- Turite beveik trisdešimties metų operacinėje darbo patirtį. Kuo sužavėjo kraujagyslių chirurgija?
 
- Kraujagyslių chirurgija mane sužavėjo galbūt tuo, kad šalia savęs mačiau entuziastingus gydytojus, dirbančius tą darbą. Be to, nuo vaikystės man patiko visokie smulkūs darbai, kuriems reikia skirti daug laiko ir dėmesio.
Patiko dar ir tai, jog mūsų ligas galima gydyti keliais būdais. Tame yra daug kūrybos. Tai nėra nuobodus darbas.
Trečias dalykas, kuris mane žavi, yra tai, kad tu greitai matai efektą. Praktiškai po operacijos jau matai, ar kojos sušilo, ar nesušilo, pulsas atsistatė ar ne, ir iš karto gali tai įvertinti. Aišku, šiais laikais jau daug kas pasikeitė. Čia kalbu apie tai, kas buvo prieš 30 metų. Dabar mes jau operacijos metu turime galimybę atlikti ir angiografijas, tai yra rentgenu peršviesti kraujagysles, ištirti dopleriu ir operacijos metu padaryti echoskopiją. Žodžiu, kontrolė vyksta daug greičiau.
 
- Ar tiesa, kad venų ligos vargina vis jaunesnius?
 
- Nei venų ligų padaugėjo, nei lietuviai turi ypatingą genetinį polinkį jomis sirgti. Tiesiog Lietuvoje atsirado daug kraujagyslių chirurgų, kurie specializuojasi būtent šioje siauroje srityje. Operacijos tapo visiems prieinamos. Lietuva yra vienintelė valstybė Baltijos regione, kurioje sudarytos unikalios sąlygos lazerinėms kojų venų operacijoms. Visur kitur – tiek Estijoje, tiek Latvijoje, Lenkijoje, daugumoje Vokietijos žemių – už lazerines venų operacijas turi sumokėti pats.
Dabar, kai atsirado daug operuojančių chirurgų, pagerėjo diagnostika, susidaro vaizdas, kad venų ligos itin išplito ir kad jų daugėja, bet iš tiesų taip nėra.
 
- SAM kaip tik atnaujino dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarką, kuri įsigalios nuo kitų metų sausio 1-osios, ir palies itin populiarias kojų venų operacijas. Griežčiau buvo apibrėžti ir kriterijai, kada valstybė apmokės operaciją. Tam pritariate?
 
- Šią tvarką keisti buvo būtina. Operacija negali būti populiari ar madinga. Jeigu kalbame apie mediciną, kuri gydo, ji turi gydyti problemą. Atskirkime estetinę mediciną nuo būtinosios.
Viena situacija, kai užkritę akių vokai atrodo nepatraukliai. Visai kita, kad dėl jų žmogus nebegali normaliai matyti. Tai jau sveikatos problema. Tas pats ir su venomis.
Turėsime labai didelius skaičius, jeigu gydysime visus žmones, įskaitant tuos, kuriems užkritę akių vokai ar išsiplėtusios venos yra tik estetinė problema. Labai patogu, kad estetinės operacijos kompensuojamos iš ligonių kasų. Smagu, jeigu tu gali ateiti ir be jokio mokesčio susitvarkyti kokį nors estetinį defektą.
Išsiplėtusios venos gali būti tik estetinė, bet gali būti ir sveikatos problema. Tačiau ligos kodas abiem atvejais yra lygiai tas pats.
 
- Tačiau nuotraukos su išsiplėtusiomis kojų venomis atrodo siaubingai... Ar tikrai tokia operacija nereikalinga, ypač jeigu dar vargina skausmai?
 
