Ligoninė paskaitų neskaito

Įprasta manyti, kad žindymas – natūralus dalykas: moteris gali žindyti, kūdikis moka žįsti. Tačiau praktika, anot beveik penkiolika metų šioje srityje dirbančios A.Mulevičienės, rodo ką kita – žinių vis tiek prireikia, ir jų ieškoti ji pataria gerokai iki gimdymo.
 
„Pirmųjų žinių mamoms linkėčiau ieškoti nėštumo pradžioje, apie dvidešimtą savaitę, kai atrodo, kad žindymas dar kažin kur už kalnų. Tada moteris turi laiko susirasti patikimus informacijos šaltinius ir žmones, į kuriuos galės kreiptis, kai kils klausimų“, – pataria gydytoja.
 
Žindymo konsultantai, primena ji, skiriasi patirtimi ir bendravimo būdu, tad žmogų, kuriuo pasitikėsi, verta atsirinkti iš anksto: jei požiūriai nesutaps, rezultato nebus. O artėjant trisdešimtai nėštumo savaitei specialistė rekomenduoja gyvus žindymo kursus – juose ne tik dėstoma teorija, bet ir mokomasi žindymo padėčių, gyvai išsiaiškinami kylantys klausimai.
 
Vilčių, kad visko išmokys gimdymo namuose, ji pataria nepuoselėti – priekaištą „ligoninėje nepasakė, neparodė, nepamokė“ specialistė iš šeimų teigia girdinti dažnai.
 
„Ligoninė nėra skirta mokyti nuo A iki Z – čia suteikiami pradiniai įgūdžiai. Tėvai turi atsinešti nemažą žinių bagažą: kaip dažnai naujagimis valgo, koks jo ritmas, kaip atpažinti alkio ir sotumo ženklus, kaip suprasti, ar užtenka pieno ir kada kyla sunkumų“, – vardija A.Mulevičienė.
 
Svarbu neuždelsti
 
Pasiruošimas, pripažįsta gydytoja, šimtaprocentinės sėkmės negarantuoja, tačiau skirtumą ji mato: iš anksto besidomėjusios moterys sunkumus pastebi anksčiau ir greičiau sulaukia pagalbos.
 

„Pirmosios dvi trys savaitės po gimdymo – aukso amžius, kai mažiausiomis pastangomis galime pasiekti geriausią rezultatą. Kuo daugiau laiko praeina su sunkumais, tuo daugiau laiko reikia jiems išspręsti, ir ne visada pavyksta pasiekti rezultatą, kokio tikisi šeima“, – sako Tarptautinės tarybos sertifikuota laktacijos konsultantė dr. Audronė Mulevičienė.

 
Uždelsti sunkumai apie save primena vėliau: po trijų keturių mėnesių mamos jau guodžiasi, kad vieną rytą pieno tiesiog nebeliko.
 
„Nebūna taip, kad vieną parą laktacija puiki, o kitą jos visiškai nebėra. Jei pieno neliko per naktį, vadinasi, šeima su sunkumais gyveno jau seniai – tik jų laiku nepastebėjo ir nesprendė“, – aiškina gydytoja.
Užtat pradžią įveikusioms mamoms – kur kas lengviau: „Jei sklandžiai žindyti pavyko pirmuosius tris mėnesius, toliau – nors ir iki aštuoniolikos metų“, – šypsosi A.Mulevičienė.
 
Mitai kainuoja brangų laiką
 
Vienas gajausių mitų, kurį specialistei tenka paneigti, – esą žindymas skausmingas.
„Moteris gali žindyti nežinodama, kas yra skausmas. Taip, speneliai gali būti jautresni, gali būti šiek tiek diskomforto, bet tikrai nekalbame apie aštrų, nepakeliamą skausmą, kai mama bijo, kad vaikas tuoj pabus ir vėl reikės jį pridėti prie krūties“, – tikina gydytoja ir pastebi, kad mama, kuriai patariama „pakentėti“, praranda brangų laiką, o neretai – ir galimybę apskritai žindyti: skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys pasiduoda.
 
„Išvengti skausmo nesudėtinga – svarbu žinoti, kaip patogiai įsitaisyti ir padėti kūdikiui taisyklingai apžioti krūtį, kaip keičiasi krūtys po gimdymo ir kaip šiuos pokyčius lengviau išgyventi, sau padėti. Čia reikia ne specialistų, čia reikia žinių“, – pabrėžia gydytoja.
 
Kitas gajus mitas – esą pavalgęs naujagimis privalo miegoti. Specialistė primena: naujagimio skrandis mažas, o mitybos poreikiai dideli – vien per pirmąjį mėnesį įvyksta didelis augimo šuolis, tad valgyti jam reikia dažnai.
 
