Šalčininkų ligoninės direktorė Valentina Vaitkienė per trejus metus iš esmės pakeitė požiūrį į rajono gydymo įstaigą. Sujungusi vietos bendruomenės poreikius, racionalų paslaugų planavimą ir šiuolaikinės medicinos standartus, ligoninė šiandien kuria naują įstaigos veidą. Čia atsiranda ne tik naujos paslaugos, bet ir kitoks požiūris į pacientą – nuo iš Japonijos parsivežtos idėjos iki iš pagrindų atnaujinamos infrastruktūros bei unikalių rajonui teikiamų paslaugų.
Ne kopijuoti didžiųjų, o atrasti savo kelią
Šalčininkų rajono ligoninė šiandien išgyvena pokyčių etapą, kurio rezultatai matomi ne tik atnaujinamuose skyriuose ar naujai organizuojamose paslaugose. Didžiausias pokytis – pasikeitęs požiūris į tai, kokia turi būti maža rajono ligoninė šalia didžiųjų sostinės gydymo įstaigų. Ligoninės direktorė V.Vaitkienė įsitikinusi – rajono gydymo įstaiga neturi varžytis su dideliais centrais. Jos stiprybė yra gebėjimas būti arti žmogaus, suteikti tas paslaugas, kurių bendruomenei iš tiesų reikia, ir jas teikti kokybiškai. Šiandien toks požiūris atrodo savaime suprantamas, tačiau prieš trejus metus, kai V.Vaitkienė pradėjo vadovauti Šalčininkų ligoninei, situacija, anot jos, buvo kitokia.
2023 metais, pasikeitus sveikatos sistemos reguliavimui, mažosios rajono ligoninės statusas buvo panaikintas. Pasak V.Vaitkienės, tai pakeitė ir požiūrį į tokias įstaigas.
„Mažosios rajono ligoninės statusas apibrėžė, kokias paslaugas tokia įstaiga turėtų teikti. Šiandien rajoninės ligoninės dažnai lyginamos su regioninėmis, nors tai yra skirtingo dydžio ir galimybių įstaigos – tarsi lygintume obuolius ir kriaušes“, – sako ji.
Šalčininkų ligoninė yra vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Vilniaus, kur veikia didžiausi šalies medicinos centrai. Todėl, vadovės teigimu, racionaliausias kelias – ne bandyti dubliuoti sostinės ligoninių paslaugas, o stiprinti tai, kas reikalinga vietos gyventojams.
„Nemanau, kad būtina atkurti tai, kas čia kadaise buvo. Reikia žiūrėti į šiandienos realybę: kiek turime gyventojų, kokių paslaugų jiems reikia, kokias galime suteikti kokybiškai“, – sako ligoninės vadovė. Būtent toks racionalus planavimas tapo pagrindu priimant sprendimus dėl kai kurių skyrių ateities.
Nors V.Vaitkienė yra baigusi šeimos gydytojo specialybę, jos profesinis kelias iki ligoninės vadovo pareigų buvo įvairiapusis. Penkiolika metų ji dirbo Negalios nustatymo tarnybos struktūroje, ėjo vadovaujamas pareigas, vėliau dirbo Sveikatos apsaugos ministerijoje, kur prisidėjo prie teisės aktų rengimo.
„Gerai išmanydama teisės aktus suprantu procesus, kurie vyksta gydymo įstaigoje. Vadybines žinias galiu pritaikyti sveikatos apsaugos srityje. Rajoninei ligoninei tai ypač svarbu, nes čia reikia itin racionaliai planuoti, organizuoti paslaugas“, – tikina direktorė.
Teko pradėti nuo pamatų
Nors oficialūs įstaigos finansiniai rodikliai tuo metu nerodė kritinės situacijos, realybė ligoninėje buvo gerokai sudėtingesnė. Įstaigai trūko ne tik materialinių išteklių, bet ir aiškios krypties.
