Stiprinama rinkos priežiūra
 
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyvai pagal naujausius Europos Sąjungos (ES) reikalavimus atnaujinti žaislų saugos sistemą Lietuvoje ir taip dar labiau sustiprinti apsaugą nuo nesaugių vaikų žaislų.
 
„Atsižvelgiant į sparčiai besivystančias skaitmenines technologijas ir užtikrinant aukštesnį vaikų saugos ir sveikatos apsaugos lygį bei suvienodintus žaislų saugos reikalavimus visoje ES, atnaujinama žaislų saugos rinkos priežiūra Lietuvoje. Ji atlieps šiandienos technologines realijas ir leis efektyviau užkirsti kelią pavojingų žaislų patekimui į mūsų šalies rinką“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemar Urban.
 
Įgyvendinant ES reglamentą dėl žaislų saugos, EIMIN atliks notifikuojančiosios institucijos funkcijas. Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūra (LASA) vykdys notifikuotųjų įstaigų vertinimą ir stebėseną, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) – žaislų rinkos priežiūrą.
 
ES Reglamentas dėl žaislų saugos įsigaliojo šių metų sausio 1-ąją. Dauguma jo nuostatų bus pradėtos taikyti nuo 2030-ųjų rugpjūčio 1-osios. Taip verslui suteikiamas pereinamasis laikotarpis pasirengti naujiems reikalavimams, o ES valstybėms narėms – sustiprinti rinkos priežiūros mechanizmus.
 
Pavojingų žaislų nustatoma kasmet
 
VVTAT direktorė Goda Aleksaitė sako, kad tarnyba nuolat vykdo ne maisto produktų, tarp jų – ir vaikams skirtų gaminių bei žaislų, rinkos priežiūrą. Patikrinimų metu pavojingų žaislų nustatoma kasmet.
 
VVTAT pirmąjį šių metų pusmetį atlikusi 1 192 patikrinimus nustatė 36 pavojingus gaminius. Dažniausiai pavojingais gaminiais buvo pripažįstamos elektrotechnikos prekės ir žaislai.
 
Kaip teigia G.Aleksaitė, vaikų žaislai yra viena dažniausiai tikrinamų prekių grupių, nes skirti pažeidžiamiausiems vartotojams – vaikams. Jų sauga yra griežtai reglamentuojama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.
 

„Žaislai gali kelti pavojų dėl juose esančių cheminių medžiagų. Tai gali pasireikšti apsinuodijimu, alergija, o ilgesniuoju laikotarpiu ir sunkesnėmis kepenų, inkstų ligomis, poveikiu žmogaus reprodukcinėms savybėms ir panašiai“, – vardijo VVTAT direktorė Goda Aleksaitė.

 
Plastikiniuose žaisluose dažniausiai nustatomas leistiną normą gerokai viršijantis ftalatų kiekis. Ftalatai naudojami plastikui suminkštinti, tačiau jų kiekis yra griežtai ribojamas dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai.
 
„Vaikų mėgiamuose „šlykštukuose“ arba slaimuose (gleivių žaislai) gali būti nustatomas per didelis leistinas boro kiekis, kuris, kaip kancerogeninė medžiaga, taip pat gali sukelti alergijas, kauptis organizme ir kenkti sveikatai“, – akcentuoja G.Aleksaitė ir priduria, kad taip pat nustatoma žaislų, nuo kurių gali atsiskirti smulkios detalės ir dėl to mažiems vaikams kyla užspringimo ar uždusimo pavojus.
 
VVTAT direktorė pažymi, kad patikrinimai yra planuojami rizikos pagrindu, todėl jų rezultatai neatspindi visos Lietuvos rinkos ir iš jų nereikėtų daryti išvados, kad tokia pati dalis visų rinkoje esančių žaislų yra nesaugi.
Už pavojingų gaminių pateikimą ar tiekimą rinkai gresia baudos iki 5 tūkst. eurų. 2025 metais tarnyba priėmė 65 nutarimus bylose dėl Produktų saugos įstatymo pažeidimų.
 
Vaikams tinkamiausi žaislai
 
VVTAT direktorė rekomenduoja rinktis žaislą pagal vaiko amžių ir atidžiai įvertinti gamintojo pateiktus įspėjimus bei naudojimo instrukciją. Ypač svarbu laikytis amžiaus apribojimų – žaislas, tinkamas vyresniam vaikui, mažam vaikui gali kelti rimtą pavojų.
 
Ant žaislo, jo etiketės ar pakuotės vartotojas turėtų rasti CE ženklą, kuriuo gamintojas patvirtina, kad žaislas atitinka jam taikomus ES saugos reikalavimus. Taip pat turi būti pateikta informacija, leidžianti identifikuoti gamintoją ar kitą atsakingą ekonominės veiklos vykdytoją, žaislo identifikavimo duomenys, o kai būtina saugiam naudojimui – aiškūs įspėjimai ir instrukcijos.
 
Elektroniniuose žaisluose, ypač skirtuose mažiems vaikams, svarbu patikrinti, ar baterijų skyrius yra tinkamai apsaugotas ir vaikas negali jų lengvai pasiekti.
 
„Didesnio atidumo rekomenduojame ir perkant žaislus internetu, ypač ne iš ES veikiančių prekyviečių ar nežinomų pardavėjų. Reikėtų patikrinti, kas yra pardavėjas, ar pateikiama privaloma informacija apie gaminį ir atsakingą ekonominės veiklos vykdytoją, nepasikliauti vien maža kaina ar gaminio nuotraukomis“, – aiškino ji.

