Dėl Klaipėdos poliklinikos buvo sušauktas neeilinis Seimo Sveikatos komiteto posėdis, kuris atvėrė gilias sveikatos sistemos problemas. „Mylėkite savo specialistus, o tie specialistai mylės savo pacientus“, – jo metu teigė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius. Deja, Klaipėdos miesto poliklinikos istorijoje vien meilės neužtenka – įstaiga netenka pacientų, gydytojų ir milijonų eurų. O dėl priežasčių kaunasi su pačia VLK.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas susirūpino Klaipėdos miesto poliklinikos padėtimi. Parlamentinė kontrolė praėjusią savaitę jai buvo vykdoma po to, kai iš įstaigos dėl šakinės kolektyvinės sutarties nevykdymo ėmė trauktis darbuotojai, o įstaiga kovodama už darbuotojų teises įsivėlė į ginčą su VLK
Kaltė verčiama prevencinėms programoms
Seimo Sveikatos reikalų komitetas susirūpino Klaipėdos miesto poliklinikos padėtimi. Parlamentinė kontrolė praėjusią savaitę jai buvo vykdoma po to, kai iš įstaigos dėl šakinės kolektyvinės sutarties nevykdymo ėmė trauktis darbuotojai, o įstaiga kovodama už darbuotojų teises įsivėlė į ginčą su VLK. Reikalavo apmokėti Klaipėdos miestui itin svarbias – vaikų pulmonologo, alergologo ir kitas – paslaugas.
„Absoliučiai visos poliklinikos Lietuvoje dirba pelningai. Mokami ligonių kasų tarifai yra geri. Dirbkite su savo darbuotojais, mylėkite savo specialistus, o tie specialistai mylės savo pacientus ir suteiks pakankamai geras paslaugas“, – patarimą įstaigai davė G.Bendorius.
Anot jo, paslaugas nekokybiškai teikia šeimos gydytojų komanda. VLK beda pirštu į prevencinių programų nevykdymą. Jų skalė Klaipėdos miesto poliklinikoje neviršija nė 30 proc.
„Tai, kad poliklinika vietoj šeimos gydytojų darbo kokybės akcentuoja vaikų pulmonologo, alergologo ar kito labai siauro specialisto poreikį, ir apie tai kalba jau daugiau kaip metus, vertiname kaip dėmesio nukreipimą“, – sako G.Bendorius.
Be to, poliklinika yra priėmusi specialistų, tokių kaip abdominalinis chirurgas, kurie, VLK vadovo tvirtinimu, paslaugų įstaigoje neteikia. Atsisakius specialistų, kurie, kaip tvirtinama, paslaugų neteikia ir vykdant prevencines programas, poliklinika esą galėtų užsidirbti papildomai 1,2 mln. eurų kasmet.
Nutekėjo į privačias įstaigas
Klaipėdos miesto polikliniką palaiko prezidento patarėja sveikatos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė.
„Ligonių kasos demonstruoja aukštą ekspertizę – tiesiog pasako mylėkite savo pacientą ir viskas bus gerai. Rajoninės ligoninės turbūt ne taip myli savo pacientus? Pusė gydymo įstaigų yra didžiausioje duobėje ir vis dar dirba nuostolingai. Priežastys, ko gero, yra gilesnės. Triskart didesnės paslaugų sutartys nukeliauja į privačias įstaigas. Pacientai Klaipėdoje nutekėjo taip pat į privačias gydymo įstaigas. Ir tokių poliklinikų, apie kurią diskutuojame, Lietuvoje yra ne viena“, – įsitikinusi prezidento patarėja.
Ji atkreipia dėmesį, kad aukščiausio lygio politikai turėtų skirti dėmesį ne vienos poliklinikos bėdoms spręsti, o gydyti sistemines sveikatos problemas. Anot jos, prieš pastarąsias valdančiųjų akys yra tiesiog užmerkiamos.
Keičia sutarčių sudarymo tvarką
Kodėl buksuoja Klaipėdos miesto poliklinika, įžvalgas ant stalo guldo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas. Jo manymu, priežasčių grupės yra dvi: vadybinė ir ydinga paslaugų sutarčių su VLK sudarymo tvarka.
„Daugiau nei 6 tūkstančiai prarastų pacientų, beveik 28 procentais sumažėjo gydytojo etatų, žemas pajamų našumas vienam etatui, prasti prevencijos rodikliai“, – poliklinikos darbo rodiklius komentavo parlamentaras.