Atėjusi vadovauti ligoninei V.Vaitkienė rado nustekentą Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, ribotas diagnostikos galimybes, vos veikiančią laboratoriją, naktimis nepasiekiamą rentgeno paslaugą. Ligoninėje buvo atsisakyta dalies anksčiau teiktų paslaugų – akušerijos, ginekologijos, chirurgijos. Taip pat buvo priimti sprendimai dėl Vaikų ligų stacionaro ateities – skyrių uždaryti.
Vidaus ligų skyrius buvo sumažintas iki 30-ies lovų. Įstaiga, anot vadovės, buvo praradusi identitetą – labiau priminė slaugos ligoninę nei aktyviai veikiančią gydymo įstaigą.
Nemažesnė problema buvo personalas. Trūko slaugytojų, administracijos darbuotojų, specialistų. Infrastruktūra taip pat neatitiko šiuolaikinių poreikių – rimtesnio remonto ligoninė nebuvo mačiusi nuo pat įkūrimo, o technologiniai procesai dar laukė savo eilės.
„Įstaiga ima leistis žemyn, kai pasiekusi aukštumas jose įsitaiso ir tarsi užmiega – toliau nebesivysto. O nuosmukį patyrusi organizacija, norėdama grįžti į stiprią poziciją, turi pradėti nuo pamatų – beveik nuo nulio. Šiuo metu mes jau atsispyrėme nuo žemės ir kylame“, – ligoninės pokyčius vaizdžiai apibūdina Šalčininkų ligoninės direktorė Valentina Vaitkienė. Vadovė neslepia – pirmasis ir svarbiausias darbas buvo ne remontai ar įrangos pirkimas, o suburti reikiamą komandą.
Ligoninės stiprybė – žmonės
Pasak direktorės, šiandien gydytojų trūkumo problema Šalčininkuose nėra tokia opi kaip anksčiau – dauguma specialistų atvyksta dirbti iš kitų miestų. Didesnis iššūkis išlieka slaugytojų ir administracijos darbuotojų paieška.
„Atvykstantys gydytojai, be abejo, kuria mūsų ligoninės vertę, augina reputaciją. Tačiau jie atidirba savo laiką ir išvyksta. O ligoninės kasdienybę, jos atmosferą, santykį su pacientu kuria tie žmonės, kurie čia būna kiekvieną dieną – slaugytojai, administracijos darbuotojai. Jie yra ligoninės siela“, – kalba vadovė, pastariesiems skirdama ypatingą dėmesį. Dėl to ligoninėje dirba multidisciplininė komanda, kurioje kiekvienas turi galimybę atskleisti ne vieną stipriąją savo pusę.
„Man svarbu, kad žmogus ateidamas į komandą turėtų ne vien pareigas, bet ir gebėjimus, kurie padeda auginti visą įstaigą. Pavyzdžiui, mūsų Ūkio skyriaus vedėjas Andrejus Komiaga yra stiprus informacinių technologijų srityje, todėl mums daug padeda diegiant kompiuterinius procesus. O skyrių vedėjus užsiauginu. Labai svarbu matyti žmogaus potencialą, suteikti jam galimybę atsiskleisti“, – sako V.Vaitkienė.
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Agnieszka Suzdalowa ligoninėje turinti ir socialinės pediatrės pareigas tikina – tai didelis įvertinimas ir vadovės pasitikėjimas.
Suteikiamas galimybes veikti įvertina ir savo srities profesionalai. Skyriuje sutiktas gydytojas ortopedas traumatologas Tomas Indriulionis į darbą Šalčininkuose atvykstantis net iš Klaipėdos.
„Man tinka ir patinka sveikas požiūris į darbą: suteikiamos visos sąlygos dirbti, stovi gera, nauja aparatūra. Kai nori, rajono ligoninės gali turėti net ir daugiau nei didžiosios. Tereikia normalios administracijos ir gydytojai čia net iš Klaipėdos atvažiuos“, – sako gydytojas.
Iššūkis, kurį ligoninė bando atlaikyti, – radiotechnologo paieška. Mažai rajono ligoninei reikalinga elementari paslauga – rentgeno nuotraukos atlikimas.
Vyr. slaugytojos Maijos Malinovskienės įsitikinimu, tokį darbą galėtų padaryti ir slaugytoja, kaip tai buvo leidžiama anksčiau. Anot jos, toks darbas nereikalauja turėti plataus spektro radiotechnologinių žinių.
