Pirmojo Baltijos šalyse ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centro atidarymo šurmulys jau praėjo, o jo centre vyksta rimti darbai. Jei Valstybinė ligonių kasa pradės mokėti už naujai diegiamas technologijas, nuo kitų metų antrojo ketvirčio mokslo pažanga plačiai galės pasinaudoti šalies pacientai.
„Norime gelbėti gyvybes, ar sutaupyti?“ – valdančiųjų klausia projekto autorius prof. Vladas Algirdas Bumelis.
Prezidento G.Nausėdos tvirtinimu, prof. V.A.Bumelio atvertas genų terapijos centras yra pavyzdys politikams: „Retai tenka pamatyti, kaip tokia ambicinga idėja nuosekliai ir stulbinamai nueina visą kelią iki išsipildymo. Mums, politikams, tikrai reikėtų pasimokyti iš jūsų.“
Procesas užkurtas. Esame pasiruošę?
„Tai yra pavyzdys politikams. Retai tenka pamatyti, kaip tokia ambicinga idėja nuosekliai ir stulbinamai nueina visą kelią iki išsipildymo. Mums, politikams, tikrai reikėtų pasimokyti iš jūsų. Tokie pavyzdžiai, gerąja to žodžio prasme, užkrečia“, – kalbėjo šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuva siekia iki 2030 metų gyvybės mokslų sektoriaus indėlį į šalies BVP padidinti iki 5 proc. Šiuo metu biomokslai ir biotechnologijos sudaro apie 3,4-3,7 proc. BVP. Pasak G.Nausėdos, 5 proc. riba gali būti tik tarpinis tikslas: „Tie penki procentai gali virsti ir septyniais, ir aštuoniais procentais BVP. Mano giliu įsitikinimu, tai yra Lietuvos kelias į ateitį.“
Prieš savaitę iškilmingai atidarytas pirmasis Baltijos šalyse ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centras šiandien jau gyvena darbo ritmu. Po simbolinės juostelės kirpimo ir sveikinimo kalbų prasidėjo procesas, dėl kurio šis 3,5 tūkst. kvadratinių metrų centras buvo pastatytas – čia kuriamos ir diegiamos naujos kartos medicinos technologijos, netrukus galėsiančios pasiekti Lietuvos pacientus.
61 mln. eurų investicija į „Northway Biotech“ centrą žymi naujo etapo pradžią. Svarbiausias kylantis klausimas, kaip greitai naujos technologijos pasieks klinikas ir ar valstybė bus pasirengusi už jas mokėti. Centro kūrėjai tikisi, kad jau nuo kitų metų antrojo ketvirčio čia galėtų būti pradėta gaminti ląstelių terapijos produktus gydymo įstaigoms.
Prieš savaitę nuskambėję politikų ir projekto autorių pažadai šiandien įgauna pavidalą: procesas užkurtas, technologijos diegiamos, o Lietuvai atsiveria klausimas, kiek toli esame pasirengę nueiti, kad mokslo pažanga taptų prieinama pacientams.
Prof. V.A.Bumelis: už technologijas reikia mokėti
Projekto autorius profesorius Vladas Algirdas Bumelis atkreipė dėmesį, kad naujos medicinos technologijos turi savo kainą, o jų prieinamumas priklausys ir nuo valstybės sprendimų.
„Šioje šalyje visi esame vienodai lygūs, o medicina – nemokama. Jei nemokama, gydymą turi apmokėti valstybė. Valstybė esame mes patys – pinigus sunešame patys mokėdami mokesčius. O naujų technologijų diegimas kainuoja. Nereikia turėti iliuzijų, kad viską galime daryti veltui. Turime atsakyti – norime gelbėti gyvybes ar sutaupyti?“ – klausė prof. V.A.Bumelis, kalbėdamas apie galimybę mokslo pažanga pasinaudoti šalies pacientams.
