Išlikti patraukliems jaunajai medikų kartai
 
Kretingos ligoninės vyr. gydytojas R.Sakalauskas regioninės ligoninės valdyseną perėmė po dviejų dešimčių metų vadovavimo respublikinei gydymo įstaigai. Įvaldęs aukštąjį pilotažą, jis nemenkesnį lygį išlaiko ir regione. Tad pamatyti jo darbų tęsinį, įvertinti, ar kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai atitinka visumą, kaip sveikatos valdysenoje tiesiami tiltai regione, neseniai į Kretingą atvyko ir sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis su komanda.
 
Kaip aiškina Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, ministro vizitas iš anksto nebuvo derintas, tačiau, kai ligoninė verta pasididžiavimo, atvykę svečiai nerimo nesukelia.
 

„Šiuo metu mūsų gydymo įstaiga regione yra lyderė tiek turima infrastruktūra, tiek specialistais. Pas mus konsultacijoms ir operacijoms pacientai atvažiuoja iš viso regiono. Esu ramus dėl kiekvieno gydymo įstaigos kampelio. Nebijome nei ligonių kasos atstovų vizito ar patikrinimo, nei ministrų. Ministrai geba adekvačiai įvertinti situaciją ir kelti rūpimus klausimus“, – kalbėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

 
„Man tai reiškia savotišką pripažinimą. Vargu, ar kas nori vykti į gydymo įstaigą, kurioje verkšlenama ir vyksta tik prašymai. Maldų klausyti nėra lengva“, – įsitikinęs ir R.Sakalauskas.
 
Susitikimo metu su ligoninės vadovybe ir medikų bendruomene aptarti svarbiausi Kretingos krašto sveikatos priežiūros klausimai: paslaugų prieinamumas, finansavimas, specialistų pritraukimas ir išlaikymas, infrastruktūros stiprinimas bei ligoninės ateities perspektyvos.
 
Susitikime daug dėmesio skirta klausimams, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria regionų gydymo įstaigos ir kaip nacionalinės sveikatos politikos sprendimai atsispindi kasdieniame medikų darbe bei pacientų gyvenime.
 
„Lietuvos sveikatos sistemą galėtume palyginti su laikrodžiu: jei tarp didelių sraigtračių – Santaros, Kauno klinikų – dirbantys mažieji, tai yra regioninės ligoninės, užstrigtų, tikslaus laiko nerodytų visas Lietuvos sveikatos laikrodis“, – vaizdingai kalba vadovas, įsitikinęs, kad rajoninės ligoninės – svarbi sveikatos sistemos dalis.
 
Su ministru taip pat aptartas ir specialistų pritraukimas į regioną, jų darbo sąlygos, kompetencijų stiprinimas bei galimybės užtikrinti tvarią ligoninės veiklą ateityje.
 
„Metams bėgant, nebegaliu pakęsti netvarkos. Greta kokybiškai teikiamų paslaugų, siekiu kokybės ir iš aplinkos. Rajonai taip pat privalo turėti savą cinkelį, būti šiuolaikiški, patrauklūs. Baigusi mokslus jaunoji medikų karta nori dirbti įstaigose, kokias mato plačiame pasaulyje. Todėl regionuose nepakanka tik gražios kaimo turizmo sodybos. Rajonas turi būti patrauktus ir kultūriniu, ir architektūriniu požiūriu“, – dėsto R.Sakalauskas, teikdamas didelę reikšmę darbo ir gyvenimo aplinkai.
 
Todėl jis stengiasi, kad gydymo įstaiga būtų patraukti visapusiškai. Ne tik užtikrintų savalaikes paslaugas, bet ir būtų geidžiama specialistų. Dėl to Kretingos ligoninės laukia dideli statybiniai projektai. Savivaldybė ruošiasi grandioziniams planams: ketinama statyti tunelį, jungiantį iki šiol atskirai veikiančius du ligoninės korpusus. Vyksta paskutinieji derinimo darbai.
 
„Svajonė turi kelias dimensijas – ji turi sutapti su galimybėmis, kitaip ji tik ir liks svajone. Mūsų atveju statybų leidimas jau yra. Reikalinga skelbti konkursą“, – projekto stadiją įvardija R.Sakalauskas. Ligoninės kolektyvas tikisi, kad steigėjas finansuos šio projekto įgyvendinimą, taip sudarydamas geresnes sąlygas darbuotojams ir pacientams.


