Dalyvavo klinikiniame tyrime
 
Anot tyrimo organizatorių, tarptautinėje programoje iš viso dalyvavo daugiau nei tūkstantis pacientų. Visiems jiems jau buvo chirurgiškai pašalinta melanoma – pati agresyviausia odos vėžio forma, tačiau kiekvienas jų gyveno nuolatinėje baimėje, kad klastinga liga gali grįžti.
 
Vienas šių pacientų – Anglijoje gyvenantis inžinierius Matthew Adamsas, apie diagnozę sužinojo praėjusių metų pradžioje. Duodamas interviu Lidso ligoninių tyrimų centrui, M.Adamsas prisiminė, kad apie galimybę išbandyti visiškai naują gydymą jam pirmasis prasitarė plastikos chirurgas. Vėliau, po ilgų pokalbių su onkologe, išaiškinusia galimas naudas bei rizikas, vyras tapo pirmuoju centro pacientu, priimtu į tarptautinį tyrimą.
 
Visus metus tyrimo dalyviai kas tris savaites vyko į ligoninę. Visiems jiems buvo taikomas įprastas gydymas, tačiau pusė pacientų papildomai gavo ir naująją, individualiai jiems sukurtą vakciną.
 
Vakcina pagal naviką
 
Mokslininkai pabrėžia, kad šis gydymas iš esmės skiriasi nuo tradicinės medicinos.
 
Vakcinos gamyba prasideda iškart po operacijos, paėmus paties paciento išpjauto naviko mėginį. Mėginys išsamiai ištiriamas laboratorijoje, ieškant unikalių genetinių mutacijų. Dėl šių mutacijų vėžinėse ląstelėse ima gamintis pakitę baltymai – neoantigenai, kurie ant ląstelių paviršiaus veikia tarsi ryškios įspėjamosios vėliavėlės.
 
Būtent pagal šiuos baltymus pasitelkiami dirbtinio intelekto įrankiai, padedantys atrinkti iki 34 tikslingiausių taikinių. Kiekvienam pacientui atskirai sukuriama mRNR vakcina nurodo organizmui, kurias ląsteles būtina pulti. Kartu skiriamas vaistas pembrolizumabas atlieka kitą vaidmenį – padeda išlaikyti aktyvų imuninį atsaką. Pasak leidinio „Cancer Health“, šis derinys veikia ypač tiksliai: vakcina nuspaudžia imuninės sistemos akceleratorių, o imunoterapija atlaisvina jos stabdžius.
 
Ko anksčiau nebuvo
 
Iki šiol taikomas gydymas irgi vadintas personalizuotu, tačiau reiškė kitką: gydytojai ieškodavo konkrečios mutacijos, pavyzdžiui, BRAF, aptinkamos maždaug pusėje melanomų, ir parinkdavo prie jos tinkantį jau egzistuojantį vaistą.
 
Kvinslendo universiteto mRNR mokslininkas Sethas Cheethamas atkreipia dėmesį, kad šiame tyrime kiekvienam dalyviui buvo pagamintas visiškai naujas, tik jam vienam skirtas preparatas.
 
Australijos onkologas Adnanas Khattakas žurnalui „Nature“ pasakoja, kad anksčiau medikai negalėjo taip tikslingai apmokyti paciento imuninės sistemos kovoti prieš jo paties naviką. Čia pat pabrėžiama ir tai, kad naujasis preparatas nesaugo nuo susirgimo vėžiu. Jis skiriamas po operacijos ir turi vienintelį uždavinį – neleisti ligai grįžti.
 
Skaičių kol kas neskelbia
 
Tyrimas pasiekė abu svarbiausius tikslus: užfiksuotas ilgesnis laikas be ligos atkryčio ir ilgesnis periodas be metastazių tolimuosiuose organuose. Naujų saugumo rizikų nenustatyta – dažniausiai pacientai skųsdavosi tiesiog nuovargiu, šaltkrėčiu ar skausmu dūrio vietoje.
 
Anot vyriausiosios tyrimo tyrėjos prof. Georginos Long, šios dienos rezultatai yra tikras lūžio momentas adjuvantiniam melanomos gydymui.
 
Tikslių skaičių bendrovės kol kas nepateikia, tačiau atskleidžia, kad skirtumas yra statistiškai reikšmingas ir kliniškai svarbus. Palyginimui, ankstesnių etapų duomenys rodė, kad šis derinys ligos atkryčio ar mirties riziką sumažina beveik perpus.
 
Kliūtis – pati gamyba
 
Didžiausias naujojo gydymo iššūkis – sudėtingas ir ilgai trunkantis gamybos procesas. Kadangi kiekviena vakcina gaminama individualiai iš paties paciento naviko mėginio, paruošimas gali užtrukti kelis mėnesius.
 
Kartu išlieka ir neatsakytų klausimų dėl ilgalaikio gydymo poveikio. Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo dalyvius teks stebėti dar daugelį metų, kol taps aišku, ar ši vakcina iš tiesų prailgina bendrą pacientų gyvenimo trukmę.
 
Bendrovės žada registracijos paraiškas JAV vaistų tarnyboms pateikti artimiausiais mėnesiais – tikimasi, kad leidimas gali būti gautas apie 2027 metus. Tiesa, už JAV ir didžiųjų Vakarų Europos medicinos centrų ribų šio gydymo teks laukti ilgiau.
 
Vis dėlto gauti rezultatai teikia vilties ne tik onkologams. Pasak Londono medicinos mokslų organizacijos „LifeArc“ vadovės Sam Barrell, šis proveržis stiprins pasitikėjimą individualizuota medicina ir padės ieškoti sprendimų gydant kitas sunkiai įveikiamas ligas, sukeltas unikalių genetinių mutacijų.