Išskirtinė studijų programa
 
Sunkiai sirgusi poetė Janina Degutytė dienoraštyje rašė: „...didžiausia atgaiva Mizgailiškyje. Gyvenu čia nuostabiai. Galėčiau būt atsiskyrėliu. Be aukos, nes visai nesunku. Ir nenuobodu. Po 2 val. rytą ir vakare vaikščioju per miškus ir laukus. Nuotaikos stebuklingos“.
 
„Miško terapijos praktikos remiasi sąmoningu buvimu miške. Stebint aplinką, gebant įsiklausyti, kvėpuojant grynu oru, aktyvėja visi mūsų pojūčiai, o augalų išskiriami lakieji bioaktyvūs junginiai veikia imuninę sistemą“, – šiandien sako LSMU Reabilitacijos klinikos profesorė, Slaugos fakulteto prodekanė Daiva Petruševičienė.
 
Pirmąją Lietuvoje tokio pobūdžio mokslo įrodymais grįstą podiplominę studijų programą – Miško terapiją – LSMU sukūrė įvairių sričių profesionalų darbo grupė. „Naujos studijų programos atsiradimą inspiravo ir lėmė pirmiausiai visuomenės atsigręžimas į natūralią aplinką. Akivaizdu, kad gamtos ir žaliosios aplinkos tyrinėjimus galime paversti naujais įgūdžiais ir, kaip rodo mokslo grįsti įrodymai, pasisemti sveikatos, - teigia LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius. - Pernai rugsėjį universitete startavo jau antroji podiplominių studijų laida, o susidomėjimas šiomis studijomis išlieka didelis. Miško terapijos programa, kuriai nuo rugsėjo mėnesio renkama nauja grupė, skirta norintiems tapti licencijuotais miško terapeutais arba tiesiog įgyti mokslo įrodymais grįstas žinių, padėsiančių pažinti ir naujai atrasti lietuvio tapatybėje esančias žaliąsias erdves.”
 
Gerina psichologinę būklę
 
Pirmą kartą apie Miško terapiją prof. D.Petruševičienė teigia perskaičiusi Qing Li knygoje „Miško maudynės. Shinrin-Yoku“. Dar didesnį įspūdį profesorei paliko Miško terapijos podiplominių studijų dėstytojo dr. Juliaus Neverausko vedama Gamtos ir miško terapijos sesija, leidusi sustabdyti save nuo nuolatinio bėgimo, skubėjimo.
 

„Mano senelis buvo miškininkas ir aš nuo mažens daug laiko leisdavau gamtoje, miške. Tačiau miško terapija leidžia patirti dar gilesnių pojūčių, atliepti į miško terapeuto kvietimus, dalintis įžvalgomis, potyriais. Naujausi mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad buvimas gamtoje mažina streso lygį, išauga fizinės ir psichologinės gerovės pojūčiai“, – sako LSMU Reabilitacijos klinikos profesorė, Slaugos fakulteto prodekanė Daiva Petruševičienė.

 
Anot jos, sesijose dalyvaujantys terapeutai yra tarpininkai, padedantys žmogui pasinaudoti gydančiomis gamtos galiomis ne teikdami užduotis ar nurodymus, bet kviesdami bendrai patirčiai: pasidalinti įžvalgomis apie save, savo savastį, santykį su gamta, su kitais, gyvenimo tikslus ir prasmę.
 
O ir pats miškas – terapeutas. „Čia mokomasi pastebėti supančią ir kas akimirką besikeičiančią aplinką nuo mikro iki makro pasaulio, paskatinti pajusti gamtą tais pojūčiais, kuriais paprastai gauname nedaug informacijos – lytėjimu, skoniu, uosle“, – pasakoja prof. D.Petruševičienė.
 
Profesorės teigimu, dalyvaujant miško terapijoje gerėja nuotaika, mažėja patiriamas stresas ir kraujo spaudimas. Pastebima, kad savijauta pagerėja praėjus 15 min. po seanso pradžios ir trunka iki penkių dienų po seanso.
 
Miško terapija gali būti taikoma tiek įvairių lėtinių bei streso sukeltų ligų prevencijai, tiek jų eigai lengvinti. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad gamtos ir miško terapijos praktikos aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, todėl sumažina patiriamą įtampą, o tai sukuria sąlygas atsipalaiduoti fiziškai ir psichologiškai bei gerina imuninės sistemos veiklą.
 