Vadovė sako, pasikeitus reglamentui, elementariai nuotraukai atlikti įstaiga priversta įdarbinti radiotechnologą.
„Radiotechnologai nenori rinktis mažos rajoninės ligoninės, kurioje nėra plataus paslaugų spektro. Natūralu, jie nori plėsti kompetenciją, auginti žinias“, – problemą įvardija V.Vaitkienė, su centrine valdžia ieškanti būdų, kaip tai išspręsti.
Direktorė siekia išjudinti ir rezidentūros klausimą. Ligoninė, būdama Vidaus ligų I bazė, turi lūkestį, kad būtų reglamentuotas rezidentūros atlikimas ne didmiesčiuose. „Moksliniai tyrimai rodo, jog kuo ilgiau studentai atlieka profesinę praktiką konkrečiame mieste ar regione, tuo didesnė tikimybė, jog po studijų̨ baigimo grįš̌ dirbti į tą ištaigą̨, miestą̨ ar regioną̨“,– sako V.Vaitkienė. Pastarąjį teiginį papildo iškalbinga SAM 2022 metų statistika: tik 3,28 proc.Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir 1,2 proc. Vilniaus universiteto gydytojų rezidentų atliekarezidentūros ciklus ne Vilniuje ir ne Kaune, tad vadovė sako pats metas statistiką pakoreguoti.
Iš naujo užkurta skubi pagalba
Vienas pirmųjų ir svarbiausių darbų, kurio ėmėsi V.Vaitkienė, – Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus atkūrimas. Tai buvo sritis, nuo kurios priklausė ne tik pacientų saugumas, bet ir pačios ligoninės reputacija.
„Kai atėjau, situacija buvo tokia, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojams buvo sakoma Šalčininkų ligoninę tiesiog aplenkti. Tai buvo didžiulis signalas, kad reikia veikti nedelsiant“, – prisimena direktorė.
Per trumpą laiką buvo suburta nauja skyriaus komanda. Vadovė pasakoja, kad tam prireikė daug pastangų, tačiau svarbiausia buvo aiški kryptis ir žmonių tikėjimas, kad pokyčiai įmanomi.
„Skyriaus komandą subūrėme per du mėnesius. Atsistoti ant kojų padėjo ir Valstybinė ligonių kasa, atkreipusi dėmesį, kad jeigu per dieną generuojame bent šešis ambulatorinius pacientus, galime gauti papildomą finansavimą. Tai buvo puikus paskatinimas veikti“, – pasakoja V.Vaitkienė.
Šiandien Priėmimo-skubios pagalbos skyrius veikia visu pajėgumu. Ligoninės laboratorija dirba visą parą, įkurtas dienos stacionaras, stebėjimo palatos. Tai sprendimai, kurie mažos rajono ligoninės pacientui reiškia itin daug, – žmogui nebereikia dėl elementarios, bet itin svarbios pagalbos važiuoti į sostinę.
„Kartais atrodo, kad pokytį sudaro tik pastatas ar nauja įranga. Tačiau iš tiesų pirmiausia reikia sukurti veikiančią sistemą – teisinę aplinką, dokumentaciją, apmokyti personalą. Viskas įmanoma, kai šalia yra gera komanda“, – sako ligoninės vadovė, paprašyta atskleisti sėkmės formulę, prikeliant paslaugas iš pelenų.
Naujas požiūris į vaikų sveikatos priežiūrą
Neišvengiamas sprendimas, kurį gydymo įstaiga privalėjo atlikti,– Vaikų ligų stacionaro uždarymas. Tačiau vietoje paprasto skyriaus ligoninė pasirinko kitą kelią – sukurti alternatyvų modelį, labiau pritaikytą realiems rajono poreikiams.
Vadovė neslepia – sprendimas nebuvo lengvas, tačiau jį lėmė objektyvūs faktai.
„Reikėjo įvertinti,kiek vaikų gyvena rajone, kiek jų gydoma stacionare, ar turime pakankamai specialistų. Skyriuje buvo vienas gydytojas, kuris faktiškai dirbo už visus – galima sakyti, net gyveno ligoninėje“, – pasakoja ji.
