- Ko iš ministrės kasdienybės pasiilgstate labiausiai ir ko nesiilgite visai?
 
- Pasiilgstu galimybės sprendimus priimti greitai ir iš karto matyti, kaip jie įgyvendinami. Ministro pozicija suteikia daugiau tiesioginių instrumentų pokyčiui inicijuoti.
Tačiau tikrai nepasiilgstu nuolatinės įtampos ir situacijų, kai daug energijos tenka skirti ne pačios problemos sprendimui, o ne itin produktyvioms diskusijoms ar rutininiams procesams. Dabartinis darbas leidžia daugiau koncentruotis į sprendimų turinį ir ilgalaikį rezultatą.
 
- Ministrė taria paskutinį žodį, patarėja – pataria. Ar sunku priprasti prie šio pokyčio?
 
- Man niekada nebuvo svarbiausia ištarti paskutinį žodį ar pasiekti asmeninę pergalę. Svarbiausia, kad sveikatos sistema veiktų gerai, o sprendimai būtų pagrįsti duomenimis ir kurtų realią naudą žmonėms. Jeigu prie gero sprendimo galiu prisidėti jį inicijuodama, pateikdama argumentus, padėdama susitarti ar rasti kompromisą, man tai yra prasminga.
Be to, kaip mokslininkei man natūralu pirmiausia analizuoti situaciją, vertinti alternatyvas, pasverti jų privalumus ir trūkumus. Dabartiniame darbe galiu šį požiūrį taikyti dar platesniu – visos valstybės – mastu. Strateginis problemų sprendimo mastelis man yra įdomu.
 
- Kokie sveikatos klausimai dabar aktualiausi premjerui?
 
- Svarbiausi uždaviniai yra keli ir jie glaudžiai susiję: prieinama sveikatos priežiūra kiekvienam gyventojui, ypač regionuose, tvarus sveikatos sistemos finansavimas, didesnis jos efektyvumas, trumpesnės pacientų eilės, viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimas, medikų išlaikymas jame bei sistemos atsparumas galimoms krizėms ir grėsmėms. Papildomas dėmesys bus skiriamas slaugytojams – pritraukti, išlaikyti ar susigrąžinti į sveikatos sistemą. Itin svarbu sukurti visuomenėje didesnį sveikatos potencialą per sveikatos stiprinimą ir prevenciją. Tačiau visus šiuos darbus turėtų jungti viena esminė kryptis – sveikatos sistema turi atsigręžti į žmogų. Ir į tą, kuris šiandien yra sveikas, bet rytoj gali tapti pacientu, ir į sergantį žmogų, ir į gydytoją, slaugytoją bei kitus sveikatos priežiūros specialistus.
Stipri sveikatos sistema kuria saugumo jausmą ir pasitikėjimą valstybe. Žmogus turi žinoti, kad tapęs pažeidžiamas – susirgęs ar patyręs sunkią traumą – jis nebus paliktas vienas ir gaus jam reikalingą pagalbą.
 
- Prezidentūra įsitraukė į diskusiją dėl vaikų ligų skyrių likimo regionuose ir siūlo sprendimus. Kaip vertinate šią iniciatyvą?
 
- Vertinu ją pozityviai. Vaikų sveikata neturėtų tapti politinės konkurencijos lauku. Šiuo atveju svarbiausia ne tai, kas pasiūlė sprendimą, o ar jis užtikrins saugias, kokybiškas ir vaikams bei jų šeimoms prieinamas paslaugas visoje Lietuvoje. Tokiais klausimais turime gebėti sutelkti skirtingų institucijų kompetencijas ir ieškoti geriausio sprendimo.
 
- Kurį savo pradėtą darbą ministerijoje laikote pačiu svarbiausiu?
 
- Šiuolaikinė sveikatos politika remiasi idėja, kad sveikata yra viena svarbiausių ir, deja, labiausiai pražiūrėtų ekonominio augimo strategijų. Man ši mintis artima.
Valstybės ekonomiką, inovacijas ir ateitį kuria žmogus. Jeigu jis yra sveikas, fiziškai ir emociškai saugus, gali mokytis, dirbti, kurti ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Todėl sveikatos priežiūra nėra vien išlaidos ar našta biudžetui. Tai strateginė investicija į valstybės ekonomiką, atsparumą ir žmonių gerovę.
Todėl vienu svarbiausių savo pradėtų darbų laikau viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo kryptį. Man buvo svarbu įtvirtinti supratimą, kad valstybėje stipri sveikatos sistema yra ne vien socialinės politikos klausimas. Ji yra ir nacionalinio saugumo, ir valstybės ekonominio atsparumo pagrindas.
Dirbdama premjero patarėja ir akademinėje veikloje šios krypties taip pat neatsisakau – sieksiu, kad viešasis sveikatos sektorius taptų dar tvaresnis ir stipresnis.
 
