Darbuotojų atlyginimai – ant plauko
 
Rajonų gydymo įstaigų vadovai tikina, jog apmokėjimo už viršsutartines paslaugas klausimas jiems kasmet yra vienas svarbiausių. Nuo to priklauso ne tik finansiniai metų rezultatai, bet ir galimybės laiku atsiskaityti su darbuotojais bei tiekėjais. Nerimą didina tai, kad kol kas nei iš Sveikatos apsaugos ministerijos, nei iš Valstybinės ligonių kasos aiškių signalų nėra.
 
Varėnos sveikatos centro direktorius Dmitrij Kačiurin sako pasigendantis informacijos apie tai, kokie sprendimai gali būti priimti.
 
„Dėl viršsutartinių paslaugų apmokėjimo gydymo įstaigų vadovai praėjusį kartą labai triukšmavo, o dabar – tyla, ramybė, dėl kurios man neramu. Žiniasklaida tyli, kolegos tyli“, – susirūpino Varėnos sveikatos centro vadovas, prašęs šį klausimą išjudinti.
 
Pasak jo, vien Varėnos sveikatos centro antrąjį šių metų ketvirtį suteiktų viršsutartinių paslaugų vertė turėtų siekti beveik 200 tūkst. eurų. Tokia suma rajoninei gydymo įstaigai yra reikšminga, todėl neaiškumas dėl apmokėjimo verčia atsargiau planuoti artimiausius mėnesius.
 
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir Biržų ligoninė. Jos direktorius Petras Bimba sako, kad nors nerimo netrūksta, šįkart tikimasi palankaus sprendimo.
 

„Laukiame su nerimu, bet nėra tokia jau milijoninė suma viršyta, kad būtų galima neapmokėti, tad tikimės, jog ligonių kasa sumą padengs“, – viliasi Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba.

 
Biržų ligoninė per antrąjį metų ketvirtį už beveik 98 tūkst. eurų suteikė daugiau paslaugų, nei buvo numatyta sutartyse. Vadovas tikina, jog šiokią tokią viltį jiems teikia priskirtas Valstybinės ligonių kasos Panevėžio padalinys, kuris, anot pašnekovo, tikina, kad viršsutartinės paslaugos apmokėtos bus.
 
Vis dėlto, anot P.Bimbos, gydymo įstaigoms svarbus ne tik pats sprendimas, bet ir jo terminai. Jei lėšos pasiekia pavėluotai, tenka ieškoti vidinių rezervų, o tai apsunkina kasdienį darbą.
 
„Turi ant dienų sumokėti, bet kada – vienas Dievas žino. Už pirmą metų ketvirtį sumokėti vėlavo du mėnesius. Laukėme balandį, o sumokėjo birželį. Tikimės, šįkart taip nebus. Antraip darosi sudėtinga toliau prognozuoti savo veiklą, viskas pradeda strigti, turime ieškoti vidinių resursų“, – dalinasi P.Bimba.
 
Pasak jo, uždelsus mokėjimus, kyla sunkumų ne tik planuojant investicijas ar kitus darbus. Pirmiausia tenka galvoti apie darbuotojų atlyginimus, atsiskaitymus už medikamentus bei kitas būtinąsias išlaidas.
 
Paslaugų nutraukti nesiryžta
 
Su panašiais iššūkiais susiduria ir Kupiškio ligoninė. Jos direktorius Julius Panka sako, kad pirmojo ketvirčio viršsutartinių paslaugų apmokėjimas leido išvengti nuostolio, tačiau dėl antrojo ketvirčio kol kas aiškumo nėra.
 
„Viltį, kad sumokės, turime, kadangi sumokėjo už pirmą ketvirtį. Tai mus išgelbėjo nuo finansinio minuso. Antrame ketvirtyje virškvotinių paslaugų suteikėme beveik 70 tūkstančių. Kol jų neapmokėjo, pusės metų rezultatas – minus 46 tūkstančiai“, – skaičiais kalba J.Panka.
 
„Visada esu atsargus, nors esame girdėję gandų, kad antrą ketvirtį žada apmokėti, kol sąskaitos nepasiekė pinigai, tol yra neramu. Bet kokie valdžios pasikeitimai jaudina, tad kaip bus dabar, neaišku. Kad ir kokios partijos būtų deleguotas ministras, vis tiek jis turėtų būti suinteresuotas, kad ligoninės veiktų stabiliai, o pacientai paslaugas gautų laiku. Būtų šaunu ir teisinga, jei ligonių kasa apmokėtų, kadangi paslaugas mes suteikėme. O kvotos metų pradžioje nustatomos tokios, kokios nustatomos, nepatenkina rajono gyventojų poreikių. Vis dėlto nesinorėtų imtis drastiškų priemonių ir riboti paslaugas – įvesti kvotas talonėliams. Mėnesio pabaigoje ant priėmimo durų prikabinti lentelės su užrašu: „Atsiprašome, bet kvota išnaudota, kreipkitės į ligoninę po savaitės“,“ – ironizuoja vadovas.
 
