Neskuba
 
Ar Krikščioniškieji gimdymo namai po ministro Lino Kukuraičio pažadų liks, ar visgi bus baigta reforma ir kaip atskiras padalinys veikę Krikščioniškieji gimdymo namai bus perkelti į LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos kliniką, atsakymo nėra.
 
„Šiuo metu universiteto rektorius ruošiasi rugsėjo 24 d. vyksiančiam LSMU Tarybos posėdžiui, kurio metu bus priimtas LSMU, kaip ligoninės dalininko, sprendimas, – raštu nurodė LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Kristina Abromaitė. – Atsižvelgiant į tai, sprendimai dėl akušerinių paslaugų teikimo Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose paaiškės tik po rugsėjo 24 d. įvyksiančio LSMU Tarybos posėdžio.“
 
Tarybos posėdis iš anksto numatytas posėdžių kalendoriuje ir dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų nešaukiamas skubos tvarka. Universiteto taryba posėdžiauja kartą per mėnesį.
 
Krikščioniškųjų gimdymo namų interneto svetainėje skelbiama, kad iki spalio 1-osios įstaiga dirbs įprastu režimu, teikdama visas akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Po šios datos, kaip nurodoma skelbime, bus tęsiamos tik nėščiųjų mankštos salėje ir baseine.
 
Užuomina apmokėti nuostolius

L.Kukuraičio siūlomas modelis numato dviejų dalių finansavimą: akušerijos skyriai gautų bazinį finansavimą, skirtą išlaikyti visą parą budinčias specialistų komandas ir būtiną infrastruktūrą, o papildomai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo būtų apmokama už faktiškai suteiktas paslaugas ir priimtus gimdymus. Tokiu būdu siekiama spręsti problemą, kai dėl mažėjančio gimdymų skaičiaus ligoninės nebegali išsilaikyti vien iš apmokėjimo už atliktas paslaugas.
 
Tačiau Krikščioniškųjų gimdymo namų savininkė LSMU Kauno ligoninė nurodo, kad vien naujas finansavimo modelis neišgelbės, būtina kompensuoti ir patirtus nuostolius. „Visgi, atsižvelgiant, kad Krikščioniškųjų gimdymo namų padalinys veikė nuostolingai, tikimasi ir sprendimų dėl susidariusio finansinio nuostolio padengimo“, – nurodo K.Abromaitė.
 
Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimdymų skaičius sumažėjo nuo 930 gimdymų 2021 m. iki 656 gimdymų 2025 m. Tuo pat metu padalinio veiklos nuostolis išaugo nuo 558 tūkst. Eur 2022 m. iki maždaug 1,5 mln. Eur 2025 m. Taip pat nurodoma, kad padalinio pajamos 2025 m. siekė apie 2 mln. Eur, tačiau vien darbo užmokesčiui buvo skirta daugiau kaip 2,719 mln. Eur.
 
Ligoninė apskaičiavo, kad akušerijos paslaugų teikimui būtina užtikrinti ne mažiau kaip 37,9 specialistų etato, nepriklausomai nuo faktinio gimdymų skaičiaus.
 
Gimdymo skyriai gyvuos kaip reanimacijos
 
Lietuvoje, neskaičiuojant Vilniaus ir Kauno, veikia dar 7 akušeriniai skyriai šalies regioninėse ligoninėse. Diskusijos dėl Krikščioniškųjų gimdymo namų veiklos tapo postūmiu priimti visiems akušerijos skyriams palankų sprendimą – skirti bazinį finansavimą, kuris leistų ligoninėms subalansuoti biudžetus ir teikti paslaugas, nors gimdymų skaičius mažėja. Skaičiuojama, kad ateinančių metų biudžete šiam baziniam finansavimui prireiks 15 milijonų eurų.
 
Kaip aiškina Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas ir Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas, ministro siūlomas modelis iš esmės keistų iki šiol galiojusią akušerijos paslaugų finansavimo tvarką, akušerijos skyriai gautų ne tik apmokėjimą už faktiškai suteiktas paslaugas, bet ir bazinį finansavimą infrastruktūrai bei specialistų komandoms išlaikyti. Kitaip tariant, valstybė mokėtų už pasirengimą teikti paslaugas, o ligonių kasos ir toliau atsiskaitytų už priimtus gimdymus bei kitas suteiktas paslaugas.
 
Pasak G.Ramanausko, toks modelis medicinoje nėra naujiena. Panašiu principu jau finansuojami reanimacijos skyriai, kuriuose infrastruktūra ir specialistai turi būti išlaikomi nepriklausomai nuo pacientų srauto. Anot jo, akušerijoje susiduriama su panašia problema: gimdymų mažėja, tačiau gydytojų, akušerių, slaugytojų ir visos būtinos infrastruktūros išlaikymo sąnaudos niekur nedingsta.
 
„Todėl ir atsirado bazinis finansavimas reanimacijai – kad būtų galima išlaikyti infrastruktūrą ir specialistus net tada, kai pacientų mažiau. Akušerijai dabar siūlomas panašus sprendimas“, – teigė G.Ramanauskas.
 
