Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?

Urtė Jarockė
2026-06-18
Kiekvienas vyras yra skirtingas. Vieni aukšti, kiti žemi. Vieni stambūs, kiti liekni. Tas pats pasakytina ir apie kiekvieną kūno dalį. Taip, kaip perkame drabužius pagal savo figūrą ir dydį, taip reikėtų rinktis ir apsaugos priemonės nuo nėštumo bei lytiškai plintančių ligų. Apie tai, kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą, kalbamės su gydytoju urologu Martynu Stanioniu.
Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
Prezervatyvas yra vienintelė kontracepcijos priemonė, kuri vienu metu padeda apsisaugoti tiek nuo neplanuoto nėštumo, tiek nuo lytiškai plintančių infekcijų. Tačiau jo efektyvumas priklauso nuo tinkamo pasirinkimo ir naudojimo.

Apie tai kalbėti svarbu
 
Prezervatyvai paprastai skiriasi ne tik spalva, kvapu, tekstūra ir dydžiu, bet ir medžiaga, iš kurios jie pagaminti. Ekspertai teigia, kad tinkamai parinkti prezervatyvai garantuoja ne tik komfortą, bet ir saugumo jausmą. Juk jie apsaugo mus nuo ŽIV, hepatito ir kitų lytiškai plintančių ligų. M.Stanionis sako, kad kalbėti apie tinkamos kontracepcijos, šiuo atveju prezervatyvų, pasirinkimą svarbu.
 
„Prezervatyvas yra vienintelė kontracepcijos priemonė, kuri vienu metu padeda apsisaugoti tiek nuo neplanuoto nėštumo, tiek nuo lytiškai plintančių infekcijų. Tačiau jo efektyvumas priklauso nuo tinkamo pasirinkimo ir naudojimo, – sako jis. – Svarbu ne tik pasirinkti tinkamą dydį, bet ir įvertinti individualų jautrumą tam tikroms medžiagoms, pavyzdžiui, lateksui ar lubrikantų sudedamosioms dalims. Todėl visuomenę svarbu šviesti ne tik apie prezervatyvų naudojimą, bet ir apie tai, kaip išsirinkti sau tinkamiausią variantą.
 
Viena saugiausių priemonių
 

Gydytojas urologas sako, kad tinkamai naudojami prezervatyvai yra viena saugiausių apsaugos priemonių nuo lytiškai plintančių infekcijų ir efektyvi apsauga nuo neplanuoto nėštumo.
 
Pasak M.Stanionio, tai yra ir viena prieinamiausių bei ekonomiškai naudingiausių apsisaugojimo priemonių – prezervatyvų kaina yra nepalyginamai mažesnė nei lytiškai plintančių infekcijų gydymo išlaidos ar socialinės bei finansinės pasekmės, susijusios su neplanuotu nėštumu.
 
„Alternatyvos gali būti svarstomos tuomet, kai pora puoselėja ilgalaikius monogaminius santykius, yra išsityrusi dėl lytiškai plintančių infekcijų ir siekia didesnio kontraceptinio efektyvumo“, – aiškina gydytojas urologas ir priduria, kad kitokių priemonių gali prireikti žmonėms, kurie yra alergiški lateksui arba nuolat susiduria su prezervatyvų naudojimo sunkumais.
 
Dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
 
Gydytojas urologas išskiria kelis dalykus, į kuriuos svarbiausia atkreipti dėmesį, renkantis šią apsaugos nuo nėštumo ir lytiškai plintančių ligų priemonę.
 
„Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į dydį, medžiagą, galiojimo laiką ir patikimo gamintojo ženklinimą. Taip pat svarbu įvertinti, ar reikalingi papildomi lubrikantai, ar nėra jautrumo tam tikroms sudedamosioms medžiagoms“, – sako jis.
 
Svarbu ir komforto jausmas, pabrėžia gydytojas specialistas. „Kuo prezervatyvas patogesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus naudojamas nuosekliai“, – pažymi jis.
 

Anot gydytojo urologo Martyno Stanionio, dažniausia klaida, renkantis šią apsaugos priemonę, – manyti, kad visi prezervatyvai vienodi. Jis paaiškina, kad per ankštas prezervatyvas gali spausti, kelti diskomfortą ir dažniau plyšti, o per laisvas – nuslysti. Taip pat nereikėtų vadovautis stereotipais ar noru „pasirinkti didesnį“.

 
„Tinkamas dydis yra tas, kuris užtikrina komfortą ir saugumą. Gamintojai dažniausiai nurodo nominalų plotį milimetrais, todėl verta išbandyti kelis variantus ir pasirinkti geriausiai tinkantį“, – pabrėžia jis.
 
Renkantis prezervatyvą taip pat verta atkreipti dėmesį į jo formą. Klasikinis prezervatyvas yra tiesaus vamzdelio formos su lašo formos galiuku (rezervuaru). Anatominės formos prezervatyvas turi platesnį galiuką varpos galvutei ir gali neturėti rezervuaro (tokiu atveju, maunant prezervatyvą, reikėtų palikti šiek tiek vietos spermai). Kartais prezervatyvas apjungia visas šias savybes. Tai skirta sustiprinti pojūčius ir užtikrinti, kad prezervatyvas tvirtai laikytųsi ant varpos, neleisdamas jam nuslysti.

 
Iš ko jie pagaminti?
 
M.Stanionis sutinka, kad renkantis prezervatyvus svarbu daugiau dėmesio skirti medžiagai, iš kurios prezervatyvai pagaminti.
 
„Dauguma prezervatyvų gaminami iš latekso, kuris yra saugus ir efektyvus. Tačiau žmonėms, jautriems lateksui, gali būti tinkamesni poliizopreno ar poliuretano prezervatyvai. Svarbiausia rinktis sertifikuotus gaminius, atitinkančius saugumo standartus“, – pataria gydytojas urologas.
 
