Regos negaliai – sveikatingumo iššūkis

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-05-02
„Svarbu ne tik įgauti žinių, bet ir išsiugdyti įgūdį gyventi sveikiau“, – sako Lietuvos audiosensorinės bibliotekos leidybinės veiklos vyriausiasis kuratorius Audrius Meška, projekto „Nematau, bet judu“ vadovas. Sveikatingumo iššūkį priėmę žinomi šalies žmonės ir regos negalią turintys jų porininkai Lietuvai siunčia žinutę: gyvenkime sveikiau, netgi nepaisant negalios.
Regos negaliai – sveikatingumo iššūkis
„Jau seniai galvoju pradėti sveikiau gyventi – pasportuoti, mitybą susitvarkyti. Tad šis projektas atsirado pačiu laiku, – pasakoja Andžejus Ravanas, regos netekęs septyniolikos. – Esu golbolą žaidęs, tenisą, lankiau lengvąją atletiką, karatė treniruotes – periodiškai su sportu draugavau nuo mažumės. Bet pastaruoju metu sportas iš mano gyvenimo buvo dingęs. Štai ir rezultatas: svoris pradėjo augti, jau pats sau nebepatikau.“

Sportuos poromis

„Sportas ir sveika mityba turėtų būti toks pat įprotis, kaip ryte ir vakare išsivalyti dantis“, – sako regos negalią turintis informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Andžejus Ravanas. Jis drauge su operos solistu Rafailu Karpiu priėmė Lietuvos audiosensorinės bibliotekos inicijuotą sveikatingumo iššūkį „Nematau, bet judu“. Projekte dalyvauja ir kiti Lietuvoje žinomi žmonės: aktorė Larisa Kalpokaitė bei aktorius, televizijos laidų vedėjas Giedrius Savickas. Jų porininkai – regos negalią turintys Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro redaktorė Erika Zvilnė ir golbolininkas Mantas Brazauskis.
 
„Sveika gyvensena – nei kančia, nei malonumas, o tiesiog būtinybė. Bėgant metams privalu rūpintis savimi ir savo sveikata, kad galėtum tęsti tai, kas teikia tiek daug džiaugsmo“, – sako aktorė Larisa Kalpokaitė.
 
„Man viskas patinka – turiu asmeninį trenerį ir dietologą“, – džiaugiasi Giedrius Savickas, mat kiekvienam iššūkio dalyviui parengtos asmeninės fizinio aktyvumo programos ir sudėlioti mitybos planai. Dalyvius nuolat konsultuoja dietologas Dainius Vyšniauskas ir trenerė Jurgita Valkiūnienė, o dalyvių ir specialistų susitikimus fiksuoja kameros.

 
Prasidėjo nuo knygų
 
Iššūkio tikslas – ne tik dalyvius, bet ir visuomenę motyvuoti gyventi sveikiau, o žmonėms su regos negalia pasakyti: jau yra priemonių, leidžiančių savarankiškai sportuoti.
 
„Projektas „Nematau, bet judu“ susideda iš trijų dalių. Pirmiausiai mes išleidome aštuonias knygas apie sportą ir sveiką mitybą tiems, kurie negali skaityti įprastai, – pasakoja Lietuvos audiosensorinės bibliotekos kuratorius Audrius Meška. – Taip pat organizuojame dvidešimt viešų paskaitų, kurių metu patyrę savo sričių lektoriai pasakoja apie judėjimo svarbą, sveiką mitybą, cholesterolio kiekį ir diabeto rizikas. Na, o trečioji projekto dalis – porų iššūkis, kur dalyviai susitinka su treneriais ir dietologais, tariasi ir siekia tikslų. Šiuo atveju svarbu ne tik įgauti žinių ar numesti svorio, bet ir išsiugdyti įgūdį gyventi sveikiau.“
 
A.Meškos teigimu, temų apie sportą, sveiką mitybą bei receptus poreikį padiktavo patys audiosensorinės bibliotekos skaitytojai. „Džiaugiamės, kad galėjome atliepti skaitytojų pageidavimą, išleisdami tokias knygas, kaip Anitos Bean „Mityba sportuojantiems“, Jūratės Pečeliūnienės „Aš ir mano diabetas“, Mehmet Oz „Gydantis maistas“ ir pan. Dabar ir turintieji regos negalią galės rasti informacijos šiomis temomis“, – sako bibliotekos kuratorius.
 
Visos knygos parengtos EPUB formatu. Ekrane atvaizduojamas tekstas yra sinchronizuotas su diktoriaus įskaitytu tekstu, o iliustracijas lydi garsinis vaizdavimas. Visas specialiaisiais formatais parengtas knygas galima rasti virtualioje bibliotekoje ELVIS.
 
