Griežtins naudojimo tvarką
 
Svarbiausia, anot susisiekimo ministro, šiuo metu peržiūrėti reikalavimus, susijusius su vairuotojų amžiumi ir šių mikrojudumo transporto priemonių registracija.
 

„Turime dviženklį augimą: daugiau nei 50 procentų nepilnamečių asmenų su mikrojudumo priemonėmis – vadinamaisiais elektriniais paspirtukais. Peržiūrėsime elektrinių mikrojudumo priemonių amžiaus naudojimosi temą, registravimo reikalavimus, nes keliuose atsirado daug jų neregistruotų“, – Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai teigė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

 
Ministro teigimu, pakeitimų galima tikėtis rudenį, bet pokyčių reikia ne tik įstatymuose, nes tai apima ir žmonių švietimą.
 
„Galime griežtinti, kiek norime, jeigu švietimas neveiks... Beje, tai ir tėvų atsakomybės klausimas, nes jeigu šie nuperka tuos elektrinius paspirtukus, kurie tikrai greitį išvysto, Vilniaus vakariniame aplinkkelyje važiuoja su visu automobilių eismu, tu gali griežtinti iki griežtinimo“, – kalbėjo J.Taminskas.
 
Traumatologai sunerimę
 
Antakalnio poliklinikos gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Utkus sako, kad nuo paspirtukų nukenčia įvairaus amžiaus žmonės. Vasarą tai tampa gana įprasta traumatologų darbo dalimi. „Būtent paspirtukai ir batutai yra bene dažniausios vaikų traumų priežastys vasarą“, – nurodo jis.
 
Gerokai dažniau nukenčia patys paspirtukininkai, o ne aplinkiniai žmonės. Didelė dalis traumų nutinka užkliuvus už nelygaus paviršiaus, akmens ar tiesiog nesuvaldžius paspirtuko, kai šalia net nėra kitų eismo dalyvių.
„Vis dėlto pasitaiko ir atvejų, kai paspirtukininkai sužaloja aplinkinius, pavyzdžiui, partrenkia pėsčiąjį ar vaiką. Tokių atvejų nėra daug, tačiau jų tikrai būna“, – pasakojo S.Utkus.
 
Ortopedai traumatologai sulaukia apylygiai jaunesnių vaikų ir paauglių, patyrusių traumų. Paaugliai dažniau važinėja savarankiškai, didesniu greičiu, atlieka įvairius triukus. Tačiau jaunesni vaikai taip pat vis dažniau naudojasi paspirtukais, neretai sekdami vyresniųjų pavyzdžiu. Pasitaiko ir atvejų, kai elektrinius paspirtukus vaikams nuperka tėvai, nors pagal amžių ar galiojančias taisykles jie dar neturėtų tokiu paspirtuku važiuoti.
 
„Kartu su kolegomis poliklinikoje dažniausiai matome rankų traumas, ypač lūžius“, – pasakojo S.Utkus. Jis paaiškina, kad krisdami dažniausiai instinktyviai tiesiame rankas į priekį, todėl visa kritimo jėga tenka riešams ir dilbiams
 
„Sunkesnių traumų atvejais vaikai pirmiausia gydomi ligoninių priimamuosiuose, o mes su kolegomis poliklinikoje dažnai tęsiame pradėtą gydymą, stebime gijimą“, – teigė ortopedas traumatologas.
 
„Sprendžiant pagal patiriamų traumų kiekį ir jų pobūdį, didelė dalis ortopedų traumatologų tikriausiai pritartų, kad paspirtukininkų eismui ir saugumui reikėtų skirti daugiau dėmesio“, – teigia S.Utkus ir priduria, kad ne mažiau svarbus ir pačių žmonių, tėvų atsakingumas – vis dar nemaža dalis važinėja be šalmų, svarbu ir tinkamas greitis, eismo taisyklių laikymasis ir tai, kad elektriniu paspirtuku naudotųsi tik tam tinkamo amžiaus bei gebėjimų vaikai.
 
Kelia pavojų ir sau, ir aplinkiniams
 
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis buvo vienas politikos veikėjų, kurie atkreipė dėmesį į tai, jog milžinišku greičiu skriejantys paspirtukai, dažniausiai vairuojami nepilnamečių, kelia pavojų ir sau, ir aplinkiniams.
 
N.Cesiulis feisbuke rašė, kad Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato atstovai per vasarą surašė 130 protokolų elektrinių paspirtukų vairuotojams, kurie nedėvėjo šalmo arba juos vairavo jaunesni nei 14 metų asmenys. 
„Policija nuo rugsėjo dar labiau stiprina pajėgumus, siekdama apsaugoti ir vairuotojus, ir pėsčiuosius, bet pripažinkime, kad nėra lengva nustatyti po tamsintu šalmu pasislėpusio vairuotojo tapatybę ar sustabdyti lekiantį didžiuliu greičiu“, – teigė jis ir pridūrė, kad reikia ne tik pareigūnų, bet ir tėvų pagalbos kalbantis su vaikais namuose apie saugumą.
 
„Baisu pagalvoti, kas nutiktų, jei 60 km/h greičiu pėsčiųjų taku skriejantis „erelis“ atsitrenktų į šuniuką vedžiojantį senjorą, mamą su vežimėliu ar vaiką“, – sakė jis.
 
Alytaus meras pripažįsta, kad patys paspirtukai nėra blogis, jei jais važinėjama saugiai. Todėl svarbu ne tik bausti, bet ir šviesti. N.Cesiulis nurodė, kad nuo spalio, pasinaudojus neformalaus vaikų švietimo krepšelio lėšomis, bus galima gauti elektrinio paspirtuko vairuotojo pažymėjimą, kuris leis tokią transporto priemonę vairuoti nuo 14 metų. Iki šiol tai daryti gali tik jaunuoliai sulaukę 16 metų.

---

 
Komentaras

Seimo narys Andrius Bagdonas:
 
- Manau, kad tie siūlymai ir sprendimai, kurie yra jau priimti parlamente, yra visiškai netaiklūs. Mes matome nepilnamečių asmenų, važiuojančių asmeniniais paspirtukais, problemą. Dalijimosi platformos suteikia paslaugas tik pilnamečiams žmonėms, bet statistika rodo, kad dažniausiai susižaloja būtent nepilnamečiai.
 
Tose platformose nurodytas reikalavimas dėvėti šalmą yra visiškai netaiklus. Matome, kad žmonės važiuoja be šalmų. Nepilnamečiai naudojasi tokiais paspirtukais, kuriais šiaip jau neturėtų teisės naudotis.
 
Labiau reikėtų griežtesnių reikalavimų tiems paspirtukams, kurie yra galingesni nei vienas kilovatas ir važiuoja didesniu nei 25 kilometrų per valandą greičiu. Pritarčiau siūlymui tokias transporto priemones registruoti. Tačiau negalingoms judumo priemonėms tie pertekliniai reikalavimai nėra reikalingi.
 
Matome, kad Vilniuje, kituose didmiesčiuose žmonės vis mažiau naudojasi dalijimosi platformų paspirtukais dėl reikalavimo dėvėti šalmą. Deja, matome žmones, kurie važiuodami dideliu greičiu jo nedėvi, nes dalytis šalmu yra nehigieniška.