---

 
Komentarai
 
Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius:
 
- Tarptautiniai tyrimai rodo, kad plastikiniuose žaisluose kartais aptinkama kenksmingų medžiagų, kurios priskiriamos endokrininę sistemą ardančių medžiagų kategorijai.
 
Gali būti aptinkama ftalatų, bisfenolių, perfluoruotų medžiagų arba PFAS, bromintų ir organį fosforo degumą mažinančių medžiagų.
 
Manau, kad ištyrus tai, kas yra rinkoje, ypač importuotus iš trečiųjų šalių žaislus, tikėtina, kad tokių pavojingai sveikatai medžiagų būtų aptikta.
 
Todėl geriausia rinktis Europoje pagamintus, ekologiniais ženklais sertifikuotus gaminius. Tai gali būti, pavyzdžiui, Europos Sąjungos ekologinis ženklas („EU Ecolabel“), Šiaurės šalių gulbės ženklas („Nordic Swan“) ar Vokietijos mėlynojo angelo ženklas („Blue Angel“). Šie ženklai garantuoja, kad net jei tokių medžiagų ir yra, jų koncentracijos neviršija saugių normų.
 
Klastingiausios yra tos medžiagos, kurios sukelia lėtinį poveikį. Jos gali ardyti endokrininę sistemą, būti toksiškos reprodukcinei sistemai, sukelti vėžį, mutacijas. Organizme taip pat gali kauptis vadinamosios patvarios bioakumuliacinės medžiagos.
 
Nerekomenduoju rinktis žaislų iš antrų rankų, nes seniau buvo mažiau reguliuojamos kai kurios pavojingos medžiagos, apie jų poveikį nebuvo žinoma tiek daug, kiek dabar. Senesnius žaislus, ypač paliktus senelių, geriau išmesti, nelaikyti namuose. Didesnė tikimybė, kad tokiuose žaisluose bus pavojingų medžiagų likučių. Geriau rinktis naujus, sertifikuotus arba žaislus iš natūralių medžiagų, kuriuose negali būti šių priemaišų.
 
Ekspertas pripažįsta, kad tai kompleksiška problema. Jo teigimu, ji galėtų mažėti tik darant sąmoningus pasirinkimus, kurie leidžia savo aplinkoje išvengti tų medžiagų, kurių, beje, yra ne tik žaisluose, bet ir statybinėse medžiagose, kituose buities reikmenyse, balduose.

---

 
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Cheminių tyrimų skyriaus Instrumentinių tyrimų poskyrio vedėja Brigita Padegimaitė:
 
- Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad reikalavimų neatitinkančių žaislų Lietuvos rinkoje pasitaiko. 2025 metais ftalatų kiekiui nustatyti buvo ištirti 26 žaislų mėginiai. Iš jų 12 mėginių nustatyti reglamente nustatytų ribinių verčių viršijimai – tai sudarė apie 46 proc. visų tirtų mėginių. 2026 metais iki šiol ištirta 18 mėginių, iš kurių 6 neatitiko nustatytų reikalavimų – apie 33 proc.
 
Svarbu pabrėžti, kad šie skaičiai neatspindi visos Lietuvos žaislų rinkos, nes tiriami ne visi rinkoje esantys žaislai, o atrinkti mėginiai. Todėl iš šių rezultatų negalima spręsti, kad būtent tokia dalis visų parduodamų žaislų yra nesaugūs. Vis dėlto gauti rezultatai rodo, kad ftalatų kiekio viršijimo atvejų pasitaiko ir į žaislų saugą reikėtų žiūrėti atsakingai.
 
Tirtuose žaisluose nustatyti šių ftalatų kiekių viršijimai – di-2-etilheksilftalato (DEHP), dibutilftalato (DBP), diizobutilftalato (DIBP), diizononilftalato (DINP), diizodecilftalato (DIDP) ir diizobutilftalato (DIBP).  Ftalatai dažniausiai naudojami plastikams, ypač PVC, minkštinti ir suteikti jiems lankstumo.
 
Šios medžiagos gali kelti pavojų žmogaus sveikatai, o vaikams tai ypač aktualu, nes jų organizmas dar vystosi ir yra jautresnis cheminių medžiagų poveikiui. Priklausomai nuo konkretaus ftalato, ilgalaikis ar didesnis jų poveikis gali neigiamai veikti reprodukcinę sistemą, vaisingumą, vaisiaus ir vaiko vystymąsi bei hormonų veiklą. Kai kurių ftalatų poveikis taip pat gali būti siejamas su neigiamu poveikiu kepenims. Didžiausią susirūpinimą kelia DEHP, DBP ir DIBP – šios medžiagos priskiriamos reprodukcijai toksiškoms medžiagoms.
 
Vaikams ftalatų poveikis ypač aktualus dėl jų įpročio žaislus liesti, čiulpti ar dėti į burną. Tokiu būdu šios medžiagos gali patekti į organizmą. Dėl galimo poveikio sveikatai ftalatų naudojimas žaisluose Europos Sąjungoje yra griežtai ribojamas.
 
Ftalatų kiekiai vaikų žaisluose reglamentuojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH), XVII priedą, 51 ir 52 įrašus, su vėlesniais pakeitimais.