliktus brandžiai, nemoka konstruktyviai perteikti emocijų ir poreikių. Asmuo, kuris atsisako būti emociškai pažeidžiamas kasdieniame gyvenime, tampa pažeidžiamas tik seksualinėje situacijoje. „Siekis dominuoti prieš partnerį per seksą nėra intymumas ir abipusė pagarba, – toksiškumo požymius išduoda ekspertė.

 
Apskritai, seksas nėra tinkamas konfliktų valdymo ar malšinimo sprendimas. „Nors emocijos išliejamos ir įtampa nuslūgsta, nepatenkinami žmonių vidiniai poreikiai, todėl ydingas elgesio ciklas kartojasi. Intymus aktas naudojamas kaip streso įveikos strategija, panašiai kaip narkotikai, alkoholis, pirkimas. Jei mechanizmas padėjo vieną kartą, tikėtina, jog asmenys griebsis jo ir antrą sykį. Seksas po barnio tampa įprasta susitaikymo praktika, tačiau nesprendžia nesutarimų, o problemos kartojasi“, – sako Aleks Trkulja.
 
Kai žmonės mylisi, kad neva išspręstų konfliktą, tampa pažeidžiami ir artimi vienas kitam. Tai suartina ir leidžia pasijusti normalia pora. „Tokie partneriai lovoje užsideda rožinius akinius ir apsimeta, jog santykių problemos neegzistuoja. Tikėtina, jie neturi reikalingų verbalinių ar bendravimo įgūdžių, kad išreikštų emocijas ir poreikius“ – teigia A.Trkulja. Atsidūrus panašioje situacijoje ji pataria apmąstyti savo elgesio modelį ir paklausti, kam naudingas toks konfliktų sprendimo stilius. „Galbūt verta kuriam laikui atsitraukti nuo partnerio, pagalvoti apie save ir ryžtis konstruktyviam pokalbiui?“ – retoriškai klausia santykių ekspertė iš Australijos. 
 
Nors seksas iš neapykantos žada intensyvią patirtį, ji nebūtinai padės pasijusti geriau ar pakeis dviejų žmonių santykius. Gali užklupti neapibrėžti jausmai, kai išsisklaidžius endorfinams ir laimės hormonams teks sugrįžti į nelabai draugišką realybę.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    V.Jankienė: baba, kuria didžiuosis anūkai

    V.Jankienė: baba, kuria didžiuosis anūkai

    „Sėdėjau Prezidentūroje ir šypsojausi: Dieve, kaip smagu, kad įvertino mūsų profesiją, mūsų bendruomenę“, &ndas...
    Keturi dešimtmečiai po katastrofos: Černobylio pamokos Lietuvai

    Keturi dešimtmečiai po katastrofos: Černobylio pamokos Lietuvai

    Praėjus 40 metų po Černobylio atominės elektrinės avarijos, Seime pagerbtas aukų atminimas. „Mes esame tie, kurie savo sveik...

    Budinti vaistinė


    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjus atvejui, kuomet sveikatos priežiūros specialistas socialiniuose tinkluose galimai sk...
    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Nuo šiol vaistų pakuočių kodus galima nuskenuoti tiesiog mobiliuoju telefonu. „GS1“ ir „Google“ suk...

    razinka


    Sveika šeima


    Socialinėje erdvėje – kova dėl jaunųjų protų

    Kova dėl jaunųjų protų vyksta kasdien – socialiniuose tinkluose, žaidimų platformose, dirbtinio intelekto generuojamo turinio srautuose. Į vaiko teisių gynėjų forumą „Atsparumo iššūkiai medijose ir socialiniame gyvenime. Kaip apsaugoti vaikus?“ susirinkę ekspertai diskutavo, kaip padėti vaikams ugdyti ...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Unikalus centras Armėnijoje išgyvena nelengvus laikus

    Armėnija turtinga gamtinių ir sveikatą gerinančių išteklių. Tad nenuostabu, kad šioje kalnuotoje šalyje buvo įkurtas speleoterapijos centras, ne vienerius metus buvęs patraukliu medicinos turizmo tašku. Tačiau dabar jam gresia uždarymas, mat valdžia nutraukė jam finansinę paramą, teigdama, kad gydymui trūk...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Jogurtas... skalbimo mašinoje
    Henrikas Vaitiekūnas Jogurtas... skalbimo mašinoje
    JAV vaistų politikos pokyčiai grasina palikti Europą be naujausių gydymo būdų
    Jūra Smilgaitė JAV vaistų politikos pokyčiai grasina palikti Europą be naujausių gydymo būdų
    Kada pradėsime vertinti lietuvių gestų kalbą?
    Ieva Pečiulytė-Silaeva Kada pradėsime vertinti lietuvių gestų kalbą?

    Naujas numeris