- Organizacijos dar tik bando prasiskinti kelią iki naujos valdžios, o jūs, privataus sektoriaus atstovai, jau spėjote kelis kartus susitikti su naujuoju ministru. Koks pirmas įspūdis? Kokius lūkesčius išsakėte?
 
- Pirmasis įspūdis labai geras. Manau, ministerija nusiteikusi dirbti kartu, o ministras su komanda puikiai supranta aktualiausius sveikatos sistemos iššūkius. Tikiuosi, kad sprendimai pacientų labui bus priimami betarpiškai.
Svarbiausias mūsų lūkestis – kad būtų įgyvendintas su ankstesne vyriausybe per Lietuvos verslo konfederaciją pasiektas susitarimas.
Sutarėme, kad viešajam sektoriui būtų teikiamas prioritetas, o privačioms gydymo įstaigoms mainais būtų fiksuojamos sutartinės sumos pagal 2025 metais suteiktas ir apmokėtas paslaugas. Tai buvo kompromisas, su kuriuo sutikome, nors ribojimai privačiam sektoriui nėra naudingi.
Tikimės judėti į priekį ir dėl sutarto papildomo savanoriško sveikatos draudimo – laikytis susitarimo dėl neapmokestinamo GPM ribos didinimo nuo dabartinių 350 iki 1000 eurų. Taip pat sudaryti galimybę pacientui sklandžiai pereiti iš mokamos paslaugos į PSDF kompensuojamą gydymą.
Dėl šių punktų vykdymo kaip susitarimo garantai susitikime tuomet dalyvavo tuometinė premjerė Inga Ruginienė ir dabartinis premjeras Mindaugas Sinkevičius, todėl tikimės, kad naujoji valdžia šių įsipareigojimų laikysis.
 
- Ministras užsimojo įgyvendinti ambicingą tikslą – trisdešimčia procentų sumažinti pacientų eiles. Turite idėjų, kaip tai padėti įgyvendinti?
 
- Tam reikalinga suteikti daugiau paslaugų, o kad suteiktume daugiau paslaugų, svarstysime, kokių įrankių mums trūksta – galbūt reikalinga pailginti darbo laiką, daugiau rengti specialistų. Atsakomybę prisiimti turi ir pacientai nepranešdami apie neatvykimą į gydymo įstaigą.
 
- Vienas susitikime gvildentų klausimų – širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos stiprinimas. Kaip galite prisidėti gerinant šalies rodiklius?
 
- Galime prisidėti prie šių ligų prevencijos stiprinimo, diagnostikos, jeigu ministerija ryšis leisti teikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso, angiografijos paslaugas ir antrinio lygio gydymo įstaigoms. Manome, kad šios paslaugos neturėtų būti sutelktos tik trečiojo lygio gydymo įstaigose. Daugelyje Europos šalių jos sėkmingai teikiamos ir platesniame sveikatos priežiūros įstaigų tinkle.
 
- Tai reikštų ir glaudesnį bendradarbiavimą su regioninėmis gydymo įstaigomis?
 
- Be abejo. Regionuose yra gera, sofistikuota ne tik įranga, bet ir gydytojai. Be to, šiandien didžioji dalis radiologinių paslaugų yra teikiamos nuotoliu, tad kompetencijos keliauja skaitmeniniu būdu iš centrų į regionus ir atvirkščiai.
 
- Į rinką aktyviai veržiantis robotinėms technologijoms, rasite su jomis bendrą kalbą?
 
- Jau dabar turime robotinę prostatos biopsiją. „Affidea“ buvo viena naujų technologijų atsiradimo katalizatorių, ypač radiologijos srityje. Buvome pirmieji, kurie diegė ir standartizavo naujoves, pirmieji pradėjome krūtų magnetinio rezonanso tyrimus, įdiegėme difuzijos, hiperfuzijos tyrimus. Vis dėlto pionieriškas pirmavimas nėra vertybė. Smagu tai, kad jas vėliau perėmė ir kitos privačios bei viešosios įstaigos, o reikalingomis paslaugomis gali naudotis mūsų gyventojai. Europoje esame didžiausias privatus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, o Lietuvoje – tam tikrų radiologinių tyrimų novatoriai.
Kalbant apie robotines technologijas, reikėtų vertinti, ne kaip greitai jos atsiperka gydymo įstaigai, o kiek jos yra naudingos pacientui, kaip greitai jos sugrąžina žmogų į sociumą, darbo rinką. Apie tai kalbėjome ir su ministru – turime orientuotis į pacientą, o ne į įstaigą. Deja, neretai nutinka taip, kad užuot būtų rūpinamasi pacientais, yra gelbėjama įstaiga – teigiamas jos finansinis balansas.
 
- Jaučiate vykstančias viešųjų ir privačių įstaigų lenktynes? Viešosios neretai mėgsta pasilyginti, pasidžiaugdamos stovinčios greta.
 
