Neringos PSPC jungimo proceso marinavimas

Greta Vanagienė
2026-08-10
„Darbuotojai nervuojasi. Nežino, kaip bus, kas bus, kada bus. Ministerijoje vyksta proceso marinavimas“, – nusivylimo dėl vis dar nepasiekto finišo, jungiant Neringos pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC) su Klaipėdos universiteto ligonine (KUL), neslepia Neringos meras Darius Jasaitis.
Neringos PSPC jungimo proceso marinavimas
Prieš metus Neringos savivaldybė paskelbė siekianti perduoti Neringos pirminės sveikatos priežiūros centrą Klaipėdos universiteto ligoninei. Tokį sprendimą savivaldybė grindė sparčiai augančiais įstaigos nuostoliais, medikų trūkumu ir neefektyvia administracine struktūra.

Toje pačioje stadijoje
 
Prieš metus Neringos savivaldybė paskelbė siekianti perduoti Neringos pirminės sveikatos priežiūros centrą Klaipėdos universiteto ligoninei. Tokį sprendimą savivaldybė grindė sparčiai augančiais įstaigos nuostoliais, medikų trūkumu ir neefektyvia administracine struktūra. Pasak mero D.Jasaičio, per vienuolika metų savivaldybės išlaidos PSPC išaugo nuo maždaug 40 tūkst. iki daugiau kaip 500 tūkst. eurų per metus.
 
Tikėtasi, kad tapusi KUL padaliniu Neringos PSPC užtikrins geresnį specialistų prieinamumą, pacientams atvers greitesnį kelią į antrinio ir tretinio lygio paslaugas, sumažins administracines išlaidas bei sustiprins įstaigos finansinį tvarumą. Projektą palankiai vertino ir KUL vadovybė, mat jis atitiko ligoninės planus plėsti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
 
Tuomet skelbta, kad visi formalūs sprendimai gali būti priimti maždaug per metus. Tačiau šis terminas jau praėjo, o procesas iš esmės liko toje pačioje stadijoje.
 
„Kai vyksta proceso marinavimas, žmonės pasimetę: kas, kur, kaip, kada. Sveikatos apsaugos ministerija vis dar ruošia sąlygas“, – susirūpinęs kalba D.Jasaitis.
 
Pasak mero, užsitęsę derinimai didina ne tik finansinę naštą savivaldybei, bet ir neapibrėžtumą darbuotojams.
 
„Darbuotojai nervuojasi. Nežino, kaip bus, kas bus. O kai žmonės pradeda dirbti ir pamato, kad viskas yra gerai, viskas, ką žadėjome, taip ir yra – paslaugų kokybė auga, darbuotojai gali bendrauti su profesoriais – tada jie nurimsta ir supranta, kad gyvenimas eina toliau. Dabar visa tai sustoję. Suprantama, ministerijos vadovybė keičiasi, bet tie pastovūs keitimaisi nėra gerai. Taip stoja visi projektai“, – kalba meras.
 

Jo teigimu, leidimą reorganizacijai davusi Sveikatos apsaugos ministerija kol kas nepriima galutinių sprendimų, nors Neringa šių pokyčių laukia jau seniai.
 
Meras taip pat patikina – savivaldybė sieks apsaugoti Neringos PSPC darbuotojų atlyginimus, kad šie, sujungus įstaigas, nesumažėtų. Po to, kai užtarnauto poilsio išėjo įstaigos vadovė Violeta Prekevičienė, savivaldybė neskelbia ir naujo vadovo konkurso. Neseniai šias pareigas laikinai eiti pradėjo Edita Zinkė.
 
Tvarkomi dokumentai
 
Laikinoji Neringos PSPC vadovė E.Zinkė sako, kad šiuo metu laukiama paskutinio svarbaus sprendimo. „Laukiame, kol KUL dalininkas turės Vyriausybės nutarimą. Jis jau yra parengtas, tačiau kol kas yra pirminėje derinimo stadijoje“, – aiškina ji.
 
Pasak vadovės, dokumentui dar teks pereiti nemažai derinimo etapų, todėl tikėtis, kad reorganizacija įvyks dar šią vasarą, būtų pernelyg optimistiška.
 