 
Draugystė – be sienų
 
Ligoninės vadovas sako, kad tik dirbti nustatytas darbo valandas čia nepakanka. Kad pasiektumei rezultatą, anot jo, reikalinga tiesiog save darbui atiduoti ir tikėti sėkme.
 
„Kad rezultatas būtų matomas, save reikia deginti. Deginti visomis prasmėmis. Per ketverius vadovavimo įstaigai metus vargiai gali pamatyti rezultatą. Per aštuonerius – jau realu. Bet ne tiek, kad galėtumei dirbti nuotoliu iš Naujosios Zelandijos“, – šypteli R.Sakalauskas. Jis sako, jog darbus reikalinga sekti nuolatos. Jei tam, ką sukūrei, nėra kontrolės, nueitą kelią galima tiesiog nubraukti.
 
„Negali išeiti į pievą ir sakyti „žole, žaliuok“. Kurį laiką ji žaliuos, bet reikalinga patikrinti, kaip ji paaugo po savaitės lietaus, ar jau reikia pjauti, o gal reikia trąšų. Kaip ir meilė – be gerų žodžių ir gerų darbų ji neegzistuoja“, – gyvenimo tiesas dėsto pašnekovas.
 
Anot jo, gydymo įstaigos vadovo darbe ne mažiau svarbu pastebėti ir kiekvieną darbuotoją: jį pakalbinti, pasidžiaugti jo pasiekimais, pasidomėti, kaip laikosi sūnus ar anūkai. Palaikyti ne tik darbinį, bet ir žmogiškąjį ryšį, kurio šiandien, pasak R.Sakalausko, darosi vis mažiau.
 
„Mums itin svarbu, kad apie regioninių ligoninių situaciją būtų kalbama ne tik kabinetuose, bet ir čia, vietoje. Tiesioginis dialogas leidžia geriau suprasti, su kokiais iššūkiais susiduriame kasdien, ir kartu ieškoti sprendimų. Džiaugiamės ministro vizitu ir galimybe atvirai pasikalbėti apie tai, kas svarbu mūsų pacientams ir darbuotojams“, – sako R.Sakalauskas.
 
„Tokie susitikimai yra ypač svarbūs, nes suteikia galimybę tiesiogiai kalbėtis apie tai, kas vyksta ligoninėje, kokių sprendimų reikia ir ką galime padaryti, kad pacientams teikiamos paslaugos būtų kuo kokybiškesnės bei prieinamesnės. Regioninės ligoninės yra neatsiejama Lietuvos sveikatos sistemos dalis, todėl svarbu girdėti jų patirtį ir realius poreikius“, – po susitikimo pabrėžė ministras L.Kukuraitis.
 
Vaikų ligų skyrius vėl veikia
 
Pastaruoju metu viena aštriausių temų rajonuose – sveikatos paslaugų išsaugojimas vaikams. Tai ypač jautri tema jaunoms šeimoms. Jautri ji tampa ir rajono merams. Ne paslaptis – gerai veikianti rajono ligoninė – politiniai dividendai.
 
Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ligų skyrių veiklos planuotų pokyčių rajoninėse ligoninėse Kretingos rajono savivaldybė priešinosi aktyviai.
 
„Visiškai neaišku, kodėl pasirinktas 40 tūkstančių gyventojų kriterijus. Mat savivaldybių, kurios turi tik šiek tiek mažesnį, nei nurodytas gyventojų skaičių (Kretingos rajono savivaldybėje 2026 m. sausio 1 d. buvo 39,3 tūkst. deklaruotų gyventojų – red. past.), ligoninės praranda galimybę teikti paslaugas, nors kai kurių kitų savivaldybių, turinčių daug mažiau gyventojų, bet esančių regiono centrais, gydymo įstaigos dėl regiono centro statuso paslaugas teikti galės ir dar gaus papildomų PSDF lėšų, – tuomet sakė A.Kalnius. – Dirbtinai nustatytas ir stacionarinių vaikų ligų profilių atvejų skaičiaus kriterijus – 1100. Realiai jį pasiekti rajono ligoninėms yra neįmanoma. Pavyzdžiui, Kretingos ligoninėje prieš daug metų, kuomet Vaikų ligų skyrius dar turėjo 40 lovų, per metus vidutiniškai gydyta 900 vaikų. Dabar turima 10 lovų ir pernai gydyti 347 vaikai.“
 