Todėl buvo pasirinktas kitoks sprendimas. Vietoje visą parą veikiančio stacionaro sukurta sistema, leidžianti vaikams gauti reikalingą pagalbą: ligoninėje visą parą dirba gydytojas pediatras, užtikrinama slaugytojo pagalba, veikia Vaikų dienos stacionaras. Jeigu vaikui iš tolimesnės rajono vietovės reikia likti stebėjimui, jam gali būti suteikta nakvynės ir maitinimo paslauga.
„Savivaldybę įtikinome, kad tokia schema yra optimaliausia rajono šeimoms. Tai nėra sprendimas atsisakyti paslaugos – tai sprendimas ją pritaikyti prie realių žmonių poreikių“, – pabrėžia V.Vaitkienė.
.JPG)
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Agnieszka Suzdalowa tikina, jog skaičiavimo statistika rodo, kad Šalčininkų rajono vaikams yra suteikiama net 80 proc. visų reikiamų paslaugų. Vadinasi, vos 20 proc. vaikų pagalbos ieškoma kitose gydymo įstaigose.
Šis modelis sulaukė dėmesio ir nacionaliniu mastu. Ligoninėje lankėsi Valstybinės ligonių kasos vadovai, norėdami iš arčiau susipažinti su tokiu sprendimu.
Tiesa, svarbus partneris išlieka ir Šalčininkų rajono savivaldybė, kuri prisideda prie paslaugų išlaikymo, darbuotojų pritraukimo ir infrastruktūros atnaujinimo. Savivaldybės parama ypač svarbi išlaikant vaikams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Įgyvendinant naują vaikų sveikatos priežiūros modelį, savivaldybė finansuoja komandos išlaikymą, vaikų pacientų nakvynės ir maitinimo paslaugas.
Vadovė patikslina– praėjusiais metais šioms paslaugoms buvo skirta daugiau kaip 200 tūkst. eurų, o šiais metais numatytas dar didesnis finansavimas.
Vaikų reabilitacija – investicija į rajono šeimas
Ieškodama sprendimų, kurie atlieptų tikruosius bendruomenės poreikius, Šalčininkų ligoninė neapsiribojo vien būtinųjų paslaugų išlaikymu. Įstaigoje kuriamos ir naujos kryptys, kurios mažos rajono ligoninės kontekste tampa išskirtiniu pranašumu.
Viena jų – Vaikų raidos ankstyvosios reabilitacijos centras. Tai paslauga, kuri šeimoms ypač svarbi, nes kuo anksčiau pastebimi vaiko raidos sunkumai ir pradedama pagalba, tuo didesnės galimybės pasiekti geresnių rezultatų.
„Mūsų tikslas nėra turėti kuo daugiau skyrių vien dėl skaičiaus. Tikslas – turėti tokias paslaugas, kurios realiai reikalingos žmonėms“, – sako V.Vaitkienė.
Vaikų raidos ankstyvosios reabilitacijos centre dirba įvairių sričių specialistai, kurie į vaiką žvelgia kompleksiškai. Skyriuje dirba logopedas, ergoterapeutai, kineziterapeutai, socialiniai pediatrai, socialinė darbuotoja, na, o skyriaus vedėja gydytoja pediatrė ir socialinė pediatrė Joana Mikulevič, anot vadovės, yra tikra skyriaus siela.
Čia svarbus ne tik gydymas, bet ir šeimos įtraukimas, pagalba tėvams, gebėjimas laiku pastebėti vaiko poreikius. Tokie sprendimai atspindi pagrindinę ligoninės vadovės idėją – rajono gydymo įstaiga turi būti arti žmogaus ne tik geografiškai, bet ir paslaugų turiniu.
Beje, vadovė sako, jog ligoninėspersonalas kalba bent trimis kalbomis, kas yra didelė vertybė mažiesiems pacientams.
Sutikta ergoterapeutė Viktorija Markauskienė užsiėmimą veda lenkų kalba.
„Su vaiku užmezgamas gerokai glaudesnis ryšys, kai kalbama jo kalba“, – įsitikinusi specialistė.