Ginekologai moterims rekomenduoja rinktis higienos priemones be kvapiklių ir dažiklių. Pasirodo, ta pati taisyklė galioja ir prezervatyvams. M.Stanionis teigia, kad ši taisyklė ypač galioja žmonėms, turintiems jautrią odą ar gleivines. Kvapikliai, dažikliai ar papildomos cheminės medžiagos kai kuriems žmonėms gali sukelti dirginimą ar alergines reakcijas. „Jei anksčiau buvo pasireiškęs diskomfortas, rekomenduojama rinktis kuo paprastesnės sudėties, bekvapius prezervatyvus“, – pataria jis.
 

Alergija lateksui
 
Didžioji dauguma prezervatyvų yra pagaminti iš latekso. Sunki alerginė reakcija, pvz., anafilaksinis šokas, gali būti pavojinga gyvybei, ypač jei yra sąlytis su latekso gaminiais. Latekso alergija yra reakcija į tam tikrus baltymus, esančius natūralaus kaučiuko latekse. Kaučiuko lateksas gaminamas iš brazilinio kaučiukmedžio (lot. k. Hevea brasiliensis) sulos. Tiems, kurie yra alergiški lateksui, rekomenduojama rinktis prezervatyvus, pagamintus iš poliizopreno (poliuretano), sensopreno ar sintetinių sakų.
 
„Tikroji alergija lateksui nėra dažna, tačiau ji egzistuoja“, – sako gydytojas urologas prieš išvardydamas dažniausiai pasireiškiančius simptomus: niežėjimas, paraudimas, deginimo pojūtis ar patinimas po kontakto. „Pajutus tokius simptomus reikėtų nutraukti produkto naudojimą ir pasikonsultuoti su gydytoju. Tokiais atvejais dažniausiai rekomenduojama rinktis nelateksinius prezervatyvus“, – nurodo M.Stanionis.
 
Ekologiškos alternatyvos

Šiais laikais nemažai žmonių siekia gyventi tvariau, stengiasi rinktis sveikesnius maisto produktus, ekologiškas higienos ir kosmetikos priemones.
 
Prezervatyvai tikriausiai yra vienintelė prekė, kurios suvartojimo aplinkosaugininkai nerekomenduoja mažinti. Jie yra vienkartiniai ir dažniausiai pagaminti iš biologiškai neskaidaus sintetinio latekso, poliizopreno arba poliuretano. Dauguma latekso prezervatyvų yra apdoroti kazeinu – gyvūninės kilmės šalutiniu produktu, gaunamu iš ožkų arba karvių pieno, todėl jie nebūtinai yra veganiški.
 
„Didėjantis dėmesys tvarumui yra sveikintinas, – sako ir M.Stanionis. – Ekologiški prezervatyvai dažniausiai gaminami iš natūralaus kaučiuko, naudojant mažiau aplinką teršiančių gamybos procesų ir perdirbamas pakuotes. Vis dėlto svarbiausias kriterijus išlieka saugumas ir kokybė – ekologiškas produktas turi atitikti tuos pačius medicininius standartus kaip ir įprastas prezervatyvas.“
 
„Apskritai, mano nuomone, geriausias prezervatyvas nėra ploniausias, brangiausias ar populiariausias, – sako jis. – Geriausias prezervatyvas yra tas, kurį žmogus naudoja nuosekliai, teisingai ir jaučiasi su juo patogiai. Komfortas ir tinkamas dydis dažnai lemia daugiau nei marketinginiai pažadai ant pakuotės.“


Projektas „Pakalbėkim apie Tai


Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 13 tūkst. eurų


Partneriai:
 

    Gydytojas ir pacientas


    U.Juodytė: pagal perdegimo riziką esame treti pasaulyje

    U.Juodytė: pagal perdegimo riziką esame treti pasaulyje

    „Galime turėti puikų darbuotoją, iš kurio išspaudžiame visas sultis. Bet kas lieka paskui? Paskui ketveriems p...
    A.Dimšienė: svarbiausia – „nešiukšlinti“ galvos

    A.Dimšienė: svarbiausia – „nešiukšlinti“ galvos

    „Meilė mediko profesijai tokia didelė, kad net nuovargio nejaučiu.“ 80-ties metų jubiliejų atšventusi alyti&sca...

    Budinti vaistinė


    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

    razinka


    Sveika šeima


    Klimato kaitą išduoda kasmet registruojami rekordai

    „Sunku pasakyti, ar Lietuvoje dar bus karščio bangų. Aš nežinau ir niekas pasaulyje to nežino. Galbūt jau ir buvo vasaros pikas“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika. Tačiau dėl vieno dalyko jis yra tikras: klimato kaita tikrai vyksta, kitaip nebūtų nuolat registruoj...

    Svetur


    Laboratoriją iškeitė į teisėjos švilpuką

    Dar 2019-ųjų pavasarį Kathryn Nesbitt vadovavo chemijos laboratorijai Tausono universitete JAV ir tobulino metodus, kuriais mokslininkai analizuoja smegenų neuromediatorius. Šiandien 37-erių mokslų daktarė bėgioja žiūrimiausio planetos sporto renginio aikštėje. Birželio 18-ąją Atlantoje ji su dviem kolegėmis įraš...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kultūriniai karai ir demografinė žiema: kur dingo vyrai?
    Aurelijus Veryga Kultūriniai karai ir demografinė žiema: kur dingo vyrai?
    Apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus
    Vaida Pranarauskaitė Apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus
    Apie pamirštą žaidimą
    Henrikas Vaitiekūnas Apie pamirštą žaidimą

    Naujas numeris