Svarbi vidinė motyvacija
 
„Jau seniai galvoju pradėti sveikiau gyventi – pasportuoti, mitybą susitvarkyti. Tad šis projektas atsirado pačiu laiku, – pasakoja Andžejus Ravanas, regos netekęs septyniolikos. – Esu golbolą žaidęs, tenisą, lankiau lengvąją atletiką, karatė treniruotes – periodiškai su sportu draugavau nuo mažumės. Bet pastaruoju metu sportas iš mano gyvenimo buvo dingęs. Štai ir rezultatas: svoris pradėjo augti, jau pats sau nebepatikau.“
 
Prieš daugiau nei mėnesį iššūkį priėmęs A.Ravanas iš pradžių džiaugėsi greitai kintančiomis kūno formomis. „Viduryje iššūkio išvykau į Turkiją, o ten – viskas įskaičiuota… Truputį atkritau, – juokiasi projekto dalyvis. – Bet dirbu toliau. Norėčiau, kad fizinis aktyvumas man taptų įprasta rutina.“

 
Į sporto klubą A.Ravanas teigia neinantis – pernelyg daug iššūkių. „Turėdamas regos negalią į sporto klubą nenueisi. Reikalingas pagalbininkas. Be to, daug treniruoklių, daug sportuojančių žmonių – nesaugu, – sako vilnietis ir tuoj pat priduria, kad, turint pakankamai noro, visuomet galima rasti būdą, kur ir kaip sportuoti. – Galimybės, manau, priklauso nuo vidinės motyvacijos.“
 
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informacija, fizinis aktyvumas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių, kaulų ligų, insulto, 2 tipo diabeto, kai kurių vėžio rūšių, demencijos, depresijos riziką. Suaugusiam žmogui rekomenduojama per savaitę skirti ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai arba ne mažiau kaip 75 minutes didelio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai ar ekvivalentiškai šių abiejų veiklų kombinacijai. PSO pataria valgyti įvairų ir subalansuotą maistą, kuriame gausu vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, ankštinių augalų ir lieso baltymo. Svarbu riboti perdirbtų maisto produktų, cukraus, sočiųjų ir transriebalų vartojimą. Sveika mityba gali padėti išlaikyti sveiką svorį, sumažinti lėtinių ligų riziką ir pagerinti bendrą savijautą.

 
Komentaras
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie SADM direktorė Eglė Čaplikienė:

- Nors nemažai stengiamasi ir skiriamas valstybės biudžeto finansavimas, sportas asmenims su negalia tikrai nėra pati prieinamiausia veikla. Didžiausia kliūtis, mano nuomone, sporto klubų, sporto mokyklų, baseinų neprieinamumas tiek infrastruktūros, tiek informacijos pritaikymo aspektu.

 
Papildoma informacija
2020–2024 m. yra finansuojami Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektai, kuriuos įgyvendina šalies mastu veikiančios žmonių su negalia asociacijos. Tarp jų yra sportininkams su negalia atstovaujančios asociacijos.
2020 m. asociacijų projektams finansuoti buvo skirta 159 tūkst. eurų suma,
2021 m. – 195 tūkst. eurų,
2022 m. skirta 261 tūkst. eurų,
2023 m. – 299 tūkst. eurų,
2024 m. – 400 tūkst. eurų.

 
Socialinė reabilitacija
2022 m. įgyvendinant Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, buvo remiamos neįgaliųjų dienos užimtumo paslaugos, į kurių sudėtį įeina neįgaliųjų aktyvios ir sveikos gyvensenos paslaugos, kaip neįgaliųjų kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo ir (ar) palaikymo, ir (ar) atkūrimo dalis. 2022 m. per Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus finansavimą gavo septyni žmonių su negalia sporto klubai. Paslaugas gavo iš viso beveik 400 asmenų. 
 
2023 m. socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugą akreditavo šeši asmenų su negalia sporto klubai, kurie paslaugas planavo teikti 201 asmeniui su negalia. Du iš šešių akreditavusių šią paslaugą asmenų su negalia sporto klubų 2024 m. jos nebeteiks. Likusieji keturi sporto klubai socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugą planuoja suteikti 146 asmenims su negalia.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

    Gydytojas ir pacientas


    Istorijos dulkes nupūtus: kuo sirgo senojo Vilniaus gyventojai?

    Istorijos dulkes nupūtus: kuo sirgo senojo Vilniaus gyventojai?

    Prieš penkis septynis šimtus metų tomis pačiomis Vilniaus gatvėmis vaikščiojo žmonės. Jie dirbo, valgė, sirgo...
    Gama peilio centre – jau 2 tūkstančiai radiochirurginių operacijų

    Gama peilio centre – jau 2 tūkstančiai radiochirurginių operacijų

    Kauno klinikų Gama peilio centre per septynerius veiklos metus atlikta jau 2 tūkst. stereotaksinių radiochirurginių operacijų. Vie...

    Budinti vaistinė


    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

    razinka


    Sveika šeima


    Kur dėsime senus saulės modulius ir baterijas?

    Saulės jėgainių bumas Lietuvoje tęsiasi jau keletą metų. Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) ekspertų skaičiavimais, pasaulyje iki 2050 metų gali baigtis beveik 80 milijonų tonų fotovoltinių plokščių eksploatavimo laikas. Kasmet tai gali sudaryti iki 6 milijonų tonų atliekų. „Lietuvos sveikata&ldquo...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Plaukų tyrimas Čilėje kainavo postą

    Čilės finansų viceministras Juanas Pablo Rodríguezas posto neteko po to, kai jo plaukų mėginyje aptikta narkotinių medžiagų pėdsakų. Po kelių dienų prezidentas José Antonio Kastas pasirašė Konstitucijos pataisos projektą, kuris leistų iš pareigų šalinti draudžiamas medžiagas vartojusius politikus. M...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Garsas, kurio nenorime girdėti
    Henrikas Vaitiekūnas Garsas, kurio nenorime girdėti
    Ko trūksta, kad gimtų daugiau vaikų?
    Gediminas Navaitis Ko trūksta, kad gimtų daugiau vaikų?
    Kokia psichoterapija yra geriausia?
    Paulius Skruibis Kokia psichoterapija yra geriausia?

    Naujas numeris