Atnaujinama tai, kas dešimtmečius laukė pokyčių
Ligoninės atsinaujinimas neapsiriboja organizaciniais sprendimais. Kitąmet 50 metų jubiliejų minėsianti Šalčininkų ligoninė kapitalinio remonto nuo pat įkūrimo beveik nebuvo mačiusi. Todėl šiandien pastato atnaujinimas tapo vienu svarbiausiu įstaigos pokyčių etapu.
Prie šių darbų reikšmingai prisideda Šalčininkų rajono savivaldybė, skirianti finansavimą patalpų remontui ir padedanti įgyvendinti ligoninės atsinaujinimo planus.
Vienas svarbiausių projektų – Vidaus ligų skyriaus atnaujinimas. Trisdešimties lovų skyrius pertvarkomas iš esmės: atnaujinamos pacientų palatos, bendrosios erdvės, diegiama moderni vėdinimo sistema.
Tačiau ligoninės vadovė dėmesį skiria ne tik funkcionalumui. Jos įsitikinimu, gydymo aplinka taip pat turi įtakos žmogaus savijautai.
„Kartais mažos detalės sukuria didelį skirtumą. Pacientas į ligoninę ateina ne tik dėl medicininės paslaugos – jis čia patiria ir emocijas. Todėl aplinka turi būti kuo jaukesnė, saugesnė ir pagarbi žmogui“, – sako V.Vaitkienė pasitelkusi darbui Vidaus ligų skyriaus vedėją gydytoją Jevą Skarulytę-Miloševič.
Vienu iš išskirtinių atnaujinamo skyriaus sprendimų tapo koridoriuose įrengta speciali apšvietimo sistema, kurios idėją ligoninės direktorė parsivežė iš Japonijos.
Kelionėje pamatyti sprendimai paskatino kitaip pažvelgti į ligoninės erdves. Japonijoje didelis dėmesys skiriamas ne tik medicinos technologijoms, bet ir aplinkai – tam, kad žmogus jaustųsi saugiai, ramiai ir oriai. Šią filosofiją V.Vaitkienė pritaiko ir Šalčininkų ligoninėje. Koridoriuose įrengiami apšviesti turėklai – ne tik praktinissprendimas sunkiau judantiems pacientams, bet ir subtilus interjero akcentas.
Švelni šviesa suteikia patalpoms jaukumo, o ilgi koridoriai įgauna visai kitą atmosferą. Skyriaus darbuotojai su šypsena pastebi, kad ilgame koridoriuje šviečiantys turėklai primena lėktuvų pakilimo taką. Tačiau už šio žaismingo palyginimo slypi praktiška mintis – ligoninė kuriama taip, kad pacientui būtų patogu ir saugu.
.JPG)
Paciento kelias prasideda ne tik nuo gydytojo
Šalčininkų ligoninėje daug dėmesio skiriama ir tiems procesams, kurių pacientas dažnai tiesiogiai nepastebi, tačiau jie lemia bendrą gydymo kokybę.
Vienas jų – maitinimas. Ligoninė maistą pacientams gamina pati, o neseniai iš pagrindų atnaujinta virtuvė suteikė dar daugiaugalimybių. Moderni įranga palengvino darbuotojų darbą, procesai tapo efektyvesni, o pacientai gauna šviežią, tinkamos temperatūros ir kokybiškai paruoštą maistą.
„Gydymo procesas nėra vien procedūros ar vaistai. Tai ir aplinka, ir maitinimas, ir žmogaus jausmas, kad juo rūpinamasi“, – ne kartą pabrėžia ligoninės vadovė.
RĖMIMAS
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.jpg "„Didžiausią įspūdį man palieka ne konkreti valstybė, o visuma: su kuo važiavau, ką patyriau, galbūt koks pirmas kartas. Niekada nepamiršiu šių metų sausį aplankyto septintojo savo žemyno – Antarktidos. Tai pirmoji vieta pasaulyje, kur pasijutau tikru svečiu: ten viską valdo pingvinai, ruoniai ir banginiai“, - sako kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas-Makalius.")
