Daugiau abejonių nei vilčių 

E.Navickas mano, kad yra ilgalaikių priemonių, kurios padėtų siekti šio tikslo.
 

„Kiekvieno ministro komanda galėtų tas priemones siūlyti. Vienos poveikį darytų greičiau, kitos užtruktų ilgiau, bet, deja, mes tokias deklaracijas esame girdėję jau ir iš ministro Dulkio, po to iš ministrės Jakubauskienės... Dabar Kukuraitis su tam tikrais pareiškimais, matyt, irgi bandys įtikinti visuomenę, kad čia viskas yra įmanoma, – kalbėjo Vilniaus rajono poliklinikos vadovas Evaldas Navickas ir pridūrė, kad turint ilgalaikę strategiją, priiminėjant ne populistinius, o rimtus sprendimus, tai būtų įmanoma. – Ankstesnės dvi vyriausybės priiminėjo pakankamai rimtus sprendimus, deja, po to priimtos priemonės, poįstatyminiai teisės aktai, tą mintį paversdavo niekine.“

 
Šiek tiek kitokios nuomonės laikosi Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus. Anot jo, tai visai realu. „Ministras, matydamas bendrą situaciją, turbūt ne šiaip sau nurodė tokį procentą. Tą tikrai reikėtų ir būtų galima daryti“, – sakė jis.
 
Pasak ligoninės vadovo, ypač būtų svarbu mažinti eiles skubiosios medicinos pagalbos, onkologijos, kardiologijos srityse.
 

„Kaip vadovas ir gydytojas, tikrai sveikinu tokį ministro planą. Manau, kad diskutuodami, kaip tą geriau pasiekti, galėtume rezultatą net ir didesnį turėti“, – sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.

 
D.Steponkus nemano, kad šis planas valstybei būtų finansiškai per brangus:
„Pagrindinį nepasitenkinimą kelia būtent pirminių konsultacijų eilės, kurios nėra brangios, ir valstybei nebūtų nepakeliama našta. Po pirminės konsultacijos planinės procedūros ar operacijos laukimas jau nebėra toks sudėtingas ir skaudus.“    
 
Tuo metu Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas tiki, kad eiles būtų galima sumažinti, bet pabrėžia, jog viskas atsiremia į finansus. „Galima daug norėti, bet viskam reikia turėti realių pagrindimų, šiuo atveju – finansų. Finansai bus – valio! Ministras pasieks užsibrėžtus tikslus. Nebus finansų – liks tik kalbos kalbom“, – svarstė jis. Su tuo nesutinka E.Navickas, teigdamas, kad viskas priklauso ne nuo finansų, o nuo tinkamo darbų organizavo ir tam tikrų kompetencijų pasidalijimo.
 
Populistinis pažadas
 
SRK narė Jurgita Sejonienė šį L.Kukuraičio pažadą vertina neigiamai. „Tai tiesiog populistinis pažadas. Kitaip vertinti jo negaliu“, – sakė ji.
 
„Man atrodo, kad pažadus reikėtų dalyti atsakingai. Ministras, jeigu ką nors žada, iš karto turėtų įvardyti priemones, kuriomis tikslo sieks“, – teigė Seimo narė, atkreipdama dėmesį, kad Vyriausybės programa praktiškai perrašyta nuo buvusios 19-osios vyriausybės. Anot jos, reikėtų pradėti nuo pacientų edukavimo, tačiau ministras to neakcentuoja.
 
„Nematau priemonių ir nežinau, kaip galima būtų pasiekti šį tikslą, kuris skamba iš tiesų patraukliai“, – sako konservatorė. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje yra panašaus lygio kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys. Visur tiek vizito pas gydytoją specialistą, tiek planinės operacijos gali tekti palaukti. „Turime pakankamai specialistų, nepaisant to, kad jų pasiskirstymas galbūt nėra toks tolygus, kaip norėtų pacientas, pageidaujantis paslaugą gauti kuo arčiau namų“, – kalbėjo ji.
 
J.Sejonienė akcentuoja paciento atsakomybę už savo sveikatą. „Pacientas privalo mokėti ne tik privalomojo sveikatos draudimo mokestį, ne tik gauti paslaugą, bet ir pats rūpintis savo sveikata, – sako ji. – Stebiu įvairias pacientų grupes feisbuke ir kituose socialiniuose tinkluose. Nė vienas nesilaiko gydytojų rekomendacijų. Nė vienas nevartoja vaistų taip, kaip juos reikėtų vartoti. Pacientų atsakomybę reikia ugdyti nuo mažų dienų. Tačiau apie tai nieko negirdėjau nei iš ministro, juo labiau iš pacientų.“ 

---

 
Interviu
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Saulius Čaplinskas.
 
