Kritikos strėlės grožio kultui
 
V.Iljinaitė pasakojo, kad valgymo sutrikimai jai prasidėjo jauname amžiuje.
„Aš, tikrąja to žodžio prasme, augau ant scenos, kur tai, kaip tu atrodai, yra dalis pasirodymo“, – pasakojo ji. Pirmą kartą su bulimija mergina susidūrė dalyvaudama televizijos projekte, kai jai buvo 14 metų.
 
„Tuo metu visi nuolat pabrėždavo, kad esu putlesnė, nors, jei pažiūrėtume tų laikų nuotraukas, nepasakyčiau, kad buvau putlesnė ar didesnė – tiesiog normali paauglė“, – sakė ji.
 
Solistė teigė, kad buvo susidūrusi ir su anoreksija. Vienu metu ji tesvėrė 45 kg. Tačiau, pasak jos, tai buvo trumpiausias epizodas.
 
„Grožio kultas ypač pastebimas televizijoje. Ten niekas nežiūri, ar tu sergi, neklausia, kas tau yra, tu tiesiog per dieną turi tapti suaugęs“, – pasakoja Valerija, apgailestaudama, kad liekno kūno kultas pastaruoju metu grįžta, o „body positivity“ (kūno pozityvumo) judėjimas traukiasi į šešėlį.
  
„Pažiūrėkite į pasaulinę statistiką: kiek Disnėjaus žvaigždžių miršta dėl įvairiausių psichologinių sutrikimų. Demi Lovato yra daug apie tai kalbėjusi. Šou versle grožio kultas dar stipresnis. Užaugti televizijoje patiriant didelį dėmesį nėra normali praktika“, – įsitikinusi pašnekovė. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad itin daug įžymybių turi valgymo sutrikimų, kurie užklumpa, kai nepajėgiama susitvarkyti su nepakeliamais jausmais.
 
V.Iljinaitė dėkinga mamai, skatinusiai pradėti gydymą ir nuvedusiai pas psichologę. Dar būdama paauglė ji pradėjo lankytis Valgymo sutrikimų centro Dienos stacionare.
 
„Manau, kad visiškai pasveikti nuo valgymo sutrikimų neįmanoma. Tu visą laiką turi save stebėti, nes liga bet kada gali grįžti. Gijimo procesas yra nuolatinis darbas su savimi. Vienintelis mano patarimas būtų kreiptis pagalbos į profesionalus. Apie jokią savigydą tokioje situacijoje negali būti nė kalbos“, – įspėja ji.
 
Klastinga liga
 

Psichologė-psichoterapeutė Veronika Mudėnaitė-Savickienė pastebi, jog žmonėms, kurie turi polinkį sirgti nervine anoreksija, kartais užtenka ir vienos dietos, kad liga manifestuotų. O jos priežastys yra kompleksinės.

 
Daugelis žmonių, dar prieš susirgdami valgymo sutrikimu, kenčia nuo žemos savivertės, turi perfekcionistams būdingų bruožų, yra linkę laikytis griežtų taisyklių. „Neretai valgymo sutrikimus gali išprovokuoti patirtos patyčios, nuolatinis kūno komentavimas, išvaizdos arba persisportavimo akcentavimas“, – pastebi psichologė.
 
Šiems žmonėms dažnai būna sunku nusiraminti. Tai irgi pastebima dar prieš susergant valgymo sutrikimu. Valgymo sutrikimai tampa būdu reguliuoti savivertę, malšinti gąsdinančius jausmus.
 
Valgymo sutrikimai atsiranda ir dėl noro pritapti, patikti kitiems. Aišku, taip pat prisideda įvairūs kriziniai išgyvenimai, sunkumai, patirtos traumos. Tada valgymo sutrikimas tampa būdu, kaip tvarkytis su trauma. „Nemaža dalimi polinkis susirgti šia liga yra genetinis. Šiems žmonėms ypač pavojinga laikytis dietų“, – akcentuoja V.Mudėnaitė-Savickienė.
 
Dar viena anoreksijos priežasčių paauglystėje gali būti noras tapti išskirtiniu, nepanašiu į kitus. „Girdžiu sergančius žmones sakant, kad nors ir turiu valgymo sutrikimą, bent jau jaučiuosi kuo nors išskirtinis“, – pasakojo psichologė. Tokiais atvejais valgymo sutrikimas tarsi tampa tuo draugu, kuris niekada nenuvilia ir neatstumia.
 
Anoreksijos kaip ir visų valgymo sutrikimų gydymas reikalauja visos komandos darbo, taip pat palaikymo ir padrąsinimo pacientui. Komandą turėtų sudaryti dietologas, kuris padeda atkurti santykį su maistu, psichologas ar psichoterapeutas, kuris padeda labiau suprasti, dėl ko liga atsirado, kaip atrasti jėgų sveikti, kaip suprasti, kokie jausmai slypi po tuo valgymo sutrikimu. Jeigu reikia, toje komandoje gali būti psichiatras, kuris turi patirties, dirbant su valgymo sutrikimais.
 