„Kvotas apskaičiuoti yra sunku, dėl to viršsutartinės paslaugos ir būna. O kadangi jos būna – dėl to patiriamos sąnaudos, už kurias turime atgauti pinigus, nes ligoninė kito pajamų šaltinio neturi“, – apmokėjimo už viršsutartines paslaugas svarbą pabrėžia J.Panka.
 
Ligoninių vadovai pabrėžia, kad viršsutartinės paslaugos atsiranda dėl realaus pacientų poreikio, tad atsisakyti priimti pacientus vien todėl, kad išnaudotos sutartinės apimtys, jų teigimu, būtų sunkiai suderinama su gydymo įstaigų misija.
 
Suktis verčia žemi paslaugų įkainiai
 
Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė sako, jog nežinomybė dėl virškvotinių paslaugų apmokėjimo gydymo įstaigų vadovams jau tapusi kasmetine rutina. Kol sprendimų nėra, ji stengiasi dėmesį sutelkti į kasdienius darbus – šiuo metu ligoninėje vyksta nemažai statybų ir remonto darbų.
 
„Džiaugiuosi, kad tiesiog galime teikti paslaugas, – taisydamasi statybininko šalmą juokauja vadovė. – Tiek darbų ir rūpesčių, kad džiaugiamės vien tuo, jog gydomoji veikla yra neužstrigusi.“
 
Vis dėlto, pasak direktorės, neapibrėžtumas dėl atsiskaitymų apsunkina įstaigos finansinį planavimą.
 

„Pinigai, aišku, svarbu. Jei pavėluos apmokėti, bus blogai. Už pirmą metų ketvirtį sumokėjo tik birželio 3 dieną. O laiku apmokėtos paslaugos mums suteikia stabilumo. Planuojame veiklas į priekį. Jei žinotume, kad tikrai sumokės, galėtume palaukti, o dabar, kai laikomi nežinioje, esame tiesiog „pakabinti“,“ – kalbintiems pašnekovams antrina Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė.

 
Ligoninės vadovė atkreipia dėmesį, kad gydymo įstaigas teikti didesnes paslaugų apimtis verčia ne siekis viršyti sutartis, o per maži paslaugų įkainiai.
 
„Paslaugų įkainiai yra tokie, kad tik per jų mastą galime pasiekti efektyvumą bei subalansuoti įstaigos biudžetą. Teikiant mažai paslaugų, jos neatsiperka. Tik per paslaugų kiekį galime išvengti nuostolio. Jei teiksime tik dešimt konsultacijų per dieną, sąnaudos bus per didelės, o biudžete atsispindės minusas. Kad būtų padengta savikaina, reikia suteikti trisdešimt konsultacijų. Štai kodėl mes vedame paslaugų lenktynes. Kad būtume ne minuse, turime generuoti paslaugų apimtis“, – akcentuoja vadovė.
 
Kita vertus, ji pabrėžia, kad paslaugų apimtys priklauso ir nuo pacientų poreikio, o gydymo įstaigos neturi galimybių lanksčiai prisitaikyti prie svyruojančių srautų.
 
„Neturime lankstumo, kad galėtume vieną mėnesį vienokio gydytojo atsisakyti, o kitą – jį pritraukti. Taip darbo santykiai neveikia. Jei įdarbini žmogų, darbą turi jam užtikrinti“, – aiškina A.Šakickienė.
 
Vis dėlto ji pabrėžia, kad ligoninės sutartinės apimtys išlieka taupios ir nesiekia praėjusiais metais pasiektų veiklos rezultatų.
 
Valdžia dar sprendžia
 
Kol gydymo įstaigos laukia atsakymų, Sveikatos apsaugos ministerija konkrečių įsipareigojimų neprisiima. Ministerija nurodo, kad klausimas vis dar svarstomas.
 
SAM atsakymas lakoniškas: „Viršsutartinių paslaugų apmokėjimas yra darbinių klausimų sąraše, apie sprendimus informuosime, kai jie bus priimti.“
 
Ministerijos atstovų paprašius patikslinti, kokiu lygmeniu vyksta diskusijos ir su kokiomis institucijomis ieškoma sprendimų, išsamesnių paaiškinimų taip pat nepateikta.
„Kol kas nieko konkretesnio negalime jums pasakyti – kada ir su kuo, visa tai spręs vadovybė“, – toliau nežinioje laikomi vadovai.
 
Ne ką daugiau aiškumo kol kas pateikia ir Valstybinė ligonių kasa. Nors pripažįstama, kad reikalingų lėšų poreikis yra įvertintas, galutinis sprendimas priklauso nuo aukštesnių institucijų.
 
„Lėšų poreikis VLK yra žinomas, tačiau dar laukiame aukštesnių institucijų sprendimo“, – sako kol kas tik tiek galinti atsakyti VLK viešųjų ryšių atstovė Jolanta Normantienė.