VLK politikas prašė atsakyti už sutarčių sudarymo nelogiškumus: „Kaip paaiškinti, kad specialistų konsultacijoms šiems metams sutartys buvo sudarytos apie penktadaliu mažesnės už praėjusių metų faktinę apimtį?“
G.Bendorius pripažįsta – ydingą sutarčių sudarymo tvarką reikalinga keisti. Tai bus padaryta jau per rugsėjo mėnesį.
„Sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo tvarka yra tobulintina. Pastabos į šiuo metu atnaujinamą tvarką turėtų būti įtrauktos. Kartais dėl lėšų stygiaus suplanuodavome mažesnes sutartis, bet po to toleruodavome viršsutartinį paslaugų teikimą. Tai nelabai logiška. Greičiausiai reikėtų judėti realesnių, labiau adekvačių sutarčių sudarymo link, kurios būtų arčiau fakto, realaus poreikio. O po to griežčiau užspausti, kad tų sutarčių būtų laikomasi – jos būtų neviršijamos, bet ir vykdomos, jei jau nutarėme, kad toje teritorijoje tos paslaugos reikalingos“, – naujoves pristato VLK vadovas, patikindamas, kad šiuo metu sutarčių tvarka dėl viešojo prioriteto įstatymo pakeitimo yra atnaujinama.
Kaip pranešama, per pirmą šių metų pusmetį gydymo įstaigos sugeneravo paslaugų 85 milijonais eurų daugiau. Neįvykdė paslaugų 24 milijonų eurų sumai, nei buvo pasirašyta sutartyse.
Vadina keršto akcija
Klaipėdos miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Pūras reaguodamas į VLK vadovo išsakytą kritiką svarsto, kad tai bus pastarojo keršto akcija.
„Ligonių kasų vadovas ant mūsų pyksta, dėl to, kad juos, kaip trečiuosius asmenis, įtraukėme į ginčą, nors jie prašė, kad netrauktume. Todėl dabar tai jų keršto akcija. Kalbama į vienus vartus, taiko į skaudamą vietą. O šiemet į rezidentūrą neišleista nė vieno naujo šeimos gydytojo. Senieji specialistai skatinamąsias paslaugas teikti atsisako – už tai iš mūsų reikalauja pinigų“, – „Lietuvos sveikatai“ vėliau sakė Klaipėdos miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Pūras.
„Paliečiau temą diskusijai, apie tai, kad trišalės šakos sutarties privačios įstaigos vykdyti neprivalo – jiems ši nuostata nėra taikoma, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Privačioms įstaigoms pajamos didėja, o viešajam – ypač mums – didėja išlaidos, kadangi privalome kelti atlyginimus kiekvienam, net ir rūbininkams“, – toliau nuoskaudą liejo pašnekovas.
VLK vadovo siūlymas pakeisti įstaigos vadybos modelį, anot A.Pūro, yra nenoras matyti platesnio problemų paveikslo.
„Apkaltinti vadybą yra neteisinga. Diskusija ir analizė šiuo klausimu turėtų būti platesnė, atsižvelgiant, kokioje stadijoje buvo įstaiga, kai ją vadovas perėmė. Vadyba yra tiesiogiai susijusi su šeimos gydytojų trūkumu. Tai yra seniau dirbančių asmenų nusistatymas ir atsisakymas vykdyti skatinamąsias paslaugas. Esame situacijos įkaitai. Šiuo metu mums yra pereinamasis laikotarpis. Jis (G.Bendorius – red. past.) mus apkaltino, kad bandome nukreipti dėmesį kalbėdami apie neva mažos reikšmės specialistų poreikį, bet jei nesuteiksime galimybės jiems dirbti, specialistai nutekės į privatų sektorių. Tuo tarpu 6 tūkstančių pacientų praradimas susijęs su tuo, kad šeimos gydytojai išėjo į pensiją“, – toliau poliklinikos poziciją gina A.Pūras.
Jis įžvelgia ir daugiau galimų susidorojimo su įstaiga scenarijų. Klaipėdos miesto poliklinika galimai yra politikos šachmatų lentoje: „Galimai tai yra susiję su Klaipėdos miesto politika, viešumoje yra diskutuojama apie Klaipėdos universiteto ligoninę, kuri yra su dideliais skauduliais ir problemomis, tad tai gali būti bandymas paslėpti problemą, kad ši neiškiltų į viešumą, todėl puolami mes. Gal mes kliudome naujų rezidentų ruošimui? Minčių yra visokių... O dirbame negailėdami jėgų.“
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!