„Rugpjūtį labai abejojame, kad kas nors įvyks. Tačiau rudeniop, manau, ledai turėtų pajudėti. Juo labiau kad jau suformuota nauja ministerijos komanda“, – viliasi E.Zinkė.
 
Ji primena, kad Klaipėdos universiteto ligoninei pavesta rengti reorganizacijos planą, o vėliau į procesą aktyviai įsitrauks ir pati Neringos PSPC.
 
„Mes savo ruožtu dirbsime su reorganizacijos planu, derinsime žmogiškųjų išteklių klausimus, įspėjimo terminus. Net ir sparčiai dėliojant darbus, jungimo procesas galėtų trukti dar apie pusmetį. Logiškai mąstant, tai realu, tačiau viskas priklauso nuo aukštesnių valstybės institucijų sprendimų“, – sako vadovė.
 
Kol tvarkomi formalumai, gydymo įstaigos darbas vyksta įprasta tvarka.
 

„Darbuotojai ant lagaminų nesėdi. Turime vadovautis logika, kad gyvename čia ir dabar. Nėra nei griūties, nei kokio nors virsmo, kuris stipriai pakeistų darbuotojų situaciją. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų lygis Neringoje išlieka. Darbuotojai su situacija supažindinti, bendraujame su profesine sąjunga, tariamės. Manau, viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti reorganizuojant įstaigą“, – sako Laikinoji Neringos PSPC vadovė Edita Zinkė.

 
Ji pabrėžia, kad savivaldybė nuolat stebi situaciją ir prireikus padeda įstaigai.
 
Vasarą, kai Neringoje gerokai padaugėja poilsiautojų, darbo krūvis medikams išauga. Šiemet į pagalbą atvyksta šeimos gydytoja iš Kauno ir gydytoja rezidentė. Pasak laikinosios vadovės, kol kas kurorto svečiams paslaugų pakanka, didesnių nesklandumų ar išskirtinių situacijų neužfiksuota.
 
Anot jos, viena svarbiausių savivaldybės prioritetinių sričių ir toliau išlieka Slaugos skyrius. Kaip aiškina D.Jasaitis, Neringos gyventojams tai ypač jautri sritis – jiems svarbu turėti galimybę šias paslaugas gauti vietoje.
 
Meras svarsto, kad dėl jungimo sumažėjus administraciniams įstaigos kaštams, atsiras galimybė turėti ir daugiau slaugos lovų. „Būdama didelė ir stipri įstaiga KUL čia gali teikti papildomas antrinio lygio paslaugas. Mes gi sakome, kad būtų gerai vien tai, jog viskas liktų taip, kaip yra. O jei būtų dar geriau – kitaip tariant, būtų teikiama paslaugų papildomai – tik džiaugtumėmės“, – neseniai „Lietuvos sveikatai“ aiškino D.Jasaitis.
 
E.Zinkė – atsargesnė. Anot jos, Slaugos skyrius nuo permainų neapsaugotas.
 
„Gyvenimas nenuspėjamas, todėl niekas negali pasakyti, kas bus po metų ar penkerių. Tačiau šiandien planuojama, kad Slaugos skyrius Neringoje išliks, jį perduodant KUL organizuoti sveikatos priežiūros veiklą“, – sako laikinoji Neringos PSPC vadovė.
 

Didelių pokyčių nežada

Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis sako nematantis kliūčių, kurios galėtų sutrukdyti planuojamai reorganizacijai.
„Kaip suprantu, ministerija į jungimą žvelgia teigiamai, tam neprieštaravo, kliūčių nekėlė ir kitos institucijos. Todėl dabar tiesiog laukiame galutinio sprendimo ir judėsime į priekį. Keičiantis valdžioms, klausimas, matyt, kažkur užtruko, tačiau tikiu, kad prie jo prieisime sklandžiai. Mūsų požiūriu procesas vyksta sklandžiai“, – teigia A.Šimaitis.

 
Pasak jo, ir pačioje Neringos PSPC didelių pokyčių bent jau pradžioje neplanuojama.
 