Meras pažymėjo, kad stacionarinių vaikų ligų paslaugų įkainiai nebuvo didinti ilgą laiką, todėl jie paprasčiausiai nebeatitinka realių kaštų ir skyriai dirba nuostolingai. Siūlomi ribojimai ar paslaugų atsisakymas neigiamai paveiktų paslaugų prieinamumą gyventojams ir regiono sveikatos sistemos stabilumą, o tai prieštarauja Vyriausybės programos nuostatoms, kurios žada užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ir gydymo prieinamumą; sukurti bendrą sistemą, užtikrinančią galimybę regionų bei miestų gyventojams gauti vienodai kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir gydymą; naikinti regionų netolygumus“, – kalbėjo A.Kalnius.
 
Sulaukus gerų žinių iš centrinės valdžios, kad vaikų ligų skyriai rajonuose bus remiami baziniu mokėjimu, Kretingos ligoninėje vėl veikia, taupant lėšas du mėnesius nedirbęs, Vaikų ligų skyrius. Prieš savaitę veiklą atnaujinusiame dešimties lovų skyriuje jau gydomi pacientai.
 
„Vaikų ligų skyriuje ypač jaučiamas sezoniškumas. Rudens ir žiemos metu skyrius – artipilnis. O vasarą, atostogų metu, – finansinė duobė, be to, dar reikalinga mokėti ir atostoginius“, – aiškina R.Sakalauskas.
 
„Prasidėjus mokslo metams, sugrįžo visos ligos. Vaikai eina ir eina: plaučių uždegimai, laringitai. Atvyksta pacientai ir iš Klaipėdos, nes pas mus nėra didelių eilių. Mumis taip pat labai džiaugiasi Plungė, Skuodas, Palanga, nes pas mus ramu ir užtikrinta. Tyrimai atliekami per valandą, – pasakoja vaikų ligų gydytoja Daiva Touareg. – Turime net odos gydytoją. Pabandykite didmiestyje patekti pas dermatologą, o čia – viskas vietoje. Jei vaikas patenka su odos problemomis, tą pačią sekundę atsiduria pas specialistą.“
 
Kretingos rajone su šeima gyvenančiai Linai Vaikų ligų skyrius šalia namų – didelė ramybė.
 
„Turiu ir daugiau vaikučių, todėl patogu grįžti namo ir sužiūrėti juos, pagaminti valgyti, pačiai patogiai nueiti į dušą, pasiimti reikiamų daiktų ir vėl parlėkti į ligoninę. Čia patekome jau ne pirmą kartą. Esame labai patenkinti“, – sako šešerių Amelijos mama, laukianti tyrimų rezultatų.


 
Imamės eksperimento: tikriname vizitų laikus
 
Rajono ligoninių misija sveikatos sistemoje – dvejopa: ne tik aptarnauti pacientus šalia jų gyvenamosios vietos, bet ir sumažinti krūvį braškantiems didiesiems sveikatos centrams. Vienos be kitų šios gydymo įstaigos tiesiog nepavežtų. Į regionines ligonines veržiasi pacientai nerasdami operatyvios galimybės pasiekti gydytojų didmiestyje.
 
R.Sakalauskas duoda laisvę patiems apeiti gydymo įstaigą ir patikrinti, kaip rajoninėje ligoninėje mechanizmas veikia praktiškai.
 

„Džiaugiamės, kad turime platų spektrą specialistų. Kretingos ligoninė turi privalumų – daug jaunų perspektyvių specialistų, o pakliūti pas juos galima be ilgų eilių. Pavyzdžiui, kolonoskopijas pas mus atlieka trys gydytojai, laukiančiųjų eilė – apie porą mėnesių, o Klaipėdoje – šeši, septyni mėnesiai. Vadovas gydytojų ieško aktyviai. Turime net ir gydytoją dermatologą, kuris vietoje atlieka mini operacijas“, – pasakoja Konsultacijų poliklinikos registratūroje dirbanti Zita Paulauskienė.

