Ko griebsis pirmuoju taikiniu
 
Kalbinti pašnekovai kaip vieną opiausių problemų, kurią reikia spręsti nuo pirmos rudens sesijos dienos, įvardija situaciją dėl Klaipėdos universiteto ligoninės ir miesto poliklinikos.
 
„Pirmajame posėdyje komiteto pirmininkas pristatys darbų planą. Klaipėdos universiteto ligoninė bus pirmas klausimas, kurį svarstysime ir dėl kurio bus atliekama parlamentinė kontrolė“, – sako SSRK pirmininko pavaduotoja Lina Šukytė-Korsakė.
 
Kita komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė priminė, kad ketino suorganizuoti neeilinį posėdį dėl Klaipėdos universiteto ligoninės. Buvo nuspręsta, kad rugsėjo 16 dieną ir vyks pagrindinis komiteto posėdis dėl šios įstaigos finansinės bei veiklos ataskaitos. Tai būtina, nes tiek iš viešosios, tiek iš ne viešosios erdvės galima matyti, kad ligoninė tikrai turi problemų.
 
Seimo narys Linas Urmanavičius pritaria, kad reikėtų spręsti klausimus ir dėl Klaipėdos poliklinikos. „Kviesimės vadovus, vėl svarstysime, vėl žiūrėsime, kas yra padaryta per metus laiko ir kodėl vienokie ar kitokie veiksmai nevykdomi, o į nuostolius toliau grimzta tos pačios įstaigos“, – akcentavo parlamentaras.
 
Prašys parlamentinės kontrolės
 
J.Sejonienė taip pat žada prašyti parlamentinės kontrolės dėl kelių kitų klausimų. Visų pirma dėl smurto prieš gydytojus ir slaugytojus. Bus siekiama išsiaiškinti, kokios konkrečios priemonės ir terminai numatomi nacionaliniu mastu, siekiant mažinti smurto prieš sveikatos priežiūros darbuotojus riziką ir užtikrinti, kad panašūs incidentai nepasikartotų.
 
Konservatorė taip pat reikalaus parlamentinės kontrolės dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo ir globos, kitaip tariant, rūpybos proceso trukmės bei teismo psichiatrijos ekspertizių organizavimo.
 
J.Sejonienė taip pat prašys išvažiuojamojo posėdžio dėl situacijos Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje. Juos nuomone, tai reikalinga dėl abejotino konkurso vadovo pareigoms užimti ir galimo mobingo.
 
Judins pagalbinio apvaisinimo klausimą
 
J.Sejonienė tikisi, kad rudenį bus svarstomos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, nes šis jau senokai praėjęs pateikimo stadiją.
 
Su tuo, kad laikas judinti klausimą dėl pagalbinio apvaisinimo sutinka ir parlamentaras L.Urmanavičius. Šis siūlymas jau buvo pateiktas per pavasario sesiją, bet, jo žodžiais tariant, taip ir liko kažkur kaboti. „Pagalbinio apvaisinimo klausimas rudens sesijoje, manau, turėtų būti vienas prioritetinių. Gal taip ir bus“, – vylėsi jis.
 
SSRK narė socialdemokratė Orinta Leiputė laikosi tokios pačios nuomonės dėl pagalbinio apvaisinimo klausimo svarstymo ir priduria, kad tikisi, jog bus užbaigtas jos pateiktas e.sveikatos projektas, juolab kad tai susiję su duomenų apsauga. Projekte kalbama apie e.sveikatos kuravimo, kontroliavimo, koordinavimo perdavimą Valstybinei ligonių kasai (VLK).
 
Be to, socialdemokratė įsitikinusi, jog norėdami, kad valstybės lėšos būtų taikliai naudojamos, daugiau įgaliojimų reikia suteikti VLK. „Svarstytinų klausimų yra nemažai. Laukia įtemptas ruduo“, – sako O.Leiputė.
 