V.Mudėnaitė-Savickienė tikina, kad pasveikti nuo anoreksijos įmanoma. Tačiau gyvenime būna visaip: „Dalis žmonių pasveiksta, kiti pasveiksta iš dalies, tai yra lieka tam tikri ligos simptomai: ypač sunkiai pasitraukia nepasitenkinimas kūnu ar jo dalimis. Daliai žmonių liga pereina į tokią lėtinę eigą, kai tai pagerėja, tai pablogėja. Deja, kai kurie taip ir nepasveiksta, o dalis jų, deja, miršta.“

---

 
Trys klausimai gydytojai dietologei
 
Gydytoja dietologė, sertifikuota intuityvaus valgymo konsultantė ir dėmesingo įsisąmoninimo mokytoja Lina Barauskienė:
 
- Kaip atkurti santykį su maistu?
 
- Sergant valgymo sutrikimais mityba dažniausiai būna itin sutrikdyta. Santykio su maisto atkūrimas yra viena kompleksinio gydymo dalių. Tik tada, kai mityba bus reguliari, pakankama ir įvairi, kūnas turės resursų toliau dirbti su įvairiomis baimėmis, taisyklėmis, noru riboti, skirstyti maistą. Tuomet jau bus galima auginti santykį su maistu. Dažnai būna taip, kad dėl ilgalaikio maisto ribojimo alkio ir sotumo pojūčiai būna pakitę, tad jais pasikliauti nebegalima, mat pakinta ir skonio suvokimas. Todėl iš pradžių yra svarbi aiški valgymo struktūra, tinkamas maisto racionas, kiekis ir specialisto priežiūra. Be abejo, svarbus yra psichologinis gydymas, nes viena dalis yra mitybos atkūrimas, o dar viena dalis yra psichologinės sveikatos sugrąžinimas ir darbas su valgymo sutrikimą palaikančiomis mintimis, savivertės klausimais, kylančiomis baimėmis.
 
- Kiek užtrunka laiko, kol organizmas atsigauna?
 
- Tai individualu ir priklauso nuo ligos trukmės, sunkumo, nuo to, kiek laiko tęsiasi ir kokio sunkumo yra mitybos nepakankamumas. Sureguliavus mitybą, kai kurie simptomai, pavyzdžiui, nuolatinis šalčio pojūtis, energijos stoka, gali išnykti sąlyginai greitai, tačiau hormoniniai sistemai, kaulų sveikatai ir kitoms organizmo funkcijoms atsigauti gali prireikti kelių mėnesių ar metų.
Svarbu paminėti, kad vien tik kūno svorio stabilizavimas nėra tolygus pasveikimui. Žmogaus fizinė sveikata gali būti stabili, tačiau vis dar gali išlikti tam tikrų maisto produktų baimė, trūkti lankstumo mityboje ar išlikti stiprus nerimas dėl kūno vaizdo.
 
- Kaip kalbėti apie tai, kad reikia numesti svorio?
 
- Svorio stigma tikrai neprisideda prie žmonių sveikatos gerinimo ir ligų prevencijos, neprisideda prie to, kad žmonės savalaikiai kreiptųsi pagalbos dėl įvairių baimių.
Gąsdinimas, gėdinimas ar komentavimas tikrai nepadeda žmogui kreiptis pagalbos. Svarbu suprasti, kad kūno svoris savaime nieko nepasako apie žmogaus gyvenimo būdą ar rūpinimąsi sveikata. Neteisinga jo sieti su valia ar disciplina. Kūno svorį lemia daug veiksnių ir tikrai ne visiems jiems galime turėti įtakos.
Gydytojas, nustatęs, kad svorį būtina koreguoti, turėtų paaiškinti pacientui, kodėl tai yra svarbu ir kaip tinkamai, nepakenkiant sveikatai, tai daryti. Svarbu akcentuoti ne išvaizdą, ne kilogramų skaičių, bet ką galima padaryti, siekiant pagerinti sveikatos rodiklius, kad pagerėtų žmogaus gyvenimo kokybė.
Svarbu įvertinti ir paciento istoriją, įsitikinti, kad nėra valgymo sutrikimo simptomų. Jeigu tokia rizika yra, abstrakti rekomendacija „reikia numesti svorio“ gali paskatinti neadekvatų ribojimą ar sukelti valgymo sutrikimo atkrytį.
Norint gauti pagalbą dėl valgymo sutrikimų, galima kreiptis į Valgymo sutrikimų liniją emocinės paramos arba tiesiogiai į specialistus Valgymo sutrikimų centre.


Projektas „Pakalbėkim apie Tai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 13 tūkst. eurų


Partneriai: