Organizuoja pagalbą
 
Jau penktus metus nenuilstančios VšĮ „Žmonės žmonėms“ geradarės Tatjana Jablonskienė ir Sandra Balnienė organizuoja pagalbą Lietuvos žmonėms. Jos prireikė ir septynias diagnozes išgirdusiam bei stiprų raidos sutrikimą turinčiam ketverių Rapolui Vėjui. Moterų iniciatyva šalies žmonės suaukojo reikiamą sumą berniukui vykti į delfinų terapijos užsiėmimus.
 
„Rapolas Vėjas turėjo ryškų raidos sutrikimą, negalėjo susikoncentruoti, reiškėsi hiperaktyvumas, spastika kojytėse ir dar visokios kitos bėdos. Medikai šeimai pasiūlė išmėginti delfinų terapiją. Sužinojome visas sąlygas, kainas ir vos per parą surinkome reikiamą sumą. Su šia šeima bendraujame iki šiol, esame artimi“, – pasakoja organizacijos vadovė Tatjana.
 
Anot moters, terapija teigiamai paveikė berniuko sveikatą: pagerėjo psichosocialinė būklė, motorinės funkcijos, koncentracija. „Vaikutis tapo daug ramesnis, sumažėjo nerimas ir raumenų spastika. Berniukui tapo lengviau išlaikyti dėmesį. Dabar jis gali nuosekliai, žingsnis po žingsnio išspręsti duotą užduotį“, – sako T.Jablonskienė.
 
Organizacija „Žmonės žmonėms“delfinų terapiją dovanojo iš viso keturiems vaikams. Visi jie iš medikų lūpų girdėjo skirtingas diagnozes: autizmo spektro sutrikimas, cerebrinis paralyžius, širdies nepakankamumas. Nepaisant skirtybių, terapija visus vaikus paveikė vienodai: mažieji džiaugėsi draugyste su delfinais, daug šypsojosi ir patyrė ženklių pokyčių.
 
„Kadangi vaikučiai su negalia, kelionė iki Lietuvos jūrų muziejaus delfinų terapijos centro nebūna lengva: reikia daug važiuoti, keltis per Kuršių marias. Vaikai pavargsta, rodo nepasitenkinimą… Bet atsidūrę terapinėje erdvėje, iškart pasikeičia, „ištirpsta“. Galimybė patirti tokį glaudų ryšį su delfinu – kalbėti, žaisti, glostyti – kelia geriausias vaikų emocijas“, – sako Tatjana.
 
Individualios programos
 
Lietuvos jūrų muziejuje užsiėmimai su delfinais rengiami nuo 2002-ųjų, o Delfinų terapijos centras muziejuje įsikūrė prieš devynerius metus.
Delfinų terapijos skyriaus vedėja, mokslininkė Brigita Kreivinienė pasakoja, kad užsiėmimų poreikis didelis: delfinų asistuojamoje terapijoje sudalyvauja devyni klientai per dieną. Dažniausiai čia apsilanko autizmo spektro sutrikimą, elgesio ir emocijų sutrikimus, Dauno sindromą, cerebrinį paralyžių turintys, netektį ar patyčias mokykloje patyrę vaikai. Terapijos seansai organizuojami ir suaugusiems.
 
B.Kreivinienės teigimu, terapijos metu stengiamasi pagerinti kognityvinę, socialinę, emocinę, motorikos ir kitas su bendra žmogaus būkle susijusias sritis. „Užsiėmimas vyksta vandenyje, specialiai žmogui pritaikytame baseine su specialistu, delfinu ir gyvūną prižiūrinčiu asmeniu. Programa visuomet individuali, tačiau visais atvejais skatina įsitraukimą, socialinį atvirumą, pažinumą – dirbama orientuojantis į žmogaus poreikius. Vėliau skatinami intensyvesni sensoriniai patyrimai, formuojamos užduotys ir iššūkiai“, – sako centro vadovė.
 