„Ten dirba gera komanda, kuri tiesiog tęs darbą, o mes suteiksime administracinę pagalbą. Galbūt komandą pastiprinsime vienu kitu specialistu – slaugos ar kineziterapijos srityje, tačiau iš esmės pradžioje dirbs tie patys žmonės, kurie ten dirba dabar. Vėliau, augant veiklai, žiūrėsime, kaip formuoti komandą. Iššūkių nematau. Turime didelį administracinį aparatą, todėl papildomas krūvis mums nebus didelis“, – dėl proceso ramus KUL vadovas.
 
Anot jo, ministerijos komanda jau įsibėgėja į darbus, todėl tikimasi, kad sprendimai bus priimti artimiausiu metu.
 
„Norėtųsi, jei tik įmanoma, startuoti jau nuo naujų metų“, – lūkestį įvardija A.Šimaitis.

 
Interviu
 
Neringos meras D.Jasaitis: veikti neturint resursų – didelis iššūkis
 

- Kokia nuotaika tvyro gydymo įstaigoje, kai jungimo procesas taip užsitęsė?
 
- Darbuotojai nervuojasi. Nežino kaip bus, kas bus. O kai žmonės pradeda dirbti ir pamato, kad viskas yra gerai, viskas, ką žadėjome, taip ir yra: paslaugų kokybė auga, darbuotojai gali bendrauti su profesoriais, žmonės tada nurimsta ir supranta, kad gyvenimas eina toliau. O kai vyksta proceso marinavimas, žmonės pasimetę: kas, kur, kaip, kada. Sveikatos apsaugos ministerija vis dar ruošia sąlygas. Žinoma, ministerijos vadovybė keičiasi. Bet pastovūs keitimaisi nėra gerai. Taip stoja visi projektai.
 
- Jungtis prie KUL nutarėte ne tik dėl finansinių nuostolių, bet ir dėl specialistų stygiaus. Ypač čia reikalai paaštrėja vasarą. Kaip tvarkotės šiemet?
 
- Veikiame tuo pačiu režimu, kaip veikėme. Vasarą – krūviai. Veikiame patys. Vieni. Turime rezidentų, kuriems esame labai dėkingi. Greitosios atvažiuoja kiek gali, o krūviai vasarą didžiuliai. Veikti neturint resursų – didelis iššūkis.
 
- Trylikos lovų Slaugos skyrių pasiliksite sau?
 
- Slaugą finansavome ir finansuosime. Per mažai turime lovų, kad ji viena išsilaikytų iš ligonių kasos gaunamų pajamų. Taryba yra pažadėjusi, kad slauga Neringoje išliks, padėsime finansiškai kiek įmanoma. Ar skyrius bus šioje įstaigoje, ar anoje, mes ją remsime pagal poreikį. Norime, kad slauga būtų čia – vietoje, žmonėms, kurie čia visą gyvenimą nugyveno. Jiems išvažiuoti kur nors kitur į kitą miestą būtų baisinga trauma. Čia jie visi laimingi, patenkinti, nori kad skyrius išliktų. To paties norime ir mes.
 
- Pernai turėjote didelį rūpestį, kad slaugos lovos, nepaisant puikių sąlygų, pustuštės, norinčiųjų artimąjį slaugyti Neringoje nėra, artimiesiems atvykti lankyti namiškio per brangu. Išpublikavus skyriaus galimybes plačiau, situacija pasikeitė?
 
- Dabar suprantame, kad dėl lovų užpildymo buvo buvusių vadovų klaida. Informacijos apie mūsų Slaugos skyrių nebuvo net informacinėse sistemose. Gerai, kad „Lietuvos sveikata“ apie tai parašė. Džiaugiamės. Kai visi sužinojo, net gauname klausimų iš bendruomenės, kokiu būdu čia patekti, kokia eilė, kokios guldymo sąlygos. Suprantame, kad skyrius pilnas ir tuo džiaugiamės.
Slaugoje labai prižiūrima tvarka. Jei norime darbuotoją pasveikinti su gimtadieniu, net į vidų neįsileidžia, bijo, kad virusų neužneštume, tik nuotoliu kontaktuoti galima.
 
- Neringoje tvarkomasi tyliai. Atrodo lyg būtumėte atskira respublika.
 