Jo įsitikinimu, vien gimdymo įkainių didinimas problemos neišspręstų. Dabartiniai įkainiai daugelį metų esą nebeatitiko realių sąnaudų, o į bendrą gimdymo kainą yra įtraukiama ir naujagimio priežiūra, ir gimdymo nuskausminimas, ir kitos papildomos paslaugos. Tuo metu gimdyvių lūkesčiai didėja: šeimos nori daugiau privatumo, individualios priežiūros ir komfortiškų sąlygų, kurios taip pat kainuoja.

Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas ir Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas sako tikintis, kad sprendimas dėl bazinio akušerijos skyrių finansavimo nebus laikinas. Jo teigimu, ligoninėms svarbu žinoti, kad po kelerių metų ar pasikeitus valdžiai nereikės iš naujo kovoti dėl tų pačių sprendimų. Pasak asociacijos vadovo, akušerijos paslaugų organizavimas reikalauja ilgalaikio planavimo, todėl būtinas stabilus ir prognozuojamas finansavimo modelis.

 
Miegantys skyriai
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės ir opozicijos atstovės Jurgitos Sejonienės vertinimu, sprendimas labiau primena politinį nei sveikatos sistemos efektyvumo klausimą.
 
Jos nuomone, papildomas finansavimas negarantuoja ilgalaikio sistemos stabilumo, nes visa tvarka gali būti pakeista pasikeitus ministrui ar politinei daugumai.
 
„Jokios garantijos nėra. Visa tai reguliuojama ministro įsakymais. Todėl esu įsitikinusi, kad atėjus kitam ministrui sprendimai gali būti peržiūrėti iš naujo“, – sakė J.Sejonienė.
 
Parlamentarė ironiškai pastebi, kad susiklostė paradoksali situacija: akušerijos skyrių veiklos kriterijus, pagal kuriuos buvo sprendžiama, kurie skyriai gali veikti, o kurie turėtų būti reorganizuojami, pradėjo diegti socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio vadovauta ministerija. Dabar socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės laikotarpiu siūloma papildomu finansavimu išlaikyti ir tuos skyrius, kurie šių kriterijų nebeatitinka. Politikės teigimu, susidaro įspūdis, kad viena socialdemokratų karta kūrė kriterijus, o kita ieško galimybių jų nebetaikyti.
 
„Jeigu kalbame apie akušerijos skyrių, kuriame per metus priimama apie 200 gimdymų, akivaizdu, kad toks skyrius vis tiek dirba septynias dienas per savaitę, 24 valandas per parą, nors realiai tenka vos du ar trys gimdymai per savaitę. Visiškai neracionalu tokį skyrių išlaikyti“, – sakė ji.
 
Parlamentarė ironizuoja, kad vietoje sistemos pertvarkos valstybė renkasi finansuoti „miegančius skyrius“. „Vietoj to, kad pinigai būtų leidžiami faktiškai miegančiam skyriui, kuriame personalas dirba po vieną gimdymą per dieną du ar tris kartus per savaitę, verčiau organizuoti pavėžėjimo paslaugą“, – teigė J.Sejonienė.
 
Priešrinkiminis sprendimas
 
Parlamentarės teigimu, 15 mln. eurų, kuriuos planuojama skirti akušerijos skyrių baziniam finansavimui, galima nukreipti kitoms sveikatos sistemos problemoms spręsti. Politikė primena, kad jau ne vienerius metus kalbama apie būtinybę plėsti pacientų pavėžėjimo sistemą, kuri būtų naudinga ne tik gimdyvėms, bet ir žmonėms, vykstantiems į konsultacijas, procedūras, tyrimus ar planinį gydymą. Jos vertinimu, investicijos į pacientų pasiekiamumą ilgainiui duotų daugiau naudos nei lėšų skyrimas mažai apkrautiems skyriams išlaikyti.
 

„Jeigu valstybė randa 15 milijonų eurų, kad būtų išlaikomi skyriai, kuriuose darbo krūvis mažėja, kyla klausimas, ar dalis šių lėšų negalėtų būti panaudota sprendžiant prieinamumo problemas visai pacientų bendruomenei. Pavėžėjimo paslaugos reikalingos ne tik gimdyvėms, bet ir žmonėms, kurie reguliariai vyksta į procedūras, specialistų konsultacijas ar gydymą kituose miestuose“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.

 
Anot parlamentarės, anksčiau buvo skaičiuota, kad visavertei pacientų pavėžėjimo sistemai reikėtų apie 70 mln. eurų per metus. Todėl dabar akušerijos skyriams numatomi 15 mln. eurų sudarytų maždaug ketvirtadalį tokios sistemos finansavimo poreikio.
 
J.Sejonienės nuomone, sprendimas išsaugoti mažus akušerijos skyrius gali būti patrauklus vietos bendruomenėms prieš artėjančius savivaldos rinkimus, tačiau jis neišsprendžia pagrindinės problemos – mažėjančio gimstamumo ir dėl to mažėjančių paslaugų apimčių. Kaip pabrėžia politikė, akušerijos skyrių skaičius pats savaime gimstamumo nedidina, o ilgalaikėje perspektyvoje vis tiek teks spręsti, kaip racionaliai organizuoti šias paslaugas visoje šalyje.