Planas – pasiekti diasporą
Į redakciją atvyko Akreditavimo tarnybos vadovas Tadas Žentelis pristatyti medikų iš užsienio pritraukimo programos, kurią įgyvendina kartu su SAM. Skaičiuojama, kad šiandien svetur gyvena apie 800 tūkst. mūsų tautiečių, tarp jų – daug aukštos kvalifikacijos medikų.
.JPG)
„Projekto tikslas – ne pritraukti X kiekį žmonių, bet sukurti modelį, kaip juos pritraukti. Rasti priemonių, kas veikia“, – rankoves raitojasi Akreditavimo tarnybos vadovas Tadas Žentelis. Tokio modelio rezultatus siekiama įvertinti iki 2029 metų.
Anot jo, pirmieji pokalbiai su diaspora atskleidė, kad viena didžiausių kliūčių grįžti – informacijos trūkumas. Užsienyje gyvenantiems medikams dažnai neaišku, nuo ko pradėti, kaip susitvarkyti dokumentus, kur kreiptis dėl darbo ar kaip išspręsti šeimos integracijos klausimus.
„Kol kas matome, kad lietuviams trūksta aiškios informacijos, kaip grįžti į Lietuvą: kur eiti, kaip pažymą gauti, kur integruoti vaikus, kaip susitvarkyti gyvenimiškus klausimus, buitį. Paprastai žmonėms, prieš dvidešimt metų išvykusiems iš Lietuvos, dabartinė Lietuva yra visiškas kosmosas, svetima šalis“, – situaciją apibūdina T.Žentelis.
Užsieniečiai neišgelbės
T.Žentelio entuziazmą gesina gydymo įstaigų vadovai.
„Nieko negirdėjau. Niekas į mus nesikreipė, joks bendradarbiavimas su Akreditavimo tarnyba nevyksta. Jie, matyt, dirba savo darbą, mes – savo. Jie savo tikslus išsikėlę, o kiek jie realūs – klausimas“, – programą vertina Vilkaviškio ligoninės direktorius Linas Blažaitis.
Jo manymu, vien pavienių specialistų sugrįžimas nepakeis bendros situacijos, nes medikų poreikis regionuose yra gerokai didesnis.
„Kiek medikų turi atvažiuoti į ligonines ir poliklinikas, kad nors kiek būtų patenkintas poreikis? Reikia dešimtimis įvairių specialybių. Ar realūs ir apgalvoti tokie pasakymai, kad staiga diaspora sugrįžta ir aprūpina mus gydytojais ir slaugytojais? Tai nerealistiška. Vienas kitas, jei ir sugrįš, esmės nepakeis“, – įsitikinęs ligoninės vadovas.
.JPG)
Pasak Vilkaviškio ligoninės direktoriaus Lino Blažaičio, medikų pritraukimui reikėtų skirtingų sprendimų – vienaip spręsti didžiųjų miestų, kitaip regionų problemas: „Jei žmogus dirbo didelėje užsienio ligoninėje, į kaimuką jis tikrai nenorės atvykti, kur nėra, pavyzdžiui, sporto klubo, vaikams ypatingos mokyklos. Tad į tokias programas reikia žiūrėti realistiškai. Netikiu jomis. Ką mes jiems galime pasiūlyti?“
Jo teigimu, šiandien savivaldybės konkuruoja tarpusavyje siūlydamos įvairias paskatas, tačiau toks kelias tampa neefektyvus.
„Kiekviena savivaldybė dėl medikų kariauja. Gydytojui duoda išmokas, kitur pasiūlo šimtu eurų daugiau. Einame į beprasmybę. Nenormalu“, – situaciją apibūdina L.Blažaitis.
Rajoninės ligoninės vadovas mano, kad prieš ieškant naujų medikų pritraukimo būdų pirmiausia reikėtų peržiūrėti ir pačios sistemos reikalavimus gydymo įstaigoms. Dalis reikalavimų ligoninėms yra pertekliniai ir dar labiau didina specialistų poreikį.