- Geros įrangos turi tiek privačios, tiek viešosios įstaigos, todėl veikiau yra sveika paslaugų kokybės konkurencija. Ir tai gerai. Paslaugos visur turėtų būti teikiamos vienodos – tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Svarbiausia – dėmesys pacientams. Šiandien jie išsilavinę, apsiskaitę, dirbtinio intelekto dėka sau ir diagnozę moka nustatyti, tad mūsų tikslas – juos nukreipti tinkama linkme. Svarbiausia, jog turime fokusuotis į paciento išgydymą, o ne į suteikiamų konsultacijų skaičių, kaip yra dažniausiai. Pritariame ministro idėjai, kad įstaigoms turėtų būti mokama už greitesnį ir efektyvesnį paciento išgydymą. Taip trumpintume hospitalizacijos terminus stacionare, paslaugos būtų suteikiamos dienos chirurgijoje, o žmonės galėtų greitai grįžti į darbo rinką. Grubiai tariant, mums reikia sveikų, dirbančių, džiaugsmingų vartotojų.
 
- Valstybei būtų naudinga ir tai, jei privatus sektorius pradėtų teikti priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugas, kurios neretai valstybinėms įstaigoms neša nuostolį.
 
- Išsivysčiusiose Vakarų šalyse universitetinės ligoninės barzdų nesiuva. Šią darbo dalį turėtų atlikti pirminio ir antrinio lygio viešosios bei privačios gydymo įstaigos. Kai politraumines paslaugas atlieka pirminio ir antrinio lygio įstaigos, atsiranda disonansas tiek tarp apmokėjimo, tiek tarp pacientų srautų, o tie, kam tikrai reikia tokios paslaugos, jos negauna. Būtų teisinga naudoti gerąsias Vakarų šalių praktikas: pavyzdžiui, Airijoje maži sumušimai, nudegimai gydomi ne universitetinėse ligoninėse. Reikia valstybės lyderystės, kuri pasakytų, kokios paslaugos turi būti suteikiamos kompetencijų centruose, kuriuose sukoncertuota stipriausia bazė, įranga, žmogiškieji resursai.
O privatus sektorius galėtų visa tai daryti. Mes tam pasiryžę ir nematome jokio cherry-pickingo. Kai klausiama, kodėl neteikiame tokių paslaugų, atsakymą turime – todėl, kad su mums ligonių kasa nepasirašo sutarčių. Lengviausia yra kaltinti. Užteks kaltinti. Fokusuokimės į pacientų gydymą.
Turėtume dirbti išvien, o ne rodyti pirštais, kas geresnis. Renkasi pacientas. Taip parašyta Konstitucijoje, kuri yra valstybės reguliavimo Biblija. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad privačios įstaigos neturi būti diskriminuojamos. Jaučiame, kad privatus sektorius dažnokai būna atpirkimo ožys. Pasikartosiu – turime konkuruoti tik paslaugų kokybe.
 
- Dėl su valstybe pasirašytos paslaugų ribojimo sutarties privatus sektorius pristabdė plėtrą. Kur dabar kryps „Affidea“, šiemet mininčios 20 metų veiklos Lietuvoje sukaktį, dėmesys?
 
- Sričių turime daug: nuo sveikos gyvensenos, vadinamųjų longevity iniciatyvų, iki naujausių genetinių tyrimų. Stipriname tarptautinį bendradarbiavimą, esame atviri tenkinti valstybės poreikį, jei to prireiktų. Skaičiau, kad Šiauliuose svarstomas linijinių greitintuvų įsigijimo klausimas, bet tam nėra finansavimo. „Affidea“ yra garsi pasaulyje vėžio spindulinės terapijos gydyme. Mes galime išspręsti šį klausimą – atnešti kompetencijas, suinstaliuoti įrangą. Reikia, kad ligonių kasa pasirašytų su mumis sutartis ir taip valstybė klausimą galėtų išspręsti. Teoriškai kiekvienas galime namuose kepti duoną, bet galime išsikepti kiaušinienės, o duonos nusipirkti.

---

 
Dosjė

Išsilavinimas
Biologijos bakalauras: Vilniaus universitetas, Gyvybės mokslų centras.
Tarptautinis verslas: Vilniaus universitetas, Verslo mokykla
Karjera ir einamos pareigos
„Affidea Lietuva“: įmonių grupei vadovauja jau daugiau nei 15 metų, yra atsakingas už plėtrą ir strateginį valdymą.
Tarptautinės pareigos: eina „Affidea“ klasterio vadovo (angl. Cluster Manager) pareigas Lietuvai, Čekijai, Kroatijai bei Bosnijai ir Hercegovinai.
„Vilniaus vandenys“: nepriklausomas valdybos narys, Audito komiteto pirmininkas.
„Miesto gijos“: 2021 m. paskirtas šios energetikos ekosistemos įmonės nepriklausomu valdybos nariu.