Centras galėtų ne tik kurti, bet ir gaminti ląstelių terapijos produktus, kurie būtų tiekiami gydymo įstaigoms. „Tikiu, kad galėsime ląsteles gaminti ir tiekti klinikoms. Jei ligonių kasa pradės mokėti už naujai diegiamą technologiją, nuo 2027 metų antrojo ketvirčio ląsteles galėsime pradėti gaminti“, – tvirtino profesorius.
Ląstelių terapijos taip pat galėtų tapti atsaku į šalies demografinius iššūkius. „Jei Lietuva šneka apie demografiją, ji turėtų būti suinteresuota išlaikyti piliečius gyvus, kad būtume darbingi ir toliau galėtume kartu ką nors gero kurti“, – teigė jis.
Profesorius taip pat kalbėjo apie didžiulę tokio projekto finansinę riziką. Centro infrastruktūrai skirta 61 mln. eurų, o reikšmingą vaidmenį finansuojant projektą atliko nacionalinis plėtros bankas ILTE.
„Man niekas netrukdo, jei nenoriu, kad trukdytų. Man tik padėjo. Jei plėtros bankas ILTE nebūtų davęs paskolos, centro nebūčiau pastatęs“, – atvirai apie milžiniškas investicijas kalbėjo V.A.Bumelis.
Pasak jo, investavus 61 mln. eurų, tokie centrai ima atsipirkti po penkerių septynerių metų.
ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas informuoja, kad į Vilniaus pramonės parką, kuriame įsikūrė naujasis centras, ILTE jau yra investavusi apie 100 mln. eurų. „Kai su profesoriumi pradėjome kalbėti apie šį projektą, matėme daug brėžinių, daug skaičių, daug prielaidų, daug rizikų. Tokie projektai yra rizikingi, jie netelpa į tradicinių žanrų modelius, šioje vietoje yra vieta, kur plėtros bankas atlieka savo misiją“, – teigė D.Vilčinskas.
Tikslas – biotechnologijų kalvė
Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas prisipažino, jog V.A.Bumelio pavardę išgirdęs dar studijų metais, tad Centro atsiradimas jam turi ir asmeninę reikšmę.
„Su profesoriaus pavarde susipažinau dar studijų metu. Vėliau ji tapo linksniuojama visur: ligoninėje, ministerijoje. Kadangi esu biotechnologas, ši diena man yra dvigubai džiaugsminga: kai matau, kad atsiranda tokie pastatai, o biotechnologijos tampa prioritetu – motyvuoja“, – atidarymo šventėje kalbėjo D.Naumovas.
Jo teigimu, tokios investicijos gali paskatinti jaunus žmones rinktis biotechnologijų ir gyvybės mokslų kryptis. „Tikiu ir jaunus žmones įkvėps: studijuoti, kurti, dirbti šiuose pastatuose ir galiausiai prisidėti prie žmonių sveikatos. Jūs esate mums pavyzdys. Norime, kad Lietuva būtų minima kaip biotechnologijų kalvė. Linkiu, kad jūsų šviesios mintys panašius dalykus kurtų dar trisdešimt-penkiasdešimt metų“, – sakė viceministras.
Naujasis centras žymi dar vieną „Bio City“ ekosistemos plėtros etapą ir stiprina Lietuvos siekį tapti viena regiono gyvybės mokslų lyderių. Jo kūrėjai tikisi, kad čia vystomos technologijos ne tik prisidės prie šalies biotechnologijų sektoriaus augimo, bet ir ateityje pasieks klinikas bei pacientus.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.JPG)
.jpg)
.jpg "„Didžiausią įspūdį man palieka ne konkreti valstybė, o visuma: su kuo važiavau, ką patyriau, galbūt koks pirmas kartas. Niekada nepamiršiu šių metų sausį aplankyto septintojo savo žemyno – Antarktidos. Tai pirmoji vieta pasaulyje, kur pasijutau tikru svečiu: ten viską valdo pingvinai, ruoniai ir banginiai“, - sako kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas-Makalius.")