- Pats turiu išsiplėtusias venas ir nežadu jų operuotis, kol neatsiras kokių nors sveikatos problemų. Tačiau žmonės dažnai nori operacijos dėl estetinių priežasčių. Pamatę, kad išsioperavo kaimynas, užsinori to paties. Kada yra poreikis, atsiranda ir pasiūla. Iš tikrųjų problemą kelia gal kokie trys ar keturi gydytojai Lietuvoje, kurie ėmė visiškai beatodairiškai daryti venų operacijas. Ir jie išaugino tuos skaičius iki tokių, kurie yra kosminiai.
Kaip tik per vieną savaitę pas mus buvo atvykę du jauni žmonės, kurie patyrė traumas – jiems buvo nutrauktos magistralinės kojų arterijos. Visa laimė, kad jie prieš tai nebuvo išoperavę kojų venų. Tad, pastarąsias išėmėme ir sutvarkėme arterijų pažeidimus. O žmonės išsaugojo kojas! Tas didžiulis noras operuotis gali atsisukti kitu lazdos galu: pavyzdžiui, mes prarandame galimybę atlikti šuntavimo operaciją dėl traumos. Prarandame galimybę išgelbėti koją, galbūt po dešimt dvidešimt metų atlikti šuntavimo operaciją ir išgelbėti kojas dėl aterosklerozės, taip pat ir širdį. Todėl tikrai nepalaikėme ankstesnės tvarkos, priešingai, šią reikia padaryti tokią griežtą, kad ji neleistų piktnaudžiauti nei gydytojams, nei pacientams.
 
- Sunku patikėti, kad pacientai tuo piktnaudžiauja… Juolab kai kitas chirurgas rekomendavo operaciją.
 
- Dirbdamas universitetinėje ligoninėje, kur suplaukia pacientai iš visos respublikos, matai, jog operacijos kartais atliekamos visiškai sveikiems žmonėms. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visai nėra jokios problemos. Žmonės ateina norėdami sužinoti kitą nuomonę. Padarai echoskopiją ir matai, kad echoskopiškai žmogus yra sveikas. Jam pas kitą gydytoją pasakyta, kad reikia daryti operaciją. Tai yra visiška nesąmonė.
 
- Prieš interviu minėjote, kad turėsite dviejų valandų operaciją. Smalsu, kas vyksta jūsų galvoje prieš operaciją – ar būna daug nerimo?
 
- Nerimo turbūt nėra. Tiesiog yra pasiruošimas. Atlieku visas kraujagyslių operacijas, ne tik venų. Pavyzdžiui, užvakar turėjome šešių valandų trukmės operaciją, kurios metu buvo keičiama visa pilvinė aorta su visomis šakomis, vadinama ketvirto tipo torakoabdominalinė aortos aneurizma. Tokios operacijos yra retos. Prieš jas kaupiesi, peržiūri vaizdus. Pasiruošimas prieš pačią operaciją vyksta kaip meditacija. Apgalvoji visus planus, nes per tokią ilgą operaciją reikia prisiūti daug jungčių. Kartais tenka suformuoti iki dešimt kraujagyslinių jungčių. Tai užima laiko, bet, aišku, yra ir tos vadinamosios rutininės operacijos, per kurias kurį nors etapą padaro rezidentas. Kaip universitetinė ligoninė, turime ruošti būsimus gydytojus, kurie kada nors išvažiuos į kitus miestus ir ten gydys žmones.

---

 
Dosjė

1994 m. – Kauno medicinos akademijos Medicinos fakultete baigė medicinos studijas.
2001 m. – kraujagyslių chirurgijos rezidentūra Kauno medicinos universitete.
2005 m. – apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 2001 m. – kraujagyslių chirurgas Kraujagyslių chirurgijos skyriuje, Kardiochirurgijos klinikoje, Kauno medicinos universiteto klinikose.
Nuo 2003 m. – atlieka venų sklerozavimo procedūras.
Nuo 2004 m. – „Gijos Klinikų“ kraujagyslių chirurgas.
Nuo 2008 m. – atlieka lazerines venų operacijas.