- Reforma siekėte išlaikyti medikus ir PSDF pinigus viešajame sektoriuje. Ar jau matyti pirmieji rezultatai?
 
- Tikslas niekada nebuvo kovoti su privačiu sektoriumi. Privatus sektorius yra sveikatos sistemos dalis. Esminis uždavinys – sustiprinti viešąjį sektorių taip, kad jame būtų užtikrinamos kokybiškos, laiku suteikiamos ir visiems prieinamos paslaugos.
Reformos sėkmę turėtume vertinti ne pagal priimtų įstatymų skaičių, o pagal rezultatą: ar trumpėja pacientų laukimo laikas, ar viešajame sektoriuje pakanka specialistų, ar žmogus realiai gauna reikalingą pagalbą. Išsamesniam reformos ilgalaikio poveikio vertinimui reikia daugiau laiko ir duomenų.
 
- Eilių mažinimą buvote įvardijusi kaip svarbiausią prioritetą. Ar pavyko jas sutrumpinti?
 
- Būsiu atvira – tai nėra problema, kurią galima išspręsti per kelis mėnesius. Eilės susiformavo ne per vieną dieną, todėl ir jų mažinimas reikalauja nuoseklių pokyčių: geresnio paslaugų organizavimo, tinkamo specialistų paskirstymo, efektyvesnio pacientų srautų valdymo ir technologinių sprendimų. Kai kur jau matome teigiamų pokyčių, tačiau vertinti visos sistemos rezultatą dar per anksti. Svarbiausia, kad pasirinkta kryptis būtų tęsiama nuosekliai ir pacientas realiai pajustų, jog reikalingą pagalbą gali gauti greičiau.
 
- Sveikatos apsaugos ministro kėdėje – naujas vadovas. Kaip vertinate ministrą Liną Kukuraitį ir ar jums ramu dėl pradėtų reformų likimo?
 
- Su ministru dirbame profesionaliai ir konstruktyviai. Natūralu, kad kiekvienas vadovas turi savo darbo stilių, prioritetų išdėstymą ir sprendimų priėmimo būdą.
Linkiu ministrui sėkmės ir tikiuosi, kad svarbiausi pradėti darbai bus tęsiami. Sveikatos politikoje ypač svarbus tęstinumas, nes rimti sisteminiai pokyčiai paprastai neduoda rezultatų per kelis mėnesius.
Galiausiai svarbiausia yra ne pavardės ar pareigų pavadinimai, o visuomenės sveikata, pacientų interesai, sveikatos sistemos tvarumas ir gebėjimas nuosekliai siekti rezultato.
 
- Jei tektų rinktis dar kartą – ar sutiktumėte vėl tapti ministre?
 
- Sakoma, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi.
Į valstybės tarnybą atėjau ne dėl pareigų pavadinimo. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vėl dirbu akademinį darbą. Šiandien dirbu ten, kur galiu prisidėti prie svarbių sprendimų, ir man svarbiausia yra ne postas, o rezultatas. Todėl ir ateityje rinkčiausi tą kelią, kuriame matyčiau didžiausią galimybę kurti prasmingus pokyčius, įgyvendinti „sveikatos visose politikose“ principus bei prisidėti prie sveikatos sistemos, kuria žmonės galėtų pasitikėti. Tai yra visos valstybės gerovės pagrindas.

---

 
Dosjė

M.Jakubauskienė baigė visuomenės sveikatos krypties studijas VU, kur 2007 m. įgijo biomedicinos mokslų daktaro laipsnį. Vėliau studijas tęsė VU Verslo mokykloje, ten 2019 m. įgijo Verslo administravimo magistro laipsnį.
Akademinį darbą VU vykdė nuo 2001 m., 2008-2010 m. ėjo Tarptautinių reikalų ir programų prodekanės pareigas, nuo 2013 m. turi docentės pedagoginį vardą. 2024 m. buvo paskirta VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktore. Be darbo universitete, skirtingais laikotarpiais ėjo sveikatos ekspertės, specialistės ir konsultantės pareigas UAB „Sveikatos ekonomikos centras“, Vilniaus miesto savivaldybėje, VšĮ MTVC (Mokymų, tyrimų ir vystymo centre).
2024-2026 m. ėjo sveikatos apsaugos ministrės pareigas. Nuo 2026 m. liepos – premjero patarėja sveikatos klausimais.