Spręs gydytojų trūkumo problemą
 
„Girdime apie didžiulį gydytojų trūkumą. Prašysime, kad ugdymo įstaigos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pateiktų maždaug penkerių metų analizę, kurioje būtų nurodyta, kiek ir kokių sričių gydytojų yra paruošiama, kiek dirba ir kokiose įstaigose, kokiais krūviais, kiek iš jų išvažiuoja iš Lietuvos“, – rudens sesijos darbus vardijo L.Šukytė-Korsakė.
 
Ji teigė, kad iki padidinus valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičių, kasmet studijas baigia 365 gydytojai. Pirmininko pavaduotojai įdomu, kur jie įsidarbina. Rezidentūrą, pasak jos, baigia pakankamas kiekis gydytojų, bet Lietuvoje medikų trūkumas vis tiek egzistuoja.
 
Todėl parlamentarė įsitikinusi, jog žūtbūt reikia tokios parlamentinės kontrolės, kuri supažindintų su tuo, kiek jaunųjų medikų išvažiuoja į užsienį, kiek dirba ar nedirba ir kokį darbą jie dirba tam tikrose įstaigose. Tai bus vienas pirmininko pavaduotojos keliamų parlamentinės kontrolės klausimų.
 
O.Leiputė dar minėjo gydymo įstaigų pasiruošimą dienai X bei kitus svarbius klausimus: „Be abejo, žiūrėsime, kaip gydymo įstaigos yra pasirengusios grėsmėms, kaip jos užtikrina duomenų apsaugą. Norėsime grįžti ir prie greitosios medicinos pagalbos, peržiūrėsime prevencines programas, kad išsiaiškintume, ar pakeistas modelis duoda geresnį rezultatą, žinant, kad panaudojama 30-40 procentų lėšų, palyginti su tuo, kas yra skiriama tikslinėms grupėms.“
 
Jai antrino L.Urmanavičius, sakydamas, kad rudenį vėl bus itin aktualus prevencinių programų stiprinimas.
 
Dėmesys senėjančiai visuomenei
 
SSRK narys Zigmantas Balčytis neabejoja, kad rudenį toliau bus sprendžiamos tos pačios problemos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kad didėja žmonių sergamumas, visuomenė yra senstanti. Atsižvelgiant į tai, numatytas veiksmų planas, kaip ateityje reikėtų gerinti ne tik sveikatos sistemos priežiūrą, bet ir paslaugų kokybę. Kaip pastebi parlamentaras, artėjančioje sesijoje toliau bus sprendžiami su sveikatos sistemos objektų finansavimu ir specialistų trūkumu susiję klausimai.
 
Kaip vieną svarbiausių dalykų rudens sesijoje Z.Balčytis išskiria paliatyviąją slaugą, mat mūsų visuomenė senėja, o gydymo paslaugų prieinamumas yra, pasak jo, „po klaustuku“.
 
Sieks gerinti paslaugų prieinamumą
 
„Reikia imtis veiksmų dėl tam tikrų įtampų pačios sveikatos sistemos viduje. Jos yra jau nuo seno. Ateityje reikėtų sustiprinti tam tikrų ligoninių, centrų gebėjimą užtikrinti tinkamas ir reikiamas paslaugas žmonėms, o ne siųsti į kitą rajoną ar ligoninę, kad jis ten galėtų jas gauti. Kalbu apie problemas Klaipėdoje, bet ir pas mus, Vilniuje, jų taip pat yra“, – akcentavo Z.Balčytis.
 
Z.Balčytis pabrėžia, kad komiteto nariai yra nusiteikę gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą visuose Lietuvos regionuose: „Aišku, reikės rūpintis dėl finansavimo, kad iš biudžeto būtų skiriama šiek tiek daugiau lėšų negu iki dabar. Nes čia gali teorijas kalbėti, bet jas reikia įgyvendinti praktikoje, o tam reikia turėti lėšų.“
 
L.Urmanavičius savo ruožtu priminė, kad artėja svarstymai dėl kitų metų biudžeto. Tuo metu reikės persvarstyti visuomenės sveikatos finansavimą. Svarbiausia, anot jo, rasti lėšų, norint, kad būtų įgyvendintos vienokios ar kitokios priemonės.