„Naujagimis žįs galbūt dešimt dvylika kartų per parą, o augimo šuolių metu – ir šešiolika aštuoniolika. Tai normalu: taip jis stimuliuoja mamos krūtis ir skatina pieno gamybą, kad pieno užtektų ir tada, kai jis bus nebe naujagimis, o trijų keturių mėnesių kūdikis“, – aiškina A.Mulevičienė.
 
Vėliau, priduria gydytoja, galioja paprasta taisyklė: kiek vaikas valgys, tiek pieno mama ir pagamins.
 
Pienas ne tik maitina
 
Koks svarbus žindymas, anot gydytojos, kūdikis parodo pirmosiomis gyvenimo minutėmis – paguldytas mamai ant krūtinės, krūtį jis susiranda pats.
 
„Ši trapi, gležna būtybė, kuri dar nieko negeba, ieško krūties iš paskutiniųjų ir visu savo elgesiu parodo: man tai gyvybiškai svarbu“, – komentuoja specialistė.
 
Ji primena, kad motinos pienas ne tik pasotina: kartu su juo kūdikis gauna gerųjų bakterijų ir tampa atsparesnis ligų sukėlėjams. Pavyzdžiui, mama, aplinkoje susidūrusi su nauju virusu, netrukus pagamina antikūnų, kurie su pienu pasiekia kūdikį – ir šis arba nesuserga, arba serga lengviau ir pasveiksta greičiau.
Žindymas saugo ir vaikui užaugus: žindytiems vaikams rečiau nustatomas nutukimas, su kuriuo siejama daugybė lėtinių ligų, o sąkandis formuojasi taisyklingiau, tad rečiau prireikia gydytojo ortodonto pagalbos
 
Mamą saugo dešimtmečius
 
Mama – ne aptarnaujantis personalas: žindymas svarbus ir jos sveikatai.
„Kuo moteris ilgiau žindo – skaičiuojami visi žindymo mėnesiai per gyvenimą, – tuo mažesnė krūties ir kiaušidžių vėžio rizika. Ilgesnis nei dvylikos mėnesių žindymas – ilgalaikė investicija į pačios mamos sveikatą“, – pabrėžia A.Mulevičienė.

Žindančioms moterims mažėja antrojo tipo cukrinio diabeto rizika – tai ypač aktualu toms, kurioms nėštumo metu nustatytas nėščiųjų diabetas. Taip pat mažesnė ir širdies bei kraujagyslių ligų tikimybė.

Trūksta ne konsultantų, o žinių

Gydytojų, turinčių tarptautinį laktacijos konsultanto sertifikatą, Lietuvoje kol kas nedaug, sako A.Mulevičienė: kvalifikacija reikalauja ilgo pasiruošimo ir egzamino. Vis dėlto kasmet sertifikuotų konsultantų gretas papildo vienas kitas naujas specialistas.
 
„Kita vertus, mums nereikia visiems būti žindymo konsultantais. Situacija labai pasikeistų, jei kiekvienas specialistas savo kompetencijos ribose teiktų naujausiais mokslo įrodymais pagrįstas žinias, o jų pritrūkęs žinotų, kur nusiųsti mamą kvalifikuotos pagalbos“, – įsitikinusi gydytoja.

---

Tai įdomu
 
Visai nauja mokslinių tyrimų kryptis – žindymas ekstremalių situacijų metu. Šia tema mokslininkai vis aktyviau domisi nuo 2012-ųjų, o 2024-aisiais publikacijų dar padaugėjo: daugiausia nagrinėjami žemės drebėjimai ir potvyniai, duomenis kaupia tokios išsivysčiusios šalys kaip JAV ir Japonija.
 
„Ekstremaliose situacijose būna ribota prieiga prie švaraus vandens, sutrinka elektros tiekimas, sugriūva medicinos sistema. Kūdikiai tokiomis aplinkybėmis – viena pažeidžiamiausių grupių, o žindymas padeda išsaugoti jų gyvybes“, – sako A.Mulevičienė.
 
Lietuvai žemės drebėjimai neaktualūs, tačiau, anot jos, dėl geopolitinės padėties tema mums svarbi – vien dėl to žindymą verta skatinti, o ištikus nelaimei ypač rūpintis žindančių mamų gerove.
 
Naujienų jau yra ir Lietuvoje: portale www.lt72.lt neseniai paskelbtos kūdikių maitinimo rekomendacijos ekstremalių situacijų metu. Su jomis gydytoja pataria susipažinti iš anksto.