Jose – šimtai milijonų ląstelių (kur kas daugiau, nei turi nugaros smegenys). Tai nervų sistema, kuri, mums apie tai negalvojant, kasdien ir kas minutę koordinuoja judesius, sekreciją, kraujotaką bei reakcijas į maistą. Ir todėl nuo šios rašinio vietos jau galime bristi į plačią įdomybių upę: priminsiu jums, kaip žarnyno smegenys mūsų gyvenimus reguliuoja. Jei trumpai, tai štai kaip: enterinė, t. y. žarnyno, nervų sistema yra „nuolatiniame pokalbyje“ su galvos smegenimis, tad posakis „pilve jaučiu nerimą“ nėra vien poetinė metafora. Antra vertus, ir ta metafora tokia... pusiau mokslinė. O mes gi norim paprasčiau. Tad, pradėkim nuo nocebo.
 
Tai vienas garsiausių eksperimentų. Atvejis klinikinis ir rizikingas – žmogus dalyvavo ties savižudybės riba balansuojančiame antidepresanto tyrime. Ir jam buvo įteigta, jog išgėrė superdidelę tam tikro vaisto dozę. Organizmo būklė staiga stipriai pablogėjo, kraujospūdis nukrito, radosi gausybė sunkių simptomų. Tačiau vėliau, kai buvo paaiškinta, jog gėrė tik nekenksmingas tabletes, visi to piliečio simptomai pradėjo greitai trauktis, o kraujospūdis ir bendroji būsena stabilizavosi.
 
Ir dar pavyzdys. Iš kitos operos, bet muzika panaši. Pajutęs krūtinės skausmą, žmogus išsigąsta: „Tai turbūt širdis!“. Ir pradeda regztis kilpa: pojūtis – baimė – adrenalinas – greitesnis pulsas – stipresnis kvėpavimas – raumenų įtampa – dar didesnis pojūtis – dar didesnė baimė... O galutinis rezultatas – labai tikras ir stiprus krūtinės skausmas. Nors pirminė problema nuo tikro širdies skausmo – kaip nuo Žemės iki Mėnulio – labai toli.
 
Galutinei išvadai bei šiandienos temos apibrėžimui (jo vis dar nebuvo) nepakenks ir trečioji iliustracija. Sąlyginai pavadinsim ją „paralyžiuota ranka“. Tam tikrais neurologinio sutrikimo atvejais gali atsirasti rankos (arba kojos) silpnumas. Bet medikai pastebėjo: kai dėmesys nuo judesio nukreipiamas, sutrikusi galūnė pradeda veikti. O kaip visus šiuos pavyzdžius apjungus reiškinį vienu terminu nusakyti? Tą žodį jūs tikrai esate girdėję. Tai – psichosomatika.
 
Paprastai pirmiausia įvyksta kūno pokytis, o tada smegenys jį pajunta. Bet dažniau būva, kai smegenys numato pavojų ir pakeičia kūno darbą. Tada pajuntame realų fizinį simptomą. Todėl psichosomatika yra ne apie ligą, kurią žmogus išsigalvojo, o apie dvikryptį smegenų ir kūno ryšį.
 
Kaip keista ar paradoksalu bebūtų, tą ryšį ne visuomet sekasi atsekti net patyrusiems medikams. Klaidų būta. Populiariausioji ir iki šios dienos egzistuojanti – viską nurašyti nervams. Bet posakis „čia nervai kalti“ tik dar labiau klaidina. Nes nervų sistema pati yra kūno dalis, o jos veiklos sutrikimai sukelia konkrečius materialius simptomus. Ratas užsidaro ir pakliūvame į aklavietę. Todėl neturėtumėte ant savojo daktaro pykti, kuomet jis, ligos priežastį atsekti norėdamas, imasi jūsų klausinėti apie santykius su žmona, vaikais ar seneliais. O kartais pasidomi ir atmosfera jūsų darbovietėje.
 