 
Imamės eksperimento. Pas specialistą su šeimos gydytojo siuntimu reikalinga patekti krūtų echoskopijai. Sostinėje, apskambinus kone visas gydymo įstaigas, vietų nėra, talonai išdalinti. Gaunu pasiūlymą registruotis į laukiančiųjų eilę. Poliklinikos pacientų sąraše – dar 900 moterų. Kretingos ligoninėje registratūros darbuotoja pasiūlo artimiausio vizito laiką lygiai po savaitės.
 
„Paprastai eilių neturime. Gydytojas pas mus dirba pirmadieniais“, – paaiškina registratorė.
 
Gydymo įstaiga turi ir mamografą. Z.Paulauskienė paaiškina, kad pacientai yra siunčiami pasitikrinti pagal programą. Priešingu atveju, jei gydytojas siunčia pasitikrinti pagal ligos kodą, reikalinga susimokėti. Eilių mokamai atlikti mamogramą nėra. 40 eurų ir keli centrai – ir patekti tyrimui galima jau po kelių dienų.
 
Užsiregistruoti konsultacijos pas gydytoją dermatologą pasiseka ir sostinėje – čia pasiūlomas vizitas po mėnesio. Pasiseka tik todėl, kad užsiregistravęs pacientas pokalbio metu vizito atsisakė. Kretingos ligoninėje šis specialistas dirba kasdien. Tiesa, vizito laikai pas gydytoją dermatologą graibstomi ir čia.
 
„Gydytoja labai populiari. Daug kur dermatologo konsultacijos yra mokamos. Už tai pas mus pacientai atvyksta iš Klaipėdos, Tauragės, Šiaulių, Mažeikių. Kol pacientai nežinojo, kad turime šį specialistą, eilių nebūdavo. Dabar tenka užrašyti ir į laukiančiųjų eilę. Šiuo metu talonus esame išdalinę iki lapkričio 13 dienos. Kartais pacientai vizito atsisako, tada pakviečiame kitus greičiau“, – padėtį pakliūti pas dermatologą pakomentuoja Z.Paulauskienė.
 
Pereiname prie vaikų gydytojų konsultacijų. Reikalingas vaikų ortopedas, LOR gydytojas.
 
Registratorė informuoja, kad vaikų ortopedo įstaiga neturi – mažieji pacientai konsultacijoms siunčiami į Klaipėdą. O sostinėje pas gydytoją ortopedą pavyksta užsiregistruoti po trijų su puse mėnesio.
 
LOR gydytojas Kretingos ligoninėje apžiūri tiek suaugusiuosius, tiek vaikus.
„Po vasaros susidarė eilės, kadangi gydytojas atostogavo. Paprastai eilių nebūna. Šiuo metu galime pasiūlyti vizito laiką po dviejų dienų“, – sako Z.Paulauskienė. Sostinėje vaiką pas LOR gydytoją pavyksta užregistruoti tokiu pat metu.
 
Maloniai nustebina pajėgos Priėmimo skubios pagalbos skyriuje. Pastaruoju metu pasigirstant neramumams, kad Klaipėdos universiteto ligoninėje pacientams skubios pagalbos tenka laukti ir po aštuonias valandas, Kretingos ligoninėje budintis gydytojas traumatologas Gediminas Morkus aiškina, jog pacientai patekti gydytojo apžiūrai čia gali nedelsiant, vėliausiai po pusvalandžio.
 
Ramų penktadienio vidurdienį skyriuje budi keturių specialistų komanda: gydytojas traumatologas, chirurgas, vidaus ligų ir vaikų ligų gydytojas.
 
Traumas patyrusiems vaikams vietoje atliekamas rentgeno tyrimas, apžiūrimas gydytojo jis toliau pasilieka gydymui ligoninėje. Jei atvejis rimtas, pacientas yra siunčiamas į Klaipėdą. Kai lankėmės ligoninėje, mūsų akimis, – pacientų gausa. G.Morkus sako, jog įprastas ramus penktadienis.
Įvertinus gydymo įstaigą, aišku viena – čia, kaip ir didmiestyje, aktyviai verda gyvenimas. Gydymo procesas – neatsiejama rutinos dalis.