Veikia per sensorinius pojūčius
 
Anot Miško terapijos dėstytojų Vaidos Vaitkutės Eidimtienės bei Lino Daubaro, Miško terapijos praktikos paremtos sąmoningu buvimu miške, pojūčių suaktyvinimu, aplinkos elementų stebėjimu ir suvokimu, augalų išskiriamų lakiųjų bioaktyvių junginių poveikiu imuninei sistemai. Mišką reikia išmokti pamatyti, išgirsti, užuosti, paliesti, paragauti.
 
Aplinkos vaizdas suvokiamas per siluetą, formą, spalvą, tūrį, gylį, perspektyvą, bendrą kraštovaizdžio panoramą. Augalų spalvos veikia žmogaus emocijas, jų pagalba suvokiama erdvė bei psichologinė aplinkos nuotaika.
 
„Tipiški gamtos garsai laikomi atkuriamaisiais, labiau paveikiais nei tie, kurie sklinda iš žmogaus sukurtos aplinkos. Tai atspindi skirtumą tarp vizualinės-erdvinės gamtinės ir miesto aplinkos suvokimo. Pavyzdžiui, geofonija – ne biologinės kilmės garsai: vėjo sukeltas lapų šlamėjimas, tekančio, krentančio vandens, bangų, lietaus sukelti garsai, turi didžiausią teigiamą ir gydomąjį poveikį, palyginti su biofonija – gyvų organizmų skleidžiamais garsais ar antrofonija – žmonių veiklos sukelti garsais“, – pasakoja prof. D.Petruševičienė.
 
Pašnekovės teigimu, kvapas veikia emocinę būseną, stimuliuoja protinę veiklą, generuoja įvairius prisiminimus, kuria nuotaiką. Praktikų metu patiriamas gydomasis – antimikrobinis, atpalaiduojantis raumenų spazmus, reguliuojantis kraujospūdį – poveikis.
 
Lytėjimo taktilinis pojūtis ypač svarbus tiems, kurie yra iš dalies ar visiškai praradę regėjimą. Didžiąja dalimi liesdami jie suvokia aplinką. Lytėjimo pojūtis informacijai perduoti gali būti naudojamas ir miško terapijos metu, mokant pažinti gamtinę aplinką: gamtines tekstūras, faktūras, formas.
 
„Skonis – aplinkos foninė charakteristika, kurianti prisiminimus bei asociacijas, kai suvokimas ateina per skonio atmintį ir yra siejamas su konkrečia vietove, – aiškina prof. D.Petruševičienė. – Miško terapijos metu naudojami tam tikri ritualai, pavyzdžiui, arbatos gėrimo ceremonija, sumedėjusių augalų pumpurų, fermentuotų žolinių augalų lapų, uogų, riešutų, sėklų ragavimas, padeda suvokti „skonio vaizdą“. Sujungus pojūčius į vieną visumą bei įsisąmoninus atliekamus veiksmus, gaunamas puikus terapinis rezultatas.“
 
Nuo individualios iki grupinės terapijos
 
Anot lektorės, miško terapijos sesijų dalyviai lieka nustebinti naujų atradimų ir potyrių. „Sąmoningas buvimas gamtoje yra kitoks. Užsimezga ryšys su gamta, pačiu savimi. Ramiai ir niekur neskubant galima pastebėti gamtos pasaulį nuo miško pakloto, vėjo linguojamos žolės ar medžių lapų, išgirsti skirtingus paukščių balsus, užuosti daugybę skirtingų kvapų, net paragauti besiskleidžiančių pumpurų. Egzistuoja daugybė galimybių patirti mus supančią gamtą, visus atspalvius“, – sako profesorė.
Pašnekovė priduria, kad miško terapijai nėra blogo oro, reikia tik tinkamai apsirengti bei nusiteikti.
 
Terapijos praktikų, trunkančių nuo dviejų iki keturių valandų, skaičius parenkamas individualiai kiekvienam žmogui ar atskiroms grupėms, priklausomai nuo amžiaus, fizinės ir psichinės sveikatos būklės. Grupės dydis gali būti įvairus – nuo individualaus iki keliolikos dalyvių seanso. Paslauga teikiama miške ar kitur gamtoje, pavyzdžiui, mieste esančiose žaliosiose erdvėse, parkuose.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!