„Reikalaujama išlaikyti terapeutą, vidaus gydytoją skyriuje, kur jo tikrai, atrodo, nereikėtų. Neužtenka jiems budinčio gydytojo. Išpūstų reikalavimų be galo daug. Pavyzdžiui, nors tam tikrų paslaugų apimtys labai nedidelės, reikalaujama, kad skyriuje jas teikiantis specialistas dirbtų ne mažiau kaip puse etato. Na, kam to reikia?“ – nelogiškus reikalavimus vardija L.Blažaitis.
Jo vertinimu, vien užsienio medikų pritraukimas problemos neišspręs.
„Užsienis tikrai mūsų neišgelbės. Tai garsūs žodžiai. Rajone savivaldybė medikams siūlo finansavimą rezidentūrai, yra galimybė gauti persikėlimo išlaidas, gauti apmokėjimą už kelionės kurą, bet nelabai kas gundosi“, – regionų realybe dalijasi Vilkaviškio ligoninės vadovas.
Rajonai – konkurencingi
Koja kojon su pažangiomis technologijomis einančios Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitenė medikų darbo perspektyvų rajonuose atžvilgiu – gerokai pozityvesnė. Jos įsitikinimu, rajonuose darbo sąlygos tiek šalies medikams, tiek atvykėliams iš užsienio yra plačios ir konkurencingos.
.JPG)
„Rajono ligoninės jau seniai nėra kaimo ambulatorijos. Judame sparčiai į priekį su visomis inovacijomis ir technologijomis. Rajonuose sąlygos gerėja, gydymo įstaigos robotizuojasi, atlyginimai patrauklūs, konkurencingi. Suteikiamos visos įmanomos sąlygos, tereikia pasirinkti patogų regioną, o dirbti galima tuo pat metu ir klinikose“, – plačias galimybes mato Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė.
Ji tikina, jog medikai, duonos paragavę užsienyje, darbą Lietuvoje įvertina dar labiau.
„Turėjome traumatologą, kuris išvyko dirbti į Danija, pasiėmė neapmokamų atostogų, padirbėjo kelis mėnesius ir sugrįžo. Niekas iškart nesudaro tokių sąlygų, kokias jie turi čia. Jei čia jis yra ypač vertinamas specialistas, pas kurį suvažiuoja pacientai iš visos Lietuvos, Danijoje jis teturi asistento statusą. Taip pat vidaus ligų gydytoja buvo nuvykusi padirbėti į Norvegijos šiaurę – grįžo atgal tikindama, kad sudėtinga yra psichologiškai atlaikyti darbą“, – užsienio darbo aktualijomis dalinasi pašnekovė, įsitikinusi, kad išskirtinių, ypatingų sąlygų dirbti ten nėra. Anot jos, medikai pasakoja, kad Šveicarijoje, Vokietijoje darbo sąlygos yra panašios, o neretai Lietuvoje būna geresnės.
Vadovė įsitikinusi, kad geriausia reklama užsienyje gyvenantiems medikams – asmeninės pažintys ir patirtys: „Medikų bendruomenė yra glaudi, tarpusavyje dalinasi informacija, patirtimi, tad kam aktuali Lietuva, gauna informacijos iš lūpų į lūpas, per rekomendacijas, – kalba E.Raulušaitienė, per daug nesižavėdama specialiomis diasporos programomis. – Mes siekiame išlaikyti savus ir jiems sudaryti kuo geresnes sąlygas tiek darbo, tiek gyvenimo Druskininkuose, kad jie neišvyktų.“
Siūlys vieno langelio principą
T.Žentelis medikų pritraukimo projektą gina – numatoma, kad visa sugrįžimui reikalinga informacija būtų prieinama vienoje vietoje.
„Tikslas – kad žmogus informaciją, susijusią su jo karjeros perspektyva, gautų vieno langelio principu. Daugiau dėmesio šiuo klausimu norime skirti regionams, kur medikų trūkumas yra ryškesnis nei didmiesčiuose“, – aiškina pašnekovas.