- Ministro siekis mažinti eiles realus ar utopiškas?
 
- Kad toks pažadas taptų realiu sveikatos politikos tikslu, būtina aiškiai atsakyti, kokias eiles ketinama mažinti, kokiomis priemonėmis ir kaip bus vertinamas rezultatas. Pirmiausia reikia užduoti klausimą – 30 procentų kokių eilių? Laukimas pas šeimos gydytoją nėra tas pats, kas laukimas pas vaikų psichiatrą, neurologą, kardiologą kitą gydytoją specialistą. Skiriasi planinės operacijos, MRT, reabilitacijos laukimo laikas. Situacija labai nevienoda skirtinguose Lietuvos regionuose. Todėl vienas bendras procentas gali daugiau paslėpti, negu paaiškinti. Prieš skelbiant tokį tikslą reikėtų viešai atsakyti bent į kelis klausimus: kokių paslaugų laukimo laiką siekiama trumpinti, nuo kokio pradinio lygio bus skaičiuojama pažanga, kokie regionai laikomi prioritetiniais ir pagal kokią metodiką bus vertinami rezultatai. Svarbu ir apsibrėžti, ar bus vertinamas pirmasis pasiūlytas vizito laikas, vidutinis laukimas ar visas paciento kelias – nuo šeimos gydytojo siuntimo iki galutinės diagnozės bei gydymo pradžios. Būtent todėl ambicija yra reikalinga, tačiau procentas be aiškios metodikos dar nėra sveikatos politikos planas.
 
- Jūsų vertinimu, šis uždavinys nepasiekiamas?
 
- Visų eilių panaikinti neįmanoma ir to nereikėtų žadėti. Tokios sistemos neturi nė viena pasaulio valstybė. Sveikatos apsaugos tikslas turėtų būti ne nulinė eilė, o mediciniškai saugus paciento laukimo laikas. Pirmiausia turi būti užtikrinta, kad trumpiausiai lauktų tie pacientai, kuriems delsimas labiausiai blogina sveikatos prognozę. Eilės pas gydytojus ilgėja dėl senstančios populiacijos, didėjančio paslaugų poreikio, netolygaus medikų pasiskirstymo regionuose, uždelstų vizitų ir ligų, organizacinių paslaugų valdymo problemų ir daug kitų priežasčių, už kurias nėra atsakingas vien sveikatos apsaugos ministras. Pavyzdžiui, padidinus konsultacijų skaičių, eilės gali nemažėti, jeigu paslaugų poreikis auga dar sparčiau. Sveikatos sistemos administratoriai profesionalai žino, kad visi pažadai dėl eilių mažinimo turėtų būti itin pasverti, kad neliktų tik vizijose ant popieriaus.
 
- Ko iš tikrųjų reikėtų, kad eilės pas gydytojus trumpėtų?
 
- Per porą naujo ministro veiklos metų administracinėmis priemonėmis, manyčiau, realiai galima būtų sumažinti eiles, kurios susidaro ne dėl specialistų trūkumo, o yra susijusios su pacientais: kai jie registruojasi keliose gydymo įstaigose, neatvyksta į konsultacijas jų neatšaukę, atsilaisvinę laikai ne visada operatyviai pasiūlomi kitiems pacientams, o skirtingos registracijos sistemos dar nėra pakankamai suderintos.
Šioms problemoms spręsti reiktų įdiegti automatinius vizitų priminimus, supaprastinti jų atšaukimą, efektyviau valdyti laukiančiųjų sąrašus, diegti dirbtinio intelekto sprendimus ten, kur jie realiai taupo medikų laiką. Be to, tikslinga peržiūrėti pakartotinių konsultacijų organizavimą, atsisakant dažnų planinių vizitų, kai paciento būklė stabili.
Visgi galutinis sveikatos sistemos tikslas yra ne trumpesnės eilės, o daugiau sveikų gyvenimo metų. Trumpesnės eilės yra svarbi, tačiau tik viena priemonių šiam tikslui pasiekti. Juk geriausia sveikatos politika yra ta, kuri leidžia žmonėms ne tik gyventi ilgiau, bet ir kuo ilgiau išlikti sveikiems, savarankiškiems ir visaverčiai dalyvauti šeimos, bendruomenės bei valstybės gyvenime.