Psichoterapeutai teigia, kad bet kokia liga pirmiausia kyla pasąmonėje ir tik tada pasireiškia kūne. Du iš trijų mūsų negalavimų yra sietini su neišspręstomis vidinėmis problemomis. Pagrindinės psichologinės ligų priežastys yra pyktis, pavydas, nerimas ir kaltė. Deja, jos ne visuomet į paviršių išlenda šeimos gydytojo kabinete. Radau straipsnį, kuriame Vilniaus universiteto profesorius E.Laurinaitis aprašo, kaip gydytojai kartais verčiasi per galvą, siekdami išsiaiškinti, kodėl tarsi be priežasties pakyla temperatūra ar paleidžia vidurius. Tais atvejais nieko blogo ir tyrimai nerodo. Bet gi priežastys – pasąmonėje. Nes esame būtybės, vienu metu gyvenančios biologiniame, psichologiniame ir socialiniame lygiuose. Ir jei žmogus ilgą laiką nešioja savyje neigiamas emocijas bei patiria nepasitenkinimą gyvenimu, kūnas anksčiau ar vėliau duoda pavojaus signalą: randa „silpnąją grandį“ ir būtent joje jūs sutinkate savo pralaimėjimą.
 
Bet ir čia egzistuoja dvipusis ryšys: somatopsichika – kai kūno būklė ir fiziniai procesai kūne paveikia mūsų psichiką. Ir psichosomatika: kryptis nuo psichikos į kūną! Štai, pavyzdžiai.
 
Apie žarnyną jau rašiau. Smegenys su žarnynu per nervų ir imunines sistemas bei hormonus „kalbasi“ nuolat. Todėl stipresni virškinimo sistemos sutrikimai būna lydimi nerimo ir prastos nuotaikos.
 
Hormoninės sistemos pokyčiai paveikia energiją, miegą, motyvaciją ir emocinį stabilumą. Mažas gliukozės kiekis – baimės pojūtis: drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas. Ir panika.
 
Miego trūkumas sukelia nerimą, dėl kurio kartais net menka problema atrodo grėsminga.
 
Dabar trumputis – šio rašinio apibendrinimas: kiekvienas mūsų žino (ar bent nujaučia), kas vyksta, kuomet susilaužome koją ar ranką. Bet menkai įsivaizduojame organizmo procesus, kurie prasideda „palūžus“ sielai. Bet ir tai turėtume išsiaiškinti. Nes psichoterapeutai sako, kad psichosomatiniai skausmai yra... sielos šauksmai. Nuoskaudų pilnos, piktos ir sergančios mūsų mintys galiausiai susargdina kūnus. Tad kodėl nuolat ieškome išorinio ligos faktoriaus? Kodėl net rimtas ir teisingas daktaras klysta, išrašydamas antibiotikus nuo Helycobacter pylori? (Tuo momentu simptomai panaikinami, bet po kurio laiko, jei susirgimą sukėlė dvasinė trauma, liga atsinaujina.)
 
Žinoma, nebūsit labai laimingi iš gydytojo išgirdę, kad „tyrimai normalūs, bet liga tūno... jūsų galvoje“. Tuomet mintis tik viena: ar tik nebus ta psichosomatika išgalvotasis pseudomokslas? Patikrinkim.
 
Lietuvoje naudojamoje TLK-10-AM klasifikacijoje yra atskira grupė F45 – somatoforminiai sutrikimai. Čia ir nurodyti rašiny suminėti faktai. Taip pat – ir daug dar nepaminėtų. Tad psichosomatika yra realiai egzistuojanti. Ir realiai mus kandžiojanti. O dabar mintį sutrauksim į vieną, paskutinį šios publikacijos sakinį: „Psichosomatinė medicina yra tarpdisciplininė medicinos ir psichologijos kryptis, tirianti psichologinių veiksnių įtaką somatinėms ligoms atsirasti...“
 
Todėl alergija jums gali atsirasti vien nuo pranešimo apie tai, kad ji gali atsirasti.
Dėl dusulio jums gali atrodyti, kad negalite kvėpuoti, nors deguonies ir netrūksta.
 
O kai kuriems žmonėms po emocinio streso gali susiformuoti funkcinė afonija – negalėjimas kalbėti. Nors balso stygose jokio pažeidimo nėra.
Todėl kai susidursite su išvardintomis situacijomis, būkite kantrūs ir ištvermingi!