Užsienio specialistams didžiausias iššūkis, pasak T.Žentelio, išlieka lietuvių kalbos barjeras. Todėl programoje numatomi kompensuojami kalbos kursai, kvalifikacijos išlyginimo mokymai bei pagalba susirandant būsimą darbdavį.
„Siekiame padėti susirasti darbą – suvesti juos su būsimu darbdaviu ir pasirašyti trišalę sutartį“, – apie pagalbą užsienio medikams kalba T.Žentelis.
Prie medikų pritraukimo, anot jo, turėtų prisidėti ir savivaldybės. Akreditavimo tarnybos kuriamoje platformoje tikimasi sutelkti informaciją ir apie jų siūlomas priemones. Tokiu būdu grįžtantiems specialistams kelias į Lietuvą taptų aiškesnis.
Vienas pavyzdžių – Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri naujai atvykstantiems specialistams numato 30 tūkst. eurų vienkartinę finansinę paskatą.
Atsargiai! Galimi nesąžiningi medikai
Kartu su siekiu pritraukti daugiau medikų kyla ir poreikis užtikrinti jų profesinės veiklos patikimumą. T.Žentelis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuva neturi pakankamai efektyvaus įrankio keistis informacija apie specialistus su kitomis valstybėmis.
„Turėsime galimybę įvertinti ir kitų šalių informaciją. Smagu tik tiek, kad pas mus tokių įtartinų gydytojų – praktiškai vienetai. Nors atvyksta iš Europos, jie gali būti įvairios kilmės. Paskutinis įtartinas gydytojas buvo atvykęs iš Arabų kraštų. Jis buvo įgijęs išsilavinimą Lietuvoje, todėl jam netaikoma kvalifikacijos kėlimo procedūra, tačiau ką jis veikė išvykęs į užsienį, pasakyti sunku, duomenų neturime“, – apie kylančius iššūkius kalba T.Žentelis.
Jo teigimu, patikima informacijos apsikeitimo sistema padėtų užtikrinti didesnį saugumą tiek pacientams, tiek gydymo įstaigoms: „Kol kas neturime oficialaus įrankio, kaip keistis informacija apie medikus su užsienio šalimis. Perkama katė maiše. O įsidiegus patikimą įrankį, kokiu naudojasi kitos Europos šalys, keitimasis informacija taptų saugus ir patikimas.“
Pasak T.Žentelio, augant specialistų poreikiui užsienio medikų pritraukimas taps neišvengiamas, tačiau kartu būtina turėti veiksmingą kontrolės sistemą: „Būtų daug geresnė apsauga, ypač dabar, kai specialistų labai trūksta. Be užsienio specialistų vargu ar mes išsiversime.“
Dirba savais kanalais
Savo ruožtu Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovas prof. dr. Audrius Šimaitis pradėjęs dirbti KUL iš aplinkinių sulaukė nemalonės, kad drastiškai atiminėja medikus. Dabar aplinkinių gydymo įstaigų vadovai gali atsikvėpti – jis medikus vilioja iš diasporos.
Medikus jis susigrąžina ir be specialios programos. Per pastaruosius kelerius metus prie ligoninės komandos prisijungė 14 tarptautinę patirtį Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse sukaupusių gydytojų bei kitų sveikatos priežiūros specialistų. Ligoninė pasirinko kitą kelią – remtis asmeniniais ryšiais, patirtimi ir kuriama reputacija.
Pasak A.Šimaičio, procesas prasidėjo natūraliai – specialistai kreipėsi patys, norėdami išgirsti apie grįžimo galimybes.
„Tikslingai medikų kviestis iš užsienio neplanavome. Tam specialių kampanijų nevykdėme. Kadangi pats esu neseniai grįžęs iš emigracijos, medikai į mane ėmė kreiptis, kad pasidalinčiau patirtimi. Suprantu, kaip jie jaučiasi, koks yra grįžimo į tėvynę procesas. Šia tema galiu lengviau rasti bendrą kalbą, – sakė KUL vadovas ir pridūrė, kad svarbų vaidmenį atliko ne vien darbo pasiūlymas, bet ir pasitikėjimas ligoninės pokyčiais. – Bendraujant pavyko įkalbinti ne vieną mediką atvykti dirbti į mūsų ligoninę. Medikai atvyksta per rekomendacijas, matydami, kad ligoninė ima atsigauti.“
Matydama, kad gali būti patraukli užsienyje dirbantiems specialistams, KUL sudarė sutartį su tikslinės paieškos įdarbinimo agentūra, kuri padeda pristatyti ligoninę diasporoje. Todėl į valstybės kuriamą medikų pritraukimo programą KUL kol kas įsitraukė minimaliai – užpildė tik apklausos formą.
