Keliai – tik vandeniu

Kai Manikorės savivaldybėje kaimo gyventoja pradeda gimdyti ar senjorui prireikia skubios pagalbos, greitosios sirenų čia nesigirdi. Į daugelį šio krašto kaimų neveda joks kelias – jie pasiekiami tik vandeniu. Sao Francisko kaime prie Arapiuno upės nėra nei gydytojo, nei interneto, o kelionė iki artimiausios gydymo įstaigos trunka nuo keturių iki aštuonių valandų.
 
„Ne vienas kaimo gyventojas mirė pakeliui į miesto ligoninę“, – britų „The Telegraph“ sakė vienas vietinių.
Į tokias vietas medikai atplaukia laivais: klinika „Nossa Senhora das Dores“ aptarnauja apie 230 bendruomenių – beveik 28 tūkst. žmonių, gyvenančių palei Madeiros ir Manikorės upes, rašo dienraštis „El País“.
 
Laivas su ambulatorija
 
Plaukiojanti klinika – ištisas sveikatos centras vandenyje: laive įrengti gydytojo ir odontologo kabinetai, vaistinė, laboratorija ir skiepijimo punktas. Ekspedicijos po pakrantės kaimus trunka po kelias dienas, todėl laive yra ir gyvenamosios patalpos medikams.
 
Apie atplaukiantį laivą gyventojams iš anksto praneša vietos radijas ir bendruomenių sveikatos darbuotojai. Pasak „El País“, būtent jie sieja kliniką ir kaimus: pažįsta šeimas vardais, seka nėštumus ir lėtines ligas, ieško maliarijos bei tuberkuliozės atvejų.
 
Kiekvieną bendruomenę laivas privalo aplankyti bent šešis kartus per metus. Plaukiojančios klinikos yra Brazilijos nemokamos sveikatos sistemos SUS dalis – didžiausios tokios sistemos pasaulyje, nuo kurios tiesiogiai priklauso 213 mln. žmonių, arba 76 proc. šalies gyventojų.
 
Upių klinikų Brazilija išlaiko 69 – keturiasdešimt jų plaukioja Amazonės valstijoje, dvidešimt šešios – Paros. Per mėnesį jos atlieka vidutiniškai 13 tūkst. apžiūrų, skelbia šalies sveikatos apsaugos ministerija.
 
Pirmą kartą pas gydytoją
 
Pirmosios ekspedicijos atskleidė, kad daugelis pakrantės gyventojų niekada nebuvo apžiūrėti gydytojo. Kai kurie metų metus gyveno su nediagnozuota hipertenzija ar cukriniu diabetu, o motinoms laivas dažnai būdavo vienintelė galimybė paskiepyti vaikus neišplaukiant iš kaimo, rašo „El País“.
 
Penkiasdešimt devynerių Rosinilda dos Santos gimdos polipą kentėjo penkerius metus. Gydytojas jį pašalino tiesiog laive, pasišviesdamas turistiniu žibintuvėliu.
 
„Dabar man labai palengvėjo“, – „The Telegraph“ sakė moteris, lipdama į krantą, kur eilėje jau laukė kaimynai.
 
Laive daugiausia skiepijama, tiriama, dalijami vaistai.
„Visada pasitaiko ir skubių atvejų“, – tam pačiam laikraščiui sakė 29-erių slaugytoja Maria Rita Brasil, laivo „Abaré II“ vadovė. Ji pasakojo gydžiusi šautines žaizdas ir negimdinį nėštumą kaimuose, kuriuos nuo artimiausio miesto skiria daugiau nei para kelio.
 
Plaukioja ne visi
 
Vienas toks laivas-ligoninė kainuoja apie 400 tūkst. dolerių, o jį išlaikyti kas mėnesį atsieina dar 20 tūkstančių, skaičiuoja medicinos žurnalas „Annals of Family Medicine“. Todėl dalis laivų stovi prišvartuoti: reguliariai kursuoja vos dvidešimt trys, o kitiems trūksta pinigų remontui, rašo „The Telegraph“.
 
Pinigai – ne vienintelė bėda: atokiuose Amazonės kraštuose medikai ilgai neužsibūna. Nuo 2011-ųjų, kai pradėtos statyti upių klinikos, Brazilija investavo ir į gydytojų pritraukimo programą „Mais Médicos“, tačiau pakrančių bendruomenių pirminės priežiūros kokybė 2015–2025 metais reikšmingai nepagerėjo. Dažniausios priežastys – prasta infrastruktūra ir kvalifikuotų darbuotojų stygius: jos nurodomos aštuoniuose iš dešimties šiemet apžvelgtų tyrimų.
 
Kai upės nusenka
 
Naujausias šių kraštų iššūkis – klimato kaita: 2024 metais Amazonę ištiko didžiausia jos istorijoje užfiksuota sausra – nepaprastąją padėtį paskelbė visos 62 valstijos savivaldybės, o nukentėjo daugiau nei 850 tūkst. žmonių, skaičiavo valstijos civilinė sauga. Madeiros upė, kuria plaukioja klinikos, nuseko iki 1,2 metro – žemiausio lygio per šešiasdešimt metų.
 
Nusekus upėms, laivai nebepasiekia kaip tik tų kaimų, kuriems pagalbos reikia labiausiai.
„Tikėtinas drastiškas upių lygio kritimas“, – perspėjo Nacionalinio Amazonės tyrimų instituto mokslininkas Renato Sena. Jis atkreipė dėmesį, kad ekstremalūs reiškiniai regione dažnėja.
 
Sausra kerta sveikatai ir tiesiogiai: sausuoju laikotarpiu hospitalizacijų dėl kvėpavimo takų ligų padvigubėja, nustatė Osvaldo Cruzo fondas (Fiocruz).
 
Šio fondo Amazonės skyrius kartu su savivaldybių sveikatos sekretorių taryba neseniai išleido knygų seriją „Amazonas, Aqui tem SUS“ („Amazonė, čia yra SUS“; SUS – nemokama valstybinė Brazilijos sveikatos sistema) – gydytojų, slaugytojų ir bendruomenių darbuotojų pasakojimus apie tai, kaip medikai pas pacientus plaukia valtimis, kanojomis ar laivais.