- Taip ir yra. Net sovietmečiu sakydavo, kad Neringa yra šešiolikta respublika. Bet kol prie kelto yra didžiulės eilės, mums gerai.
 
- Tik kaip vietiniams ir atvykstantiems daugiau sveikatos paslaugų pasiūlyti? Privatus sektorius nesidomi čia teikti paslaugų?
 
- Pacientų turime tik vienai šeimos gydytojai. O visa kita – nebent komerciniai reikalai. Apie antro lygio paslaugas čia nereikia net svajoti, tam galimybių nėra. Iš privačių įstaigų veikia vos vienas privatus odontologijos kabinetas ir tai patalpas nuomojasi mūsų pačių Neringos PSPC.
 
- Pernai gyrėtės, jog turite plataus spektro paslaugas teikiantį odontologijos kabinetą, kurį prikimšote geriausios įrangos.
 
- Taryba nupirko net panoraminį rentgeno aparatą. Jis skirtas vietiniams prisirašiusiems pacientams. Nesvarbu, kokio lygio tokia aparatūra, ji skirta tik vietiniams. Tik nėra tinkamo finansavimo. Pliuso skyrius neneša, kaip buvo žadėta… Mums sakyta, kad odontologijos kabinetas neš didžiules pajamas įstaigai, bet gal nesuvadybinta iki galo, o gal išvis tai yra nerealu… Ar toks kabinetas gali veikti mokamai, komercinėmis kainomis – klausimas įstaigos vadovui. Mums užtektų, kad jis bent pats išsilaikytų. Veikdamas nustatytomis ligonių kasos kainomis, komercijos nepadarysi. Jei privačiame kabinete danties ištraukimas 80 eurų, o čia 14 eurų, kaip galime apie komerciją kalbėti ir dar su vienu kabinetu? O jei sudėtingesnis – protinio danties rovimas – kažin ar čia trauks specialistas, kadangi reikia ir siūti, o tokias paslaugas kažin ar čia galima teikti. Galime tik vykdyti įsipareigojimus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Istorijos dulkes nupūtus: kuo sirgo senojo Vilniaus gyventojai?

    Istorijos dulkes nupūtus: kuo sirgo senojo Vilniaus gyventojai?

    Prieš penkis septynis šimtus metų tomis pačiomis Vilniaus gatvėmis vaikščiojo žmonės. Jie dirbo, valgė, sirgo...
    Gama peilio centre – jau 2 tūkstančiai radiochirurginių operacijų

    Gama peilio centre – jau 2 tūkstančiai radiochirurginių operacijų

    Kauno klinikų Gama peilio centre per septynerius veiklos metus atlikta jau 2 tūkst. stereotaksinių radiochirurginių operacijų. Vie...

    Budinti vaistinė


    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

    razinka


    Sveika šeima


    Kur dėsime senus saulės modulius ir baterijas?

    Saulės jėgainių bumas Lietuvoje tęsiasi jau keletą metų. Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) ekspertų skaičiavimais, pasaulyje iki 2050 metų gali baigtis beveik 80 milijonų tonų fotovoltinių plokščių eksploatavimo laikas. Kasmet tai gali sudaryti iki 6 milijonų tonų atliekų. „Lietuvos sveikata&ldquo...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Plaukų tyrimas Čilėje kainavo postą

    Čilės finansų viceministras Juanas Pablo Rodríguezas posto neteko po to, kai jo plaukų mėginyje aptikta narkotinių medžiagų pėdsakų. Po kelių dienų prezidentas José Antonio Kastas pasirašė Konstitucijos pataisos projektą, kuris leistų iš pareigų šalinti draudžiamas medžiagas vartojusius politikus. M...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Poveikio mįslė
    Henrikas Vaitiekūnas Poveikio mįslė
    Lietuva vis dar neturi atsakymo į moterų žudymą
    Jūratė Juškaitė Lietuva vis dar neturi atsakymo į moterų žudymą
    Ko trūksta, kad gimtų daugiau vaikų?
    Gediminas Navaitis Ko trūksta, kad gimtų daugiau vaikų?

    Naujas numeris