„Tiesiogiai tame projekte nedalyvaujame, nors manau, kad šia tema turime sukaupę daug patirties. Tikiuosi, bendradarbiausime ateityje“, – pažymi A.Šimaitis.
Jo vertinimu, šiandien aukštos kvalifikacijos specialistams svarbus ne vien atlyginimas. Vis dažniau jie ieško aplinkos, kurioje galėtų tobulėti, priimti sprendimus ir įgyvendinti profesines idėjas.
„Kalbėdamasis su užsienyje dirbančiais lietuviais medikais matau, jog didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Vakarų Europos šiandien nėra atlyginimas. Žmonės nori dirbti aplinkoje, kurioje jie yra gerbiami, gali augti, priimti sprendimus ir įgyvendinti idėjas. Gydytojai grįžta ten, kur gali kurti“, – pabrėžia beveik du dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje dirbęs KUL vadovas.
Skatina ir finansiškai
Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas pastebi, jog pastaraisiais metais į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta. Tokia tendencija, anot jo, matoma ir sveikatos sistemoje. Prie to prisideda ne tik finansinės priemonės, bet ir augantis gydytojo bei slaugytojo profesijų prestižas. Tai rodo per pastaruosius penkerius metus ženkliai didėję atlyginimai.
„Lietuvių tauta yra patriotiška, jie nori čia gyventi. Tie, kurie iš šalies išvyko dėl geresnio atlygio, nori sugrįžti. Lietuvą vis dažniau renkasi ir užsieniečiai, žinodami, kokio aukšto lygio turime mokslą, įstaigas, o gydytojo profesija yra vertinama. Norime, kad slaugytojo profesija prestižu taptų tolygi gydytojui, kad šias studijas rinktųsi kuo daugiau studentų ir dirbtų pagal profesiją Lietuvoje“, – apie siekius kalba viceministras.
Siekiant pritraukti užsienyje dirbančius Lietuvos medikus, SAM bendradarbiauja su Užsienio reikalų ministerija, vykdo informavimo veiklas, skirtas užsienyje gyvenantiems sveikatos priežiūros specialistams, ypač slaugytojams. Taip pat bendradarbiaujama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kad Lietuvoje studijuojantys užsienio studentai po studijų dažniau rinktųsi profesinę karjerą mūsų šalyje.
Numatytame skatinimo priemonių pakete – ne tik finansinė pagalba, bet ir praktinės priemonės, palengvinančios persikėlimą.
„Imtos dalinti finansinės ir praktinės skatinamosios priemonės. Taip pat planuojama kompensuoti išlaidas, susijusias su profesinės kvalifikacijos pripažinimu, įskaitant stažuotes ir kvalifikacijos tobulinimą. Taip pat numatoma organizuoti lietuvių kalbos kursus užsienio valstybių piliečiams. Kartu su sveikatos priežiūros įstaigomis ieškome galimybių prisidėti prie specialistų apgyvendinimo, įsikūrimo ir kitų su persikėlimu susijusių išlaidų“, – numatomas priemones vardija D.Naumovas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg "„Didžiausią įspūdį man palieka ne konkreti valstybė, o visuma: su kuo važiavau, ką patyriau, galbūt koks pirmas kartas. Niekada nepamiršiu šių metų sausį aplankyto septintojo savo žemyno – Antarktidos. Tai pirmoji vieta pasaulyje, kur pasijutau tikru svečiu: ten viską valdo pingvinai, ruoniai ir banginiai“, - sako kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas-Makalius.")