Anot jos, specialistams dirbti lengviau, jei šeimos atvyksta su ART, PPT ar tretinio lygmens tarnybų išvadomis. Tokiu atveju dirbama pagal profesionalų nustatytas rekomendacijas, ir gerų rezultatų pasiekiama greičiau.
 
Unikalūs gyvūnai
 
Kodėl delfinai turi tokį teigiamą poveikį žmogaus psichosocialinei, motorinei ir sensorinei būklei, atliktas ne vienas mokslinis tyrimas.
 

„Delfinai turi itin ilgą žaidybinę elgseną. Jeigu namie žaidžiate su kate ar šuniu, tikriausiai pastebite, kad po kurio laiko žaidimai nusibosta. Delfinų žaidimai yra itin įvairūs ir trunka ilgai – kaip ir jų smalsumas“, – pasakoja Brigita Kreivinienė. LJM archyvas, A.Mazuno nuotr.

 
Centro vadovės teigimu, vaikams itin paprasta komunikuoti su delfinais: gyvūnai jaučia žmogaus nuotaiką, supranta gestus, netgi geba palaikyti akių kontaktą. „Taip pat jie lengvai keičia elgesio tipą pagal vaiką, patys inicijuoja veiklas, siūlo bendravimo modelį. Vaikui su negalia svarbu, kad delfinas sugeba komunikuoti itin paprastame lygmenyje – nenaudojant socialinių žaidimų, perkeltinių reikšmių“, – sako B.Kreivinienė.
 
Mokslininkės teigimu, sklandžiai komunikuojant su delfinu, formuojasi vaiko socialinės kompetencijos. Jos vėliau sėkmingai perkeliamos į socialinį gyvenimą.
 
Dirba visa komanda
 
Šiuo metu centre „dirba“ 15 delfinų. Drauge su jais vaikams padeda profesionalūs terapeutai. Iki šiol surasti šios srities specialistą buvo sudėtinga, o atrankos procesai užtrukdavo ilgai. Tačiau situacija jau netrukus pasikeis. „Pernai atsirado Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) podiplominės studijos Klaipėdos universitete, kuriose rengiami ateities delfinų terapeutai. Tai – licencijuojama veikla. Visi terapeutai turi būti malonūs, empatiški, suprantantys tiek žmogaus išgyvenimus, tiek atliepiantys gyvūnų gerovę. Taip pat turi praktikuoti sveiką gyvenimo būdą bei valdyti didelius žinių lobynus – juk su kiekvienu klientu turime vis kitą istoriją“, – sako B.Kreivinienė.
 
Vadovės teigimu, centre šiuo metu dirbanti septynių specialistų komanda yra kaip šeima, nes bendrystė ir socialinės kompetencijos šiame darbe itin svarbios.
 
Brangus malonumas
 
Paprastai vaikui skiriama 10 terapinių užsiėmimų vandenyje su delfinais. Vieno užsiėmimo kaina – 120 eurų. Papildomai gali būti organizuojami užsiėmimai įvairiose užimtumo – judesio, sensorikos, socialinių įgūdžių – salėse. Viena papildoma veikla kainuoja 20 eurų.
 
T.Jablonskienė apgailestauja, kad tokia vaikams su negalia naudinga terapija pasinaudoti gali ne visi. „Tai brangus malonumas. Kad praeitų visą terapinį kursą, šeimai reikia turėti ne mažiau kaip 3 tūkstančius eurų: juk reikia ir nuvažiuoti, ir apsigyventi, ir maitintis. Keltis į Smiltynę taip pat kainuoja. Gaila, kad valstybė tokių sveikatai naudingų užsiėmimų nekompensuoja“, – sako „Žmonės žmonėms” vadovė.
 
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjo Julijano Gališanskio, terapijos kompensavimo klausimas šiuo metu nesvarstomas: „Sveikatos sistemos įstatymas numato, kad už papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas jų gavėjai moka paslaugos teikėjo nustatytomis kainomis. Tad čia pirmiausiai būtų reikalingas įstatymo pakeitimas ir platesnė